Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-156-668/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
1-156-668/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08381-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Raimundas Mikšta
Kaltinamasis
A. B.
Nukentėjusysis
A. L., L. J.
Advokatai
Vitalija Smolenskienė, Marius Kuzminovas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-156-668/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08381-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.25.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Raimundas Mikšta,

sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei, Živilei Gedvilaitei, Vildai Verikaitei, Lukui Žižiui, Ernestai Vansevičiūtei,

dalyvaujant vertėjai iš rusų kalbos Violetai Dobrovolskienei,prokurorui Osvaldui Stadaliui,kaltinamajam A. B., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,nukentėjusiajam A. L., jo atstovei advokatei E. D.,nukentėjusiajam L. J.,

civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams L. P., advokatui Mariui Kuzminovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, išsilavinimas vidurinis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2020 m. vasario 26 d. apie 11.23 val. Kauno r., sav., Domeikavos sen., magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinė kelio pusė), kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, ties 104,3 km., vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Renault Premium“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, galėdamas tai pastebėti nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus ir atsitrenkė į stovintį transporto priemonių junginį, sudarytą iš priekabos „Tiki CS300-L/high“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir krovininio automobilio „VW LT35“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilyje „VW LT35“ buvusiam A. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei L. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad važiavo krovininiu automobiliu „Reno Premium“ link Klaipėdos, turėjo du krovinius. Oro sąlygos buvo geros, švietė saulė, bet ne į akis. Matomumas buvo geras. Leistinas greitis toje vietoje 80 km/val., jis važiavo gal 84 km/val. Važiavo dešine juosta, nes kita juosta krovininiams automobiliams važiuoti negalima. Įvykis buvo prieš pat įvažiuojant į degalinę. Kauną buvo pravažiavęs. Sugalvojo pasižiūrėti į navigaciją, kiek kilometrų liko, pažiūrėjo, pakelė akis ir pamatė priekabėlę. Nepastebėjo, kad priekaba buvo važiuojamojoje dalyje, galvojo, kad ji pilnai kelkraštyje. Prieš pat priekabėlę buvo ženklas neviršyti 90 km/ val. Jei būtų sustatyti tie plastikiniai autostrados ženklai, tai būtų tikrai matęs. Jis dešine puse atsitrenkė į priekabą. Autobusiuką su priekaba nustūmė į važiuojamąją dalį, o jis įvažiavo į degalinę. Automobilis tapo nevaldomas, dėl to įvažiavo į griovį. Po to sulėkė žmonės, pastebėjo, kad atvažiavo greitosios, bandė atsijungti akumuliatorius, kad neįvyktų sprogimas, pasiskambino savo įmonės vadovui, kad padarė auto įvykį, jis netoli buvo, atvažiavo. Matė nukentėjusiuosius, sužalojimų nepastebėjo. Priekabėlė apgadinta ir šonas autobusiuko apgadintas. Jei būtų pastebėjęs tą priekabą, būtų galėjęs apvažiuoti. Mano, kad sustabdyti nebūtų spėjęs, greitai stabdant krovinys gali išeiti iš savo vietos. Blogai vertina šį įvykį, per 30 metų vairavimo pirmas kartas. Anksčiau turėjo įvykių, bet labai smulkių. Neteko bendrauti su nukentėjusiaisiais, nežinojo, kur juos nuvežė, kur pasiskambinti, paklausti. Buvo siūlymų susitaikyti, bet neturėjo santaupų. Kiek žino iš tyrėjo, draudimas atlygino žalą.

Nukentėjusysis L. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo provėžoje, reikėjo gręžti ir tikrinti asfalto storį. A. L. vairavo priekabą. Jie vykdė, kas buvo nurodyta – statė kilnojamą ženklą, kad leistinas greitis 90 km per val. ir ženklus, kad kelio darbai, iš vienos kelio pusės ir iš kitos. A. L. nuėjo į degalinę nupirkti kavos. Eismas buvo labai didelis. Jie atsisėdo į autobusiuką atsigerti kavos ir tuo momentu įvyko susidūrimas, susidūrimo neprisimena, tik įvykius prieš ir po susidūrimo. Buvo praradęs sąmonę. Kai atsipeikėjo, matė „stop“ juostą, gaisrininkus, policiją, kažkokią moterį. Patyrė daug sužalojimų. 7 mėnesius buvo nedarbingas. Neįgalumo nenustatė. Šiuo metu dirba ten pat, kur ir dirbo, turi dirbti, nes turi 11 metų dukrą. Ženklus statė dviese su A. L., nešė abu po vieną ženklą. Buvo įjungta avarinė signalizacija, šviesą atsispindintis ženklas pakabintas ant priekabos, kad yra kelio susiaurėjimas, taip pat įjungta avarinė signalizacija, geltoni švyturėliai. Niekas žalos neatlygino, sakė, kad dėl tokio įvykio jie neapdrausti.

Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną, 2020 m. vasario 26 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechanizatoriaus pareigose. Pirmą dieną viskas vyko sėkmingai, dirbo nuo ryto iki pietų ir grįžo į bazę. Prieš darbą meistras jiems pasako kokius ženklus imti, juos deda į priekabą ir veža į objektą. Meistras nurodo, kokį ženklą pasatyti. Buvo pastatyti ženklai greičio sumažėjimas, kelio susiaurėjimas ir vykdomi kelio darbai. Meistro pavardė C.. Antrą dieną nieko neatsimena, net kaip į darbą važiavo, jam dingo atmintis. Atsimena nuo to momento, kai atsirado kažkokiame pastate, medicinos seselė pasakė, kad jis yra ligoninėje. Ligoninėje buvo nuo vasario pabaigos iki gegužės mėn. Jį iš naujo mokė vaikščioti, kalbėti, valgyti. Po to buvo sanatorijoje, vėliau iš namų važinėjo į reabilitaciją. Jam nustatytas darbingumo lygis. Nedarbingumą davė trečią grupę, prieš tai buvo antra grupė. Su antra grupe buvo 60 procentų darbingumo ir 40 procentų nedarbingumo, dabar su trečia grupe, procentų neatsimena. Prieš avariją norėjo pirkti namą, bet po šios avarijos viskas sustojo, darbingumas nebe toks, koks anksčiau buvo, namo nenupirko, butą pardavė. Nori prisiteisti pinigų iš žmogaus, kuris padarė tokį suluošinimą. „(duomenys neskelbtini)“ jam nieko neišmokėjo, tik mechanikas padėjo jo žmonai, kada jį vežiojo į procedūras, davė jai kortelę, kad galėtų užsipilti degalų. Turi du berniukus vienam 11 metų, kitam 6 metai. Po šio eismo įvykio jis ne toks aktyvus, kaip buvo, skauda kūną nuo kaklo iki klubų, svaigsta galva. Darbe kalbėjo, kad labai lėtai dirba ir nusiuntė dirbti į garažą. Gyvena pas uošvius. Reikia vaikus vežti į mokyklą, atstumas 40 km., žmona veža juos į mokyklą, o jis po darbo parveža juos namo, nors jam ne pakeliui, turi nusukti į šoną. Kreipėsi į tą draudimo bendrovę, kuri juos draudžia darbe. Ten jam pasakė, kad jei yra sveikas, vaikšto, jie jam nieko neskolingi. Yra užsienio šalies pilietis, nežino įstatymo, nesikreipė į vairuotojo draudimo bendrovę. Šiuo metu jam su atmintimi nelabai gerai, dažnai pamiršta, ką žmona prašė padaryti arba kur padėjo kokį nors daiktą.

Liudytojas A. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną oras buvo normalus, matomumas geras, buvo šviesu. Jis pats vairavo sunkvežimį ir važiavo paskui kitaą sunkvežimį. Priešais važiuojantis sunkvežimis staiga metėsi į šoną. Buvo kelininkai, kuoliukai, ženklas apvažiuoti kliūtį. Kiek pamena, autobusiukas buvo su priekabėle. Tame kelyje yra 2 eismo juostos. Jie buvo pirmoje eismo juostoje. Jei važiuoti į degalinę, tai reikėjo iš anksčiau persirikiuoti. Iš dešinės kelininkų aplenkti nebuvo galima.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 26 d. apie 10.30 val. važiavo magistraliniu kelia A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda, kryptimi link Klaipėdos. Vairavo krovininį automobilį (virš 12 t.) JAM 18.310, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Važiavo atkarpa nuo prekybos centro „Mega“ pirma eismo juosta apie 80 km/h greičiu. Pravažiavus degalinę „Neste“ priekyje apie 30 m. - 40 m. važiavo autobusiukas (markės, modelio, valstybinių numerių nežino), kuris ties degaline „Viada“ staigiu manevru persirikiavo į kairę, į antrą eismo juostą. Autobusiukui persirikiavus pamatė, kad pirmoje magistralinio kelio eismo juostoje (ne nuovažoje link degalinės „Viada“) stovi priekaba, o už jos nedideliu atstumu (kokiu tiksliai nežino) priekyje baltos spalvos kelininkų autobusiukas (markės, modelio, valstybinių numerių nežino). Atstumas iki stovinčių transporto priemonių buvo nedidelis, situacija buvo labai pavojinga. Spėjo pažiūrėti per kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį ir buvo priverstas staigiai atlikti manevrą į kairę, į antrą eismo juostą tam, kad išvengtų susidūrimo. Laimei antra eismo juosta tuo metu nevažiavo automobiliai. Pravažiavus, už minėto autobusiuko matė stovinčius 3 vyrus, suprato, kad tai kelio darbus vykdantys asmenys. Prieš stovinčią priekabą buvo išdėstytos nukreipiamosios gairės (kuoliukai). Jų buvo 4 vienetai, be žibintų. Atstumas nuo nukreipiamųjų gairių iki priekabos buvo apie 6 m. 8 m. Prieš vykdomus kelio darbus nematė jokių kelio ar kitų greitį ribojančių ženklų. Vienintelį kelio ženklą apie vykdomus kelio darbus matė ant kelininkų autobusiuko, kuris buvo pritvirtintas ant galinės automobilio dalies. Atvyko paliudyti, kadangi 2020-03-04 naujienų portale „Kas vyksta Kaune „ pamatė straipsnį, kad policija ieško liudininkų. Kad būtų aiškiau, prideda schemą nubraižytą ant A4 formato lapo (1 t., b. l. 150-153).

Liudytojas A. A. patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai. Tik priekyje jo važiavo krovininis automobilis, sunkvežimis. 1 t., b.. l. 153 esančioje schemoje brūkšniais pažymėti kuoliukai. Negali tiksliai pasakyti, ar buvo galimybė iš dešinės juos apvažiuoti į degalinę. Autobusiukas stovėjo visiškai pirmoje juostoje. Jis pats važiavo apie 70-80 km/h greičiu. Nematė greitį ribojančių ženklų. Paties įvykio nematė. Priekyje jam vaizdą užstojo krovininis automobilis. Kai prieš jį sunkvežimis pasuko į šoną, jis taip pat pasuko į šoną. Jei būtų reikėję stabdyti greitai, tai sustoti vietos būtų trūkę. Kelio kuoliukai stovėjo prieš autobusiuką. Matė, kad už autobusiuko stovėjo kelininkai su darbo apranga. Schemą byloje braižė tyrėjas pagal jo parodymus. Schemą pasirašė, ji nubraižyta teisingai. Nepastebėjo nei vieno ženklo, kad būtų atliekami kelio remonto darbai. Buvo pastatyti 4 kuoliukai – nukreipiamosios gairės kas tris metrus. Nuo autobusiuko iki pirmo kuoliuko buvo apie 20 metrų. O nuo artimiausio kuoliuko iki autobusiuko buvo maždaug 5 metrai. Tuo tarpu kairė pusė buvo laisva ir jis pasuko. Autobusiukas avarinių žibintų įsijungęs nebuvo. Ar ant stogo buvo lemputė, negali pasakyti.

