Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-08-23 · Byla Nr. ATP-409-195/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2011-06-13Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-08-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-23
Bylos Nr.
ATP-409-195/2011
Teisminio proceso Nr.
4-01-3-00847-2011-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Šumskas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-409-195/2011Teisminio proceso Nr. 4-01-3-00847-2011-1 Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 62.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimo, kuriuo B. T. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 127 str. 3 d. ir jam paskirta 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 (ketveriems) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. nubaustas už tai, kad jis 2011-02-10, apie 19 val. 11 min., Vismaliukų g. Vilniuje, vairavo automobilį „Dodge Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 0,77 promilių girtumas), neatsižvelgė į važiavimo greitį bei kelio sąlygas ir atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį ir abu automobilius apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d.

T. T. už žinomai melagingų parodymų davimą teisminio bylos nagrinėjimo procese iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 187² str.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas B. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-13nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad teismo nutarimas yra nepagrįstas, kadangi jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo jis nepadarė, t.y. 2011-02-10 automobilio nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė.

Apelianto nuomone, nei teismo nutarime nurodyti įrodymai, nei kiti byloje esantys duomenys negali patvirtinti jo kaltės, padarius administracinį teisės pažeidimą. Nukentėjusiosios A. M., liudytojų P. L., T. T. ir R. V. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, pasak apelianto, paneigia jo kaltę, tuo pačiu patvirtindami jo nurodytas įvykio aplinkybes. Skunde teigiama, jog nei nukentėjusioji A. M., nei liudytojas P. L. negalėjo nurodyti, kas vairavo automobilį „Dodge Caravan“ bei kiek jame buvo žmonių. Apeliantas mano, kad tik T. T. nuosekliai ir išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes bei neginčytinai patvirtino visus jo teiginius dėl nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo, kadangi vienintelis iš betarpiškai įvykyje dalyvavusių asmenų matė visas įvykio aplinkybes ir dėl to galėjo jas nurodyti teismui, juolab, kad tiek šio liudytojo, tiek paties apelianto parodymus, pastarojo nuomone, patvirtino byloje apklaustas liudytojas R. V., nurodęs, jog eismo įvykio metu automobilį „Dodge Caravan“ vairavo T. T. Apeliantas mano, kad nėra pagrindo besąlygiškai tikėti liudytojų I. P. ir P. S. parodymais, kadangi jie nematė įvykio, jame nedalyvavo, jų tarnybiniuose pranešimuose esantys duomenys prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims. O tai, jog apeliantas bendravo su policijos pareigūnais, pats pateikė automobilio dokumentus bei pasirašė ant pirminės įvykio schemos, patvirtina, jog jis stengėsi padėti išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes kaip eismo įvykyje dalyvavusio automobilio savininkas. Pažymi, kad neaiškumai, susiję su jo paties bei T. T. pareigūnams duotais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes galėjo kilti dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo.

Apeliantas mano, kad byloje esančių įrodymų visuma nepatvirtina jo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, priešingai, ją neginčytinai paneigia, o byloje esant nepašalintų abejonių, jos turi būti vertinamos jo naudai.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepimu prašoma B. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu B. T. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 3 d., o liudytojui T. T. už žinomai melagingų parodymų davimą teisme iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 187² str.

Kaip matyti iš bylos medžiagos bei apeliacinio skundo argumentų, ginčo dėl nukentėjusiajai A. M. priklausančio automobilio „Peugeot 307“ apgadinimo nėra, tačiau apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl administracinės atsakomybės subjekto, nurodydamas, kad automobilį „Dodge Caravan“ vairavo T. T. Tačiau tokius apelianto teiginius paneigia bylos medžiagoje esančių įrodymų visuma.

Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nuketėjusiosios A. M. bei liudytojų I. P. ir P. S. parodymais, tokie jo argumentai atmestini. Įvertinus byloje esančius apeliantą kaltinančius įrodymus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodytų asmenų parodymais, atkreipiant dėmesį į tai, kad jų paaiškinimai yra nuoseklūs, be to, atitinka užfiksuotas faktines bylos aplinkybes.

Iš nukentėjusiosios A. M. paaiškinimų, duotų policijos pareigūnams eismo įvykio dieną, matyti, kad po susidūrimo iš automobilio „Dodge Caravan“ išlipo jo vairuotojas, kuris, pasak A. M., netrukus pasišalinęs iš įvykio vietos, neužilgo sugrįžo jau su kitu asmeniu (b.l. 6). Kad susidūrusių automobilių apgadinimų apžiūrėti buvo išlipęs būtent B. T., nurodo tiek pats apeliantas, tiek liudytojas T. T. (b.l. 21, 38). Aplinkybę, jog susidūrimo metu automobilį „Dodge Caravan“ vairavo būtent B. T. patvirtina ir kiti bylos duomenys. Iš policijos pareigūnų parodymų matyti, kad B. T., kaip automobilį „Dodge Caravan“ eismo įvykio metu vairavusį asmenį, nurodė nukentėjusioji A. M. Pasak liudytojo I. P., aplinkybės, kad dalyvavo eismo įvykyje iš pradžių neginčijo ir pats B. T., poziciją pakeitęs po to, kai buvo paklaustas, ar vartojo alkoholį (b.l. 4, 48-49, 50). Netikėti policijos pareigūnų parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, juolab, kad jokių objektyvių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų suinteresuoti apkalbėti B. T., byloje nėra nustatyta, jų nepateikiama ir apeliaciniame skunde.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad liudytojas P. L., jo paties teigimu, dėl savo automobilio patirto šoko pasėkoje neįsidėmėjo ir negalėjo apibūdinti asmens, eismo įvykio metu vairavusio automobilį „Dodge Caravan“, nepaneigia kitų byloje surinktų įrodymų patikimumo bei teisingumo. Priešingai, liudytojo P. L. nurodyta aplinkybė, jog jis, kaip ir nukentėjusioji, girdėjo tuos pačius automobilio „Dodge Caravan“ vairuotojo prieš pasišalinant iš įvykio vietos ištartus žodžius (kad jo automobiliui nieko baisaus nenutiko), tik patvirtina betarpiškai įvykyje dalyvavusių asmenų parodymų nuoseklumą, jų patikimumą.

Atmestinas apelianto argumentas dėl liudytojo T. T. parodymų vertinimo. Iš liudytojo parodymų analizės matyti, jog pastarasis, priešingai nei teigia apeliantas, negalėjo detaliai nurodyti visas įvykio aplinkybes, jo parodymai nesutampa su patraukto administracinėn atsakomybėn B. T. parodymais: abu nurodo skirtingą kelionės automobiliu „Dodge Caravan“ tikslą, painiojasi, kas iš jų bendravo su nukentėjusiąja ir ar apskritai bendravo, kiek vaikų susidūrimo metu buvo automobilyje ir pan. Liudytojo T. T. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino kritiškai, kaip siekį padėti B. T. išvengti administracinės atsakomybės, juolab, kad pastarąją aplinkybę patvirtina ir policijos pareigūno I. P. parodymai apie tai, kad įspėtas apie atsakomybę už melagingus parodymus T. T. savo parodymų, jog įvykio metu automobilį „Dodge Caravan“ vairavo būtent jis, nepakeitė, nurodydamas, kad turi gelbėti brolį (b.l. 3).

Analogiška išvada darytina ir dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su liudytojo R. V. parodymų vertinimu. Priešingai nei nurodo apeliantas, apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad nei kas vairavo automobilį „Dodge Caravan“ iki eismo įvykio, nei paties įvykio jis nematė, tad negalėjo nurodyti, kas minėtą automobilį vairavo susidūrimo metu (b.l. 59-60). Dėl liudytojo R. V. parodymų objektyvumo abejonių kelia ir jų nenuoseklumas, prieštaringumas byloje nustatytoms aplinkybėms: liudytojas nurodė, kad eismo įvykį stebėjo 100 m atstumu nuo eismo įvykio vietos, ties posūkiu, kur gyvena B. T., laukdamas autobusu turėjusios grįžti dukters (b.l. 21, 59-60), tuo tarpu B. T. nurodo, jog vaikus nuvežė į namus, kadangi gyvena apie 0,5 km atstumu nuo eismo įvykio vietos; liudytojas nurodo, jog matė T. T. vairuojant automobilį, kai šis su B. T. ir vaikais „važiavo į kalną, turbūt, į namus“, nors pats stovėjo kalno papėdėje, kaip jau minėta, ties posūkiu, kur gyvena B. T., ir stebėjo kalno viršuje buvusį autoįvykį (b.l. 59-60) ir pan.

Apelianto elgesys po eismo įvykio, t.y. tai, jog jis bendravo su policijos pareigūnais, pats pateikė automobilio dokumentus bei pasirašė ant pirminės įvykio schemos, patvirtina, kad visos įvykio aplinkybės jam buvo gerai žinomos, priešingai nei automobilį įvykio metu neva vairavusiam T. T., kuris būdamas blaivus, turėdamas pakankamą vairavimo stažą, jokios iniciatyvos, siekiant nustatyti įvykio aplinkybes, galinčias lemti administracinės atsakomybės taikymą jo atžvilgiu, nerodė.

Skunde nurodomas teiginys, jog neaiškumai, susiję su jo paties bei T. T. pareigūnams duotais paaiškinimais apie įvykio aplinkybes galėjo kilti dėl prasto lietuvių kalbos mokėjimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš administracinio teisės pažeidimo medžiagos matyti, kad bylos nagrinėjimo teisme metu administracinėn atsakomybėn patrauktas B. T. nurodė, jog lietuviškai gerai supranta, vertėjo nereikia (b.l. 20), jokių prašymų ar pastabų dėl to, kad jam būtų sunku tinkamai bendrauti lietuvių kalba, nei pareigūnams tiriant įvykio aplinkybes, nei teisme T. T. taipogi nepateikė.

Aukščiau nurodytų aplinkybių bei kitų byloje esančių įrodymų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.) ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl B. T. kaltės pagal LR ATPK 127 str. 3 d., o versija apie tai, jog automobilį „Dodge Caravan“ susidūrimo metu vairavo T. T., vertintina kritiškai kaip gynybinė, siekiant padėti B. T. išvengti administracinės atsakomybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimą palikti nepakeistą, B. T. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras ŠumskasNuorašas tikras:Teisėjas Artūras Šumskas