- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2-16724-722/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-00906-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Deksnienė
- Atsakovas
- T. J.
- Ieškovas
- Akcinės draudimo bendrovės, „Compensa Vienna Insurance Gruop“
- Advokatai
- Tomas Damulis
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės draudimo bendrovės ( toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Gruop“ ieškinį atsakovui T. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 325,30 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškinyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) įvykio metu iš atsakovui T. J. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini) , išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai žemiau esančiam draudėjos V. Š. turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovas buvo apdraudęs šį turtą Gyventojų turto draudimu pagal su draudėja sudaryta Gyventojų turto draudimo sutartį ( draudimo poliso Nr.19056/9058363). Ieškovas atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai 325,30 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudikas, atlyginęs draudėjui padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka.
Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, papildomai paaiškino, kad draudėjos bute apgadintos lubos 3 patalpose, todėl buvo perdažytos. Apžiūrint butą 2016 m. rugpjūčio 22 d. dalyvavo ekspertas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas aplietas iš viršaus, yra įrodymai, kad inžinerinių tinklų gedimų nebuvo. Ieškovė neprivalo įrodyti, kas yra užliejimo šaltinis, užtenka nustatyti, kad butas užlietas iš aukščiau esančio buto. Visos civilinės atsakomybės sąlygos įrodytos. Atsakovas netinkamai prižiūrėjo savo turtą. Sąmata sudaryta pagal programą. V. Š. buto apliejimas lietaus vandeniu neįrodytas, nes šiuo atveju ir atsakovo butas turėjo būti aplietas.
Atsiliepimas
Atsakovas T. J. 2019 m. vasario 8 d. teismo posėdyje paaiškino, kad name ventiliacija sena, V. Š. buto lubų dėmės senos, įvykio dieną buvo liūtis, per ventiliacijos angą lietaus vanduo galėjo užpilti butą.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidas, paaiškino, kad eksperto sąmata sudaryta netinkamai, kodai nurodyti neteisingai. V. Š. buto apliejimo nebuvo, nes nebuvo jokios avarijos šiame name. J. R. matė tik vienos patalpos šlapias lubas, o ekspertas – ir kambaryje ir virtuvėje. Liudytojas A. M. matė tik vieną seną dėmę lubose vonioje. Ekspertai aplaidžiai padarė nuotraukas, iš jų negalima nustatyti padarytos žalos. Lubų pažeidimai skirtinguose kampuose, nuotraukose dėmės sunkiai įžiūrimos. Sąmata sudaryta aplaidžiai, kodai nurodyti netinkamai. Žalos atlyginimas siejamas su buitinių šiukšlių išvežimu. Namo pirmininkas pasirašė pažymą, kurią surašė ekspertai, galimai jis suinteresuotas žalos nustatymu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Šioje byloje ginčas kilo dėl to nukentėjusios V. Š. buto užpylimo iš atsakovui priklausančio buto, nes jo bute, atsakovo teigimu, jokios avarijos ar kito įvykio, dėl kurio būtų užlietas apačioje esantis butas, (duomenys neskelbtini) nebuvo.
Ieškiniu, jo priedais, ieškovės atstovės, atsakovo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Gyventojų turto draudimo polisu, išduotu 2016 m. gegužės 11 d., laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. gegužės 10 d. apdraustas V. Š. butas, esantis (duomenys neskelbtini) . 2016 m. gegužės 9 d. pinigų priėmimo kvitu už V. Š. sumokėta 47 Eur. 2016 m. rugpjūčio 22 d. namo bendrijos pirmininko J. R. pasirašyta pažyma nustatyta, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini). aplietas butas Nr.(duomenys neskelbtini) . 2016 m. rugpjūčio 17 d. aktu, pasirašytu 2016 m. rugpjūčio 22 d. V. Š. ir eksperto G. Z., nustatyta, koks V. Š. turtas sugadintas. Pagal draudimo bendrovės pateiktą sąmatą, V. Š. bute atlikti darbai ( 26,24 m², lubų perdažymas, patalpų išklojimas apsaugine plėvele, patalpų valymas, statybinių šiukšlių pakrovimas ir išvežimas) įvertinami 325,30 Eur. Eksperto G. Z. pranešimu apie įvykį nustatyta, kad įvykis - (duomenys neskelbtini), pranešimas – 2016 m. rugpjūčio 22 d., V. Š. pastebėjo, kad šlapios vonios ir tualeto lubos, vėliau pastebėjo, kad pradėjo šlapti ir virtuvė, kambario lubos, durys. Apie užpylimą informuotas bendrijos pirmininkas J. R.. 2016 m. rugsėjo 7 d. į nurodytą sąskaitą sumokėta 325,30 Eur. Išmokos gavėjas – J. R., nurodytas sąskaitos numeris, VĮ „Registrų centras“ išrašu nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas T. J..
Turto apžiūros aktais, lokalinės sąmatos duomenimis ekspertas nustatė buto sugadinimo ir padarytos žalos pobūdį ir ieškovė (draudikas) 2016 m. rugsėjo 7 d. išmokėjo aplieto buto savininkei V. Š. 325,30 Eur draudimo išmoką, kurią subrogacijos tvarka prašo priteisti iš atsakovo.
