Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, teistas 2006-06-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. T., panaudodamas peilį, pagrobė svetimą turtą, tai yra, 2012 m. gegužės 4 d. apie 15 val. 40 min. prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, grasindamas panaudoti peilį iš K. L. pagrobė svetimą turtą - individualiai įmonei ,,M. p.“ priklausančias tris šeimynines picas, bendros 54 litų vertės, ir penkis indelius padažo, bendros 5 litų vertės, iš viso pagrobė svetimo turto už 59 litus.

Kaltinamasis T. T. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną norėjo valgyti, valandos nepamena, išėjo į lauką. Sustojime pamatė iš matymo pažįstamą panelę ir paprašė užsakyti picas. Pasakė, kad už 30-40 minučių picas atveš. Praeinant prie baro stovėjo praeivis, jis (T. T.) rūkė, praeivis paprašė cigaretės, paklausė „ko lauki“, sakė „picų“. Pamatė, kad išėjo iš namo vaikinas su picomis. Priėjo prie jo, paklausė kiek jos kainuoja, pasakė 50 Lt. Tuomet pasakė, kad neturi pinigų, kitoje rankoje laikė raktus, žiebtuvėlį. Tas vyras, kuris prašė cigaretės, buvo nuo jo 7-10 m atstumu. Vėliau nuėjo į stadioną ir suvalgė picas, dalį išmetė. Kaltinime yra ne tiesa, kad turėjo peilį ir buvo kitas žmogus, kitos aplinkybės nurodytos teisingai. Iš karto neprisipažino, nes buvo gėda. Iškrėtė tokią kvailystę. Telefonu bendravo su kita mergina, jai pasigyrė iš durnumo, kad paėmė picas. Picas atvežė su automobiliu „Golf“. Pokalbyje galėjo paminėti automobilį. Gyvena šalia už 200 m, todėl sutarė tuo adresu. Picas atvežė gal už 30 minučių. Užsakymo metu neturėjo pinigų, žinojo, kad picas atims. Savo namo numerio ir buto nenurodė tyčia. Kitą žmogų sutiko, su juo kartu rūkė, gal kalbėjo, bet pats buvo vienas. Nežino kodėl sakė, kad „padarėme“, buvo vienas. Buvo išalkęs, bet tiek picų nesuvalgė. Iš karto paklausė „kiek kainuos“, jis padavė picas. Sakė „neturiu pinigų“, kitoje rankoje buvo buto raktai. Raktas yra ilgas, nuo viršutinės spynos. Nežino kodėl nukentėjusysis sako, kad peilis, gal keršijo, kad nesumokėjo. Nepripažįsta, kad panaudojo peilį. M. O. yra pažįstama iš matymo, ją žinojo