Liudytojas V. C. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jų įmonė atlikinėjo provežų, asfalto taisymo darbus. Gavo iš projekto vadovo M. M. nurodymą, kad reikia paimti bandinius po atliktų darbų. Buvo duotas žodinis nurodymas. Jam priskyrė darbininkus L. J., A. L., L. S.. Buvo tartasi su Kelių direkcijos atstovu dėl darbų atlikimo. Po pirmo privažiavimo pastatė kelio ženklus. Direkcijos atstovas turėjo pasakyti, ar jie galės atlikinėti darbus. Bandymo atlikimo metu pamatė, kad įvyko autoįvykis. Ženklų statymas buvo pagal schemą, kurią gavo iš M. M.. Buvo Kelių direkcijos atstovas Andrius ar Artūras, pavardės nežino. Stovėjo mašina su užkeliamuoju ženklu. Po įvykio jų antroji mašina buvo sudaužyta, nudaužti kuoliukai, sugadintas kelio atitvaras, sunkvežimis gulėjo ant šono. L. J. vaikščiojo susiėmęs už rankos. Buvo kviesta GMP ir A. L. buvo išvežtas. Buvo greičio ribojimo ženklas. Jam buvo paskirti darbininkai ir jie visi kartu nuvažiavo paimti kelio ženklų, pas juos buvo priekaba, kūgeliai. Jų mašina stovėjo pirmoje eismo juostoje. Ant jų mašinos buvo ženklas „susiaurėjimas“. Mano, kad viskas atitiko kelio ženklinimą. Kelias buvo atviras, priekyje kliūties nebuvo, buvo geras oras. Stovėjo apie 2 val. Už apsaugą atsako projekto vadovas. Tai buvo ne statybos darbai, o tik bandinių paėmimas. Šioje situacijoje A. L. ir L. J. buvo jam pavaldūs. Kelių direkcijos atstovas duodavo nurodymą žodžiu, jis leido dirbti. Ženklus statė intervalais. Priklausomai nuo tos vietos atstumai turi būti nuo 150 m iki 300 m. Pagal darbų atlikimo schemą buvo sustatyti kuoleliai. Šioje situacijoje vadovas buvo jis pats. Pasakė, kuriose vietose bus statomi ženklai. Jie sustato ženklus, paskui Kelių direkcijos atstovas patikrina. Pasistatę ženklus jautėsi saugūs. Jų ekipažai yra su ženklais ir jie patys yra kaip kelio ženklinimas. Jei yra geras matomumas, tai taiko vienokį kelio ženklinimą, jei blogas oras, tai kita ženklinimo schema. Ar buvo geltoni ženklai, neprisimena.

Liudytoja A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad po įvykio sužlugo jų šeimos gyvenimas. Vyras po įvykio 10-14 dienų buvo komoje. Gavo leidimą jį aplankyti tik kelis kartus po 5 minutes. Po įvykio visiškai pasikeitė vyro asmenybė. Anksčiau jis buvo labai energingas. Dabar jis irzlus ir agresyvus. Dabar ji turi jį išlaikyti, viską už jį padaryti. Planavo pirkti namą ir imti paskolą. Dabar bankas nedavė paskolos, kadangi jis serga. Vyro buvo pajamos 1200-1300 eurų. Dabar jo alga 900 eurų, nes negali atlikti darbe tų funkcijų, kurias atlikdavo anksčiau. Jis dabar dirba garaže. Nežino, ar vyras galės dirbti toliau dėl savo sveikatos būklės. Ateitis parodys ar jis aplamai galės dirbti, nes jis su darbu nelabai susitvarko. Turi 40 procentų neįgalumą. Vaikus turėjo vesti pas psichologus, kad tėtis nebe toks. Buvo išlaidų, kurių čekių neišsaugojo. Po įvykio vyras tapo irzlus, kad negali visko atlikti viską pats. Kai ryte atsikelia, sako, kad jam skauda visą kūną. Jis taip pat sakė, kad darbe dar gali iki pietų padirbti, o paskui jam norisi prigulti. Reiškia civilinį ieškinį 70000 eurų neturinės žalos atlyginimui. 70000 eurų žala būtų tam, kad galėtų įsigyti namą, nes joks bankas neduoda paskolos. Iš darbdavio gavo draudimą apie 3000-4000 eurų.

Liudytojas A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad link Panevėžio lengvuoju automobiliu „BMW“ važiavo į degalinę „VIADA“ prie tos vietos, kur įvyko eismo įvykis, ten stovėjo vienas ženklas. Pirmoje juostoje buvo masyvus ženklas, kuris rodo kliūtį, kurią reikia apvažiuoti, ir autobusiukas už ženklo. Ženklo, kad yra kelio juostų susiaurėjimas, nebuvo. Jis nuvažiavo į degalinę ir pradėjo piltis kurą. Išgirdo didelį garsą, kai sunkvežimis trenkiasi į autobusiuką, ir paskambino numeriu 112. Iš atminties sunku būtų pasakyti to kelio ženklo spalvą. Policijos nuovadoje davė parodymus ir ant popieriaus lapo buvo nurodęs, koks tas ženklas buvo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 253 straipsniu, 276 straipsniu, pagarsino liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. vasario 26 d. apie 10.30 val. atvažiavo (vairavo automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į degalinę „Viada“, adresu (duomenys neskelbtini). Jo dėmesį atkreipė kelio darbininkai, kurie ties degaline, o konkrečiau ties įvažiavimu į degalinę, pirmoje magistralinio kelio A1 Vilnius - Kaunas - Klaipėda (d. pusė) eismo juostoje buvo pastatę kelio ženklą (kuris informavo vairuotojus persirikiuoti į antrą eismo juostą). Už kelio ženklo, maždaug už 20 m. stovėjo transporto priemonių junginys - baltos spalvos autobusiukas su priekaba (Priedas Nr. 1). Degalinėje „Viada“ ketino užsipilti kuro, tačiau suprato, kad namuose adresu (duomenys neskelbtini), paliko piniginę. Važiavo namo ją pasiimti. Pasiėmęs (maždaug už 40 min.) vėl važiavo į tą pačią degalinę „Viada“. Matė, kad kelio darbuotojų pastatyto kelio ženklo, transporto priemonių (baltos spalvos autobusiukas, priekaba) padėtys buvo nepakeistos ( Priedas Nr. 1). Degalinėje, išlipus iš automobilio, einant pilti kurą išgirdo susidūrimo garsą. Atsisukęs pamatė, kad krovininis automobilis įsirėžė į priekabą ir autobusiuką. Nori pasakyti, kad tokių pasekmių buvo galima tikėtis, nes kelio darbuotojai itin nesaugiai vykdė kelio darbus. Įvažiuodamas į degalinės teritoriją nematė kitų kelio ženklų ar nukreipiamųjų gairių. Pateikia nubraižytą schemą (1 t., b. l. 164-167).

Liudytojas A. M. patvirtino, kad jo parodymai surašyti teisingai. Papildomai paaiškino, kad dieną buvo nemažai mašinų ir jį patį nustebino ir sutrikdė tai, kad ženklas buvo pastatytas pirmos juostos viduryje. Buvo intensyvus eismas abiejose juostose. Važiuojant lengvąja mašina už sunkvežimio, ženklo nesimatė. Nepamena, ar buvo kažkokie žiburėliai.

Liudytojas A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. vasario 6 d. dirbo Lietuvos automobilių kelių direkcijoje, kelių inžinieriaus pareigose. Buvo kelyje Kaunas-Klaipėda, tuoj pat už IX forto, netoli esančios degalinės. Ten vyko kontrolinių tyrimų, mėginių paėmimas. Prieš visa tai „(duomenys neskelbtini)“ įrengė provėžas, buvo daromi atsitiktiniai kontroliniai bandymai, nustatyti tam tikrose vietose defektai, kur per mažas asfalto storis arba nebuvo sutankinimo. Tai vyko važiuojamojoje dalyje. Sprendimus dėl važiuojamosios dalies atitvėrimo priiminėjo ir buvo atsakingas YIT „Kausta“ atstovas. Jie buvo atsivežę savo mašinas, buvo pilnai atsakingi už eismo saugumą ir organizavimą. Jis pats pasiruošime darbams nedalyvavo. Jam atvykus jau buvo pradėta gręžti prie Via Baltica išvažiavimo. Įvykio vietoje jie turėjo tada jau būti pragręžę, nes jie juda eismo kryptimi, visą laiką į priekį, išgręžia, randa gerus rezultatus ir važiuoja į kitą vietą. Jis matė kas buvo prie gręžimo mašinos, buvo pastatytas kilnojamas skydas su atitvertais kūgeliais, tai buvo apie 400 metrų nuo įvykio vietos. Kas buvo pastatyta pačioje įvykio vietoje, jis nematė, atvažiavo į gręžimo vietą antra eismo juosta. Leidimas buvo išduotas visam tam ruožui iki vasaros pradžios. Važiuojant atkarpoje buvo įrengtas stacionarus ženklas, ribojantis greitį iki 80 km/val, jis stovėjo iki eismo įvykio vietos apie 400-500 metrų, ženklas trikampio formos su juodu tašku, informuojantis, kad daug avarijų, kitas ženklas, kad pėstieji gali išeiti į kelią ties degaline, tie ženklai buvo viename dideliame geltoname skyde. Šie ženklai stovėjo iki įvykio vietos gal apie 300 metrų. Eismo įvykio nematė. Tuo metu jų 3 mašinos buvo už maždaug 400 metrų, ties vieta, kur yra išvažiavimas iš restorano „Via Baltica“ link Klaipėdos pusės. Jie gręžė, buvo triukšmas nuo aparatų, nuo mašinų. Po to kažkokie darbuotojai sušuko, kad avarija, važiavęs vilkikas pakėlė didelį dulkių debesį. Sužinojęs apie avariją, jis atėjo pėsčiomis. Jeigu rangovai nori vykdyti valstybinės reikšmės keliuose darbus, tai yra tokios taisyklės, TDVAER 12, kurios reguliuoja kaip rangovai turi apsitverti savo darbo vietas, ten tipinės schemos, gali būti ir netipinės, šiuo atveju netipinių nebuvo, buvo išduotas leidimas, pagal tas taisyklės, jis kaip įstaigos atstovas išdavė leidimą. Leidime, jei neklysta, buvo nurodyta naudoti pagrinde dvi schemas atitvėrimui, kurios naudojamos trumpalaikiams darbas, tose taisyklėse tų schemų yra 4 variantai. Rangovo atstovas turi vertinti situaciją ir vadovautis rekomenduojamomis schemomis arba minėtomis taisyklėmis. Jo paties funkcija apsiribojo rašytinio leidimo išdavimu. Prieš atliekant darbus jokių nurodymų jis nedavė. Su jais darbų atlikimai, atitvėrimai nebuvo derinti, jiems nebuvo niekas rodoma. Patys rangovai atsakingi už eismo organizavimą, pėsčiųjų saugumą ir kelių priežiūrą.

Civilinio atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas L. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis dirbo pas jį apie 1,5 metų, buvo geras darbuotojas. Apie įvykį jam pranešė pats A. B., jis atvyko per 10-15 min. Po įvykio A. B. pasakė, kad jam navigacija nerodė kilometrų iki sustojimo, jis norėjo kilometražą pasidaryti ir „pagavo“ tuo momentu. Už krovinio pritvirtinimą atsako vairuotojas. Matė transporto priemonę po įvykio. Krovinys minimaliai buvo išėjęs iš mašinos ribų, kadangi tai buvo maišai, jie buvo pritvirtinti, nuostoliai minimalūs, gal 200 eurų. Dėl krovinio niekas ieškinių neteikė, viską perkrovė ir išvežė klientams. Problema su kelininkais yra ta, kad jie nesisaugo.

Ekspertas V. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad nagrinėjamoje situacijoje 105 metrai yra minimalus atstumas reikalingas sustabdyti transporto priemonę, o 70,6 metrų – atstumas, reikalingas apvažiuoti transporto priemonę su priekaba su sąlyga, jeigu antra pirma juosta nėra užimta ir manevras nebūtų sudaręs kliūties kitiems eismo dalyviams. Vairuotojui buvo matomi ne ženklai, o stacionari kliūtis, stovėjusi automobilio judėjimo vietoje. Ženklai turėjo būti pastatyti ne mažesniu atstumu, kaip 150 - 300 metrų atstumu, kad įspėtų vairuotoją apie priekyje atliekamus remonto darbus. Tokiu atveju vairuotojas turėtų galimybę sustabdyti transporto priemonę. Eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo veiksmai. Vairuotojas kliūtį galėjo matyti, kadangi šviesus paros metas, nebuvo nustatyta aplinkybių, kad vairuotojui trukdė pamatyti, kad jo eismo juostoje yra kliūtis, nors ji buvo netinkamai pažymėta. Turėjo būti pastatyti ženklai apie kelio darbus, turi būti šviečiantys ženklai, perspėjantys apie darbus, o šiuo atveju buvo pastatyti ženklai 10 m atstume. Vietoj to, kad būtų pastatytas stendas su šviečiančiais ženklais, buvo pastatyti kelkraštyje ženklai prieš pat vykdant darbus. Tokie veiksmai nėra priimtini, turėjo būti nurodyta iš anksto pažymėti kelio ruožą kur bus atliekami darbai. Vairuotojas, pamatęs ženklą, žinotų, kad priekyje yra kažkokia kliūtis. Magistraliniuose keliuose vairuotojai iš anksto įspėjami apie atliekamus darbus, persirikiavimą, greičio ribojimus. Visa tai daroma, kad užtikrinti eismo saugumą.

Ekspertas T. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad pagal darbų saugos metodikas atsakymas yra toks, kad pagrindinė nelaimingo atsitikimo sąlyga yra ta, kad vairuotojas neapvažiavo kliūties ar nesustojo prieš ją. Tai, kad nebuvo dirbama pagal schemas, tai taip pat įtakojo nelaimingą atsitikimą. Jeigu būtų ženklai sustatyti pagal schemas, tai tikimybė, kad įvyks nelaimingas atsitikimas būtų buvusi mažesnė. Ekspertizės aktą rašė pagal pateiktą medžiagą, klausimų neiškilo. Priežastys yra dvi, kad neapvažiavo arba nesustojo, antra priežastis, kad stovėjo tinkamai nepažymėtas daiktas. Medžiagoje buvo leidimas dirbti, išduotas tą pačią dieną, kaip įvyko eismo įvykis. Ten parašyta dirbti pagal tokias schemas. Schemose nurodytas didelis geltonas ženklas. Tokio ženklo ten nebuvo, todėl jis ekspertizės akte ir parašė, kad žymėjimas neatitiko schemų.

Iš 2020 m. vasario 26 d. Kauno AVPK KPV NVESTS tyrėjo V. O. tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08381-20 pagal BK 281 straipsnio 3 dalį (1 t., b. l. 1).

2021 m. kovo 26 d. prokuroro nutarimu ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08381-20 dalis dėl BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nutraukta, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti požymių nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje (1 t., b. l. 42-44).

2020 m. vasario 26 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta eismo įvykio vieta – Kauno r. sav., magistralinis kelias A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, dešinė kelio pusė (kryptis link Klaipėdos) 104,3 kilometras. Kelių eismo įvykio rūšis – atsitrenkimas į kliūtį. Važiuojamosios kelio dalies plotis 11.2 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje - 1) Eismo kryptys juostose – KET 1 pried. 507 punktas; 2) „Pėstieji“ – KET 1 pried. 127 punktas; 3) „Ribotas greitis“ – KET pried. 329 punktas, nurodantis 80 km/h; 4) „Ribotas greitis“ – KET pried. 329 p. nurodantis 90 km/h; 5) Ribotas greitis“ KET pried. 329 p. nurodantis 50 km/h; 6) „Darbai kelyje“ - KET 1 pried. 106 punktas ir kt. kelio ženklai. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas, fotografuota, sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 45-98).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog krovininio automobilio „Renault Premium“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 104).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog krovininio automobilio „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra MB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 104-108).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog krovininio automobilio „VW LT35“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 109).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog priekabos „TIKI CS300-L/high“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, registruota buveinė (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 110).

2020 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog degalinės „VIADA LT“ darbuotoja R. R. pateikė USB laikmeną su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 1-4).

2020 m. vasario 257 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog UAB „Autokurtas“ pateikė USB laikmeną su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 5-8).

Iš 2020 m. kovo 17 d. pranešimo matyti, kad Kauno AVPK Patrulių rinktinė pateikė USB laikmeną su vaizdo įrašu (3 t., b. l. 19-20).

2020 m. kovo 12 d. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos pateikė dokumentus (kopijas), susijusius su 2021 m. vasario 26 d. įvykiu kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 104,3 km (3 t., b. l. 55-176).

VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijos rašte nurodoma, jog magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda, dešinėje kelio pusėje (kryptis link Klaipėdos) 104,3 kilometre nustatytas leistinas važiavimo greitis (6-22 val.) yra 80 km/h, kitomis valandoms – 90 km/h (3 t., b. l. 178).

2020 m. liepos 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame atsakyme į paklausimą nurodyta, kad tyrimus (mėginių paėmimą) organizavo statybos projekto vadovas M. M., o tyrimų vietos aptvėrimų įrengimą organizavo ir vykdė meistras V. C., tyrimo vietų aptvėrimą atliko mechanizatoriai A. L. ir L. J. (4 t., b. l. 111-112).

2020 m. balandžio 30 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akte užfiksuota, jog veiksniai, lėmę sužalojimą – kelių transporto priemonė; Nelaimingo atsitikimo priežastys – Eismo taisyklių pažeidimas keliuose (4 t., b. l. 137-139).

2020 m. vasario 26 d. Transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuota, jog apžiūrėtos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės – krovininis automobilis „Renault Premium“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (5 t, b. l. 1-4), krovininis automobilis „VW LT35“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 8-10) ir priekaba „TIKI CS300-L/high“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 5-7), užfiksuoti automobilių sugadinimai.

2020 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1296/2020(01) nurodyta, kad A. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (5 t., b. l. 21).

2020 m. kovo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1298/2020(01) nurodyta, kad L. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (5 t., b. l. 22).

2020 m. liepos 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1710/2020(02) nurodyta, kad L. J. konstatuota dešinės plaštakos muštinė žaizda, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ilgalaikis gydymasis yra susijęs su degeneraciniais įvairių kūno sąnarių pakitimais ir neturi tiesioginio priežastinio ryšio su buvusia automobiline trauma. Todėl kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą ilgalaikis gydymasis ir sveikatos sutrikdymas domėn neimama (5 t., b. l. 26-28).

2020 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1425/2020(02) nurodyta, kad A. L. konstatuota: žaizda kaktoje, žaizda viršugalvyje, žaizda pakaušyje, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, 6-to kaklinio slankstelio lūžis, 8-to ir 9-to krūtininių slankstelių lūžiai, dešinės pusės 8-to, 9-to, kairės pusės 7-to, 9-to šonkaulių lūžiai. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (5 t., b. l. 32-33).

2021 m. vasario 23 d. papildomoje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2904/2020(02) nurodyta, kad A. L. konstatuota: žaizda kaktoje, žaizda viršugalvyje, žaizda pakaušyje, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, difuzinis galvos smegenų aksonų pažeidimas, 6-to kaklinio slankstelio lūžis, 8-to ir 9-to krūtininių slankstelių lūžiai, dešinės pusės 8-to, 9-to, kairės pusės 7-to, 9-to šonkaulių lūžiai. Sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu (5 t., b. l. 37-39).

2020 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas degalinės „VIADA LT“ darbuotojos R. R. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti data 2020 m. vasario 26 d. Matoma, kaip kelyje pirmoje eismo juostoje stovi automobilis VW LT 35 ir priekaba. 11 val. 10 min. į automobilį įlipa du ryškiaspalvius drabužius dėvintys asmenys ir uždaro duris. 11 val. 19 min. į automobilį ir priekabą įsirėžia krovininis automobilis (5 t., b. l. 11-14).

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris padarytas vaizdo registratoriumi nuo policijos tarnybinio automobilio. Vaizdo įraše matyti, kad policijos pareigūnams važiuojant į įvykio vietą, kairiajame ir dešiniajame kelkraščiuose matomi ženklai „Ribotas greitis“ (KET 1 pried. 329 punktas), dešiniajame kelkraštyje yra kelio ženklas „darbai kelyje“ (KET 1 pried., 106 punktas) (5 t., b. l. 15-17).

2020 m. gegužės 29 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše matyti, kaip krovininis automobilis „Renault Premium“ ir krovininis automobilis iki 3,5t VW LT 35 po susidūrimo nevaldomi nuvažiuoja nuo kelio. Susidūrimo metu iš automobilio VW LT 35 iškrenta ryškiaspalvius drabužius vilkintis asmuo (5 t, b. l. 18-20).

2020 m. lapkričio 3 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriaus A. B. pasirašytas Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, jog veiksniai, lėmę sužalojimą – kelių transporto priemonė; nelaimingo atsitikimo priežastys – netinkamas darbų organizavimas (5 t., b. l. 84-85).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akto Nr. 11-1707 (20) (eismo įvykio) išvadoje nurodyta, kad:

- Šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Sunkvežimis „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui apie 87 km/h greičiu važiuojant kelio Kaunas-Klaipėda pirma eismo juosta link Klaipėdos, buvo stabdomas ir prieš eismo įvykio vietoje buvusių „kontakto žymių ant asfalto“ pradžią, judėdamas apie 79 km/h greičiu susidūrė su automobilio „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba „Tiki CS300-L/high“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo važiuojamosios dalies pirmos eismo juostos dešiniajame krašte, priekinės dalies dešine puse, atsitrenkdamas į priekabos kairį kraštą, apie trečdalio jos pločio. Transporto priemonių padėtys prieš pat eismo įvykį pavaizduotas 11 pav. Smūgio metu priekaba „Tiki CS300-L/high“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuplėšta nuo automobilio „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nublokšta į lėtėjimo juostą. Po susidūrimo su priekaba „Tiki CS300-L/high“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sunkvežimis „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pradžioje trenkė į automobilio „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės dalies kairį kraštą, po ko į kairį šoną ir judėdamas iš dešinės į kairę, nubloškė automobilį „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo kelio į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Sunkvežimis „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išbloškęs automobilį „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo judėjimo juostos, sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.;

- Prieš eismo įvykį sunkvežimio „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiavo apie 87 km/h greičiu, o sunkvežimis su priekaba „Tiki CS300-L/high“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), susidūrė judėdamas apie 79 km/h greičiu;

- Sunkvežimio „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas važiuodamas apie 87 km/h greičiu turėjo techninę galimybę sustabdyti sunkvežimį ir tokiu būdu išvengti susidūrimo su priekaba „Tiki CS300-L/high“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobiliu „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reaguodamas stabdyti nemažesniu kaip 105 m atstumu iki kliūties, arba, esant laisvai kelio Kaunas-Klaipėda važiuojamosios dalies antrai eismo juostai, - saugiai apvažiuoti kliūtį, sureaguodamas manevrui nuo kliūties esant nemažesniu kaip 70,6 m atstumu;

Sunkvežimio „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdymo atstumas, eismo įvykio metu buvusiomis kelio sąlygomis vairuotojui važiuojant 87 km/h greičiu susidariusioje kelio eismo situacijoje reaguojant į netikėtą kliūtį kelio Kaunas-Klaipėda važiuojamojoje dalyje buvo apie 105 m.;

- Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „VW LT35“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba vairuotojui sustojus kelio Kaunas-Klaipėda važiuojamosios dalies pirmoje eismo juostoje ir pastačius kelio ženklus Nr. 106 ir Nr. 329 apie 9,9 m atstumu nuo ruožo, kuriame atliko remonto darbus, o ne 150-300 m atstumu, t. y. tokiu būdu sudarė netikėtą kliūtį ir tai, kad šia juosta važiavusio sunkvežimio „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kad išvengtų susidūrimo laiku nestabdė sunkvežimio, o esant laisvai antrai eismo juostai, - laiku nesiėmė priemonių apvažiuoti kliūtį šia eismo juosta (5 t., b. l. 68-69).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1193 (20) (darbų saugos) išvadoje nurodyta, kad:

- Magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė kelio pusės kryptimi nuo Vilniaus link Klaipėdos – 104,3 km) vykdyti darbai neatitiko Leidime riboti eismą Nr. 2-1050 nurodytų schemų;

Žemesnės instancijos teismas

- Užtikrinti saugų darbą magistraliniame kelyje A1 yra darbdavio ir jo įgaliotų asmenų pareiga, o vairuotojas A. B. privalėjo vadovautis Kelių eismo taisyklių (3) 128 punkto nuostatomis – sustoti prieš kliūtį arba ją apvažiuoti;

- Tai, kad krovininis automobilis „Renault Premium“ nebuvo sustabdytas prieš kliūtį ar kliūtis nebuvo apvažiuota yra tiriamo nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga. Vykdyti darbai neatitiko 2020 m. vasario 26 d. Leidime riboti eismą Nr. 2-1050 nurodytų schemų ir tai taip pat yra nelaimingo atsitikimo priežastis (5 t., b. l. 70-74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, dėl kurio įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę visiškai pripažino, jo duotus parodymus iš esmės patvirtina nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai, ekspertizės aktai ir ekspertų paaiškinimai, rašytiniai bylos dokumentai. Kilusius padarinius – nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymo mastą – patvirtina specialisto išvados.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. rugsėjo 15 d. ekspertizės akto Nr. 11-1707 (20) ir 2020 m. gruodžio 29 d. ekspertizės akto Nr. 11-1193 (20) (išvadose nurodyta, kad priežastis kilti eismo įvykiui, kuriame buvo sužaloti nukentėjusieji A. L. ir L. J., buvo tai, kad krovininis automobilis „Renault Premium“ nebuvo sustabdytas prieš kliūtį ar kliūtis nebuvo apvažiuota. Vertinant šią išvadą kartu su kaltinamojo parodymais ir kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, konstatuotina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis nenumatė, kad dėl jo veiksmų (dėmesio nukreipimo į navigaciją magistraliniame kelyje, kuriame buvo intensyvus eismas), gali atsirasti padariniai – kilti eismo įvykis, kurio metu bus sužaloti žmonės, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. turėdamas didelį vairavimo stažą, atsižvelgti į važiavimo sąlygas ir atidžiai stebėti važiuojamąją kelio dalį.

Ekspertizės aktų išvadose nurodyta ir tai, kad magistraliniame kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė kelio pusės kryptimi nuo Vilniaus link Klaipėdos – 104,3 km) vykdyti darbai neatitiko Leidime riboti eismą Nr. 2-1050 nurodytų schemų, kas pat taip buvo eismo įvykio priežastis. Nors tai kaltinamojo atsakomybės nešalina, į šias aplinkybes atsižvelgtina sprendžiant dėl žalos atlyginimo dydžio.

Tokiu būdu baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko esant visiškai įrodyta, jog kaltinamasis A. B. 2020 m. vasario 26 d. apie 11.23 val. Kauno r., sav., Domeikavos sen., magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinė kelio pusė), kryptimi nuo Vilniaus link Kauno, ties 104,3 km., vairuodamas motorinę kelių transporto priemonę – krovininį automobilį „Renault Premium“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, galėdamas tai pastebėti nesulėtino greičio, nesustabdė vairuojamos transporto priemonės, neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus ir atsitrenkė į stovintį transporto priemonių junginį, sudarytą iš priekabos „Tiki CS300-L/high“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ir krovininio automobilio „VW LT35“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilyje „VW LT35“ buvusiam A. L. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata bei L. J. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. B. neatsargia kaltės forma – dėl nusikalstamo nerūpestingumo – padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, kadangi nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Kaltinamasis A. B. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, yra neteistas (teistumas išnykęs), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų ir psichiatrinio gydymo įskaitose neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad elgesys; prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, nustatant minimalų už neatsargius nusikaltimus galimą skirti baudos dydį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Nukentėjusysis A. L. pateikė civilinį ieškinį dėl 6564,62 Eur turtinės žalos ir 70000 Eur neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš MB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)” ir A. B. jam 6564,62 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pat 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo (2 t., b. l. 6-171), Ieškinyje nurodyta, kad kadangi A. B. autoįvykio metu dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“ ir vairavo šiai įmonei priklausančią transporto priemonę, kuri buvo apdrausta draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)”, patirta žala turėtų būti priteista solidariai iš visų civilinių atsakovų. Nukentėjusiajam A. L. dėl autoįvykio patyrė įvarius sužalojimus, ilgą laiką buvo komoje, jam iki šiol skauda koją ir ranką, iškilo didelės problemos su peties sąnariais, dažnai skauda galvą, o ilgiau padirbus ir stuburą, nėra atsistačiusi atmintis, susilpnėjo rankų jėga, sunkiai užmiega. Sugriuvo jo ateities planai, dėl to nukentėjo ir juo sutuoktinė ir du mažamečiai vaikai, kurie patyrė didelį stresą. Į turtinę žalą įeina jo sutuoktinės patirtos išlaidos kurui, važiuojant jo lankyti į gydymo įstaigą Kaune, taip pat lankant jį reabilitacijoje ir vėliau vežant jį į procedūras. Jam buvo nupirktas naujas telefonas, kadangi jo turėtas sudužo autoįvykio metu, taip pat sugadinti drabužiai. 2020 m. sausio mėnesį buvo suplanavę pirkti namą ir buvo kreipęsi į banką dėl paskolos suteikimo tačiau po autoįvykio paskolos nebegavo dėl nepakankamų pajamų. Vairuotojas elgėsi labai neatsakingai ir nerūpestingai, vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę ir kurį laiką nežiūrėdamas į kelią (2 t., b. l . 6-13).

Civilinis atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad draudiko įvertinta pagrįsta suma už medikamentus, medicinines paslaugas, preparatus ?1669,07 Eur, draudiko įvertinta nepagrįsta suma už vitaminus, higienos prekes ir medikamentus ? 81,70 Eur, nes jie įsigyti nesant indikacijų juos pirkti dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų (vitaminai, burnos skalavimo skystis, šampūnas, vaistai Ospamox infekcinėms ligoms gydyti, akių ligų tyrimas). Civilinis ieškinio reikalavimas dėl išlaidų kurui (3 201,22 Eur), draudiko vertinimu, laikytinas nepagrįstu, kadangi ligonio lankymas gydymo įstaigoje, reabilitacijos laikotarpiu patirtos išlaidos už kurą vežiojant nukentėjusįjį į reabilitacijos centrą, kai buvo sudaryta galimybė reabilitacijos centre praleisti visą laiką, taip pat pasibaigus reabilitacijai patirtos išlaidos kurui nelaikomas nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis. Ieškovas prašo teismo priteisti žalą už sugadintą mobilųjį telefoną (300 Eur vertės) ir drabužius (50 Eur vertės), tačiau jokių dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų patirtos turinės žalos faktą ir dydį (įsigijimo dokumentų, nuotraukų ar kt.) nukentėjusysis nepateikė, todėl šie reikalavimai laikytini neįrodytais. Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 yra nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį (iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga eismo įvykio metu siekė 607 Eur. Pagal pateiktus medicininius dokumentus nukentėjusysis A. L. gydytas Valakupių reabilitacijos ligoninėje iki 2020 m. liepos 10 d. Vadinasi nuo eismo įvykio iki reabilitacijos pabaigos praėjo nepilni 5 mėnesiai. Tokiu atveju maksimalus orientacinis neturtinės žalos dydis yra 3 642 Eur (6 MMA). Pagal Rekomendacijų 5.2 punktą, kai nukentėjęs trečiasis asmuo neteko 60–70 procentų darbingumo arba kai nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, arba kai nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, neturtinės žalos dydis padidinamas 50 procentų. Taigi remiantis Rekomendacijomis, nukentėjusiojo neturtinės žalos dydį sudaro 5 463 Eur. Draudiko vertinimu, ieškiniu prašomos neturtinės žalos suma – 70 000 Eur, yra aiškiai per didelė ir nepagrįsta (6 t., b. l. 121-124).

Civilinio atsakovo MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Marius Kuzminovas pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodo, kad visą eismo įvykyje patirtą žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Civiliniame ieškinyje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstų daug kartų viršijančią teismų praktikoje suformuotą neturtinės žalos sumą. Nukentėjusiojo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti arba sumažinti iki minimumo, nes žalos atsiradimą nulėmė ir paties nukentėjusiojo ir jo darbdavio teisei priešingi, pavojingi veiksmai, nukentėjusiojo didelis neatsargumas (6 t., b. l. 168-168).

Teismas, įvertinęs prie civilinio ieškinio pridėtus dokumentus, sprendžia, kad civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)” atsiliepime tinkamai įvertintas nukentėjusiajam atlygintinos turtinės žalos dydis. Atlygintinos tik nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosios išlaidos, kurios yra pagrįstos prie ieškinio pridėtais įrodymais. Pritartina atsakovo atsiliepimo teiginiui, kad nagrinėjamu atveju kuro išlaidos nepriskirtinos nukentėjusiojo asmens sveikatos grąžinimo būtinosioms išlaidos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant 1669,07 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai (pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis) įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių visumą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką.

Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam eismo įvykio metu sukelti sužalojimai pagal specialisto išvadą priskiriami nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Nekelia abejonių, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, sužalojimų pasekmės paveikė jo kasdienį gyvenimą. Tačiau įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kilusias pasekmes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad reikalavimas dėl 70000 eurų neturtinės žalos atlyginimo yra aiškiai per didelis, neatitinka susiformavusios teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose. Atsižvelgtina ir į tai, kad paties nukentėjusiojo elgesys buvo rizikingas – jis, sėdėdamas transporto priemonėje, stovinčioje magistraliniame kelyje, gėrė kavą, tai yra tuo metu neatliko darbo funkcijų, tačiau nepasitraukė iš pavojingos vietos. Todėl laikytina, kad šiuo atveju priteistinas neturtinės žalos dydis, atitinkantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 numatytą dydį, tai yra 5 463 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.263 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1059 patvirtintų taisyklių dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatyti indeksuoti draudimo sumų dydžiai – 5 210 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 050 000 Eur dėl žalos turtui. Taigi matyti, kad nukentėjusiajam priteistinos žalos dydis neviršija draudimo įmonės įsipareigojimų ribų, todėl neturtinė žala priteistina tik iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)”.

Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinio ieškinio padavimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Teismų praktikoje nustatyta, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, 5 procentų metinės palūkanos priteistinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki jo visiško įvykdymo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusiojo atstovei sumokėtą 2960 eurų sumą už teisinę pagalbą atstovaujant jo interesus pirmosios instancijos teisme, teikiant į bylą dokumentus patvirtina teismui pateiktos sąskaitos ir jų apmokėjimo kvitai (7 t., b. l. 77-86), šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo A. B..

Kompaktiniai diskai ir tachografo išklotinė paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 428 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 20 (dvidešimties) MGL dydžio, tai yra 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Nustatyti 6 mėnesių baudos sumokėjimo terminą ir A. B. išaiškinti, kad jis turi per teismo nustatytą terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. L. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti nukentėjusiajam A. L. iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini)” 1669,07 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5463 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško įvykdymo dienos.

Priteisti nukentėjusiajam A. L. iš A. B. 2960 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Tachografo išklotinę ir kompaktinius diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Raimundas Mikšta