Liudytojas J. R. teismo posėdyje parodė, kad jis dalyvavo apžiūrint V. Š. butą, vonios ir tualeto lubos buvo šlapios. Virtuvėje ir kambaryje nebuvo šlapia. Lubos šviesios, dažai nebuvo atsilupę. Kadangi V. Š. senyvo amžiaus ir banke sąskaitos neturėjo, jis nurodė namo bendrijos sąskaitą, į kurią draudimas pervedė draudimo išmoką V. Š.. Buhalterė išmoką atidavė V. Š.. Jis tik pasirašė pažymą, kurią surašė ekspertas, su turiniu sutiko.
Liudytojas A. M. teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini). niekas : nei ekspertai, nei V. Š., nei namo pirmininkas jo nuomojamame bute nebuvo, niekas buto neapžiūrėjo. Jis butą apžiūrėjo tik su savininku T. J., bute visur buvo sausa. Kai V. Š. pasakė, kad jos butas aplietas, su T. J. buvo pas V. Š., tačiau durų niekas neatidarė. 2016 m. rugpjūčio 17 d. jokios avarijos jo nuomojamame bute nebuvo, visur buvo sausa, jo butas nebuvo užpiltas iš kitur, lietaus vandeniu taip pat nebuvo užpiltas. Nežino, ar bute yra kokių nors paslėptų vamzdžių, kurie galėjo sutrūkti ir iš jų apipilti V. Š. butą. Jau ir anksčiau balandžio mėnesį buvo atvejis, kai V. Š. kaltino, kad jos butas užpiltas iš jo buto. Jis balandžio mėnesį matė V. Š. bute senas gelsvas dėmes ant lubų.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso ( toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi.
Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), išmokėjusi pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką dėl draudėjos V. Š. turto sugadinimo, perėmė šio draudėjo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalą asmens. Atsakingu už žalą asmeniu šiuo atveju nurodytas atsakovas T. J., kuris yra buto, laikomu užpylimo šaltiniu, savininkas.
Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos tokios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėja, kad žala buvo padaryta dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimo. Tarp šalių yra ginčas dėl paties įvykio fakto, atsakovas nepripažįsta, kad būtent jis turi atsakyti dėl padarytos žalos, nes, jo nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad užpylimo šaltinis buvo būtent jo bute.
Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai yra suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Ieškovas nagrinėjamu atveju privalo įrodyti tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas.
Kaip jau buvo minėta, atsakovas nesutinka su tuo faktu, kad užpylimo židinys (šaltinis) buvo jo bute, kad galimai šaltiniu galėjo būti per netvarkingą ventiliaciją į butą patekęs lietaus vanduo. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės yra paneigtos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Nors byloje pateikta UAB „Jonavos paslaugos“ 2019 m. birželio 20 d. pažyma, kad 2016 m. rugpjūčio 15 d. – 2016 m. rugpjūčio 22 d. jokios avarijos name (duomenys neskelbtini), neužfiksuotos, praleidimo bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose neužfiksuota, 2019 m. liepos 4 d. pažyma, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. spalio 1 d. iš namo (duomenys neskelbtini), niekas nesikreipė ( b.l. 11, 22), Liudytojo J. R. parodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) jam dalyvaujant V. Š. buto apžiūroje kartu su draudimo ekspertu, V. Š. buto vonios ir tualeto lubos buvo šlapios, o virtuvės ir kambario lubos nebuvo šlapios. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) buto naudotojo (liudytojo) A. M. paaiškinimai, kad bute jokios avarijos nebuvo, grindys nebuvo šlapios, nežino, ar bute yra paslėptų vamzdžių, kurių gedimo jis galėjo nematyti, vertinami kritiškai, nes visų aplinkybių jis atsakovui galėjo ir nenurodyti. Atsakovas bute negyveno ir visos situacijos nežino. Kiti galimi avarijos šaltiniai nebuvo užfiksuoti. Kaip matyti iš pateiktų įrodymų (Turto apžiūros akto, buto patalpų fotonuotraukų), butas, esantis (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai buvo užpiltas iš viršaus, kur virš užpilto buto yra atsakovui priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). Jei buto apžiūros metu 2016 m. rugpjūčio 22 d. J. R. nematė šlapių dėmių virtuvėje ir kambaryje, jos užfiksuotos nuotraukose. Bendro naudojimo inžineriniuose tinkluose vandens praleidimų nebuvo, duomenų, kad užpylimo šaltinis galėjo būti kituose butuose, byloje nėra, o atsakovas tokių įrodymų teismui nepateikė, todėl esant buto užpylimo ir patalpų sugadinimo faktui, darytina išvada, kad buto užpylimo šaltinis buvo atsakovui priklausančiame bute Nr. (duomenys neskelbtini). Pats atsakovas nurodė ir teismui pateikė įrodymus patvirtinančius, kad nurodytu laikotarpiu jis asmeniškai bute negyveno, butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas A. M. (2014 m. sausio 19 d. panaudos sutartis), todėl gyventojai galėjo ir nepranešti buto savininkui apie įvykį ir padarytą žalą. Panaudos gavėjo A. M. parodymais, kad bute nebuvo jokios avarijos, viskas buvo sausa, nepatvirtinti jokiais įrodymais, nes butas Nr.(duomenys neskelbtini) nebuvo apžiūrėtas dalyvaujant ekspertams ar namo bendrijos atstovui. Atsakovas prašė draudimo atstovų atvykti į jo butą ir apžiūrėti ( b.l. 21), tačiau butas nebuvo apžiūrėtas. Atsakovo atsiliepimo argumentai, kad butas buvo po įvykio (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas J. R., V. Š. ir A. M., jokio vandens išsiliejimo žymių nebuvo, nepagrįstas jokiais įrodymais, liudytojas A. M. šio fakto teismo posėdyje nepatvirtino. Atsakovas pateikė 2019 m. birželio 20 d. pažymą apie hidrometeorologines sąlygas, kuria nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) kritulių kiekis buvo 10,9 mm ( b.l. 23). Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad V. Š. butas galėjo būti aplietas per ventiliacijos angą lyjant lietui nepagrįstas, nes taip pat turėjo būti aplietas ir atsakovo T. J. butas. Byloje nenustatyta, kad namo bendrijos pirmininkas J. R. turi suinteresuotumą melagingai liudyti apie V. Š. buto šlapias vonios ir tualeto lubas. Jo pasirašymas eksperto surašytoje pažymoje, jam sutinkant su pažymos turiniu, draudimo išmokos V. Š. pervedimas į namo bendrijos sąskaitą ir atidavimas V. Š. nesudaro pagrindo manyti, kad namo bendrijos pirmininkas suinteresuotas T. J. atsakomybe. Tai, kad apžiūrint butą 2016 m. rugpjūčio 22 d., liudytojo J. R. parodymais, virtuvės ir kambario lubos nebuvo šlapios, nereiškia, kad jų drėgnumas neišryškėjo vėliau.
Nagrinėjamos bylos atveju ieškovei pateikus savo turimus įrodymus dėl užpylimo židinio, atsakovas savo atsikirtimus grindė paaiškinimais, liudytojo A. M. parodymais, pažymomis apie įvykio dieną buvusį kritulių kiekį, teigdamas, kad vanduo į V. Š. butą galimai prasiskverbė iš netvarkingos ventiliacijos lyjant lietui. Kitų įrodymų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio jam priklausančiame bute, atsakovas nepateikė, taip pat neprašė teismo skirti ekspertizę tiksliai buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimo priežasčiai nustatyti. Nors pažymėtina, kad apmokėjimas už ekspertizę galėtų viršyti ieškinio sumą, o ekspertizės skyrimas, kai buto lubos perdažytos, nėra tikslingas. Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra priskirtina bylų, kuriose teismas turėtų savo iniciatyva rinkti įrodymus, kategorijai.
Įrodinėjimo prasme, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galioja bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė, t. y. kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ( Civilinio proceso kodekso ( toliau – CPK) 178 straipsnis), o taip pat rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis). Tuo tarpu atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įrenginio, kuris buvo avarijos (vandens nutekėjimo) šaltinis, valdytojas yra kitas asmuo arba žala padaryta lietaus.
Atsakovo atstovas nesutiko su padarytos žalos dydžiu, nurodė, kad sąmatoje pagal darbų kodą nurodyti darbai, kurių vykdyti nereikėjo. Teismas mano, kad sąmata sudaryta pagal atliktus darbus, jų kaina nėra per didelė ir neprotinga, tokie darbai kaip lubų perdažymas, patalpų išklojimas apsaugine plėvele, valymo bei statybinių šiukšlių (po remonto) pakrovimas, išvežimas buvo būtini. Sąmatoje nėra įrašyta darbų, kurie nesusiję su įvykio padarinių šalinimu. Sienų glaistymas ir dažymas sąmatoje nenumatyti. Šiukšlių kiekio nurodymas ne tonomis, bet kubiniais metrai, teismo nuomone, neturi reikšmės, nes jų kiekis ir kaina nėra nepagrįstai dideli. Buto lubas apliejus keliose vietose, būtina perdažyti visas lubas, ne tik tas vietas. Sąmatoje svarbu ne darbų įkainių kodai, o darbo pavadinimai. Reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas (ieškovė) šiuo atveju įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi, kuri yra 325,30 Eur, ir kurios išmokėjimą patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai (2016 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo nurodymas ).
Įvertinus visą byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu duotus šalių, liudytojų paaiškinimus ir argumentus, teismas konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog atsakovas T. J. yra atsakingas už draustam turtui, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). padarytą ieškinyje nurodyto dydžio turtinę žalą, todėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas.
Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatytas metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2019 m. birželio 5 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus, remiantis LR CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 15,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės Akcinės draudimo bendrovės „ Compensa Vienna Insurance Gruop“, įmonės kodas 304080146, buveinė Vilnius, Ukmergės g. 280, a. s. Nr. LT 06 7044 0600 0750 AB SEB banke, naudai 325,30 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus 30 centų) žalos atlyginimui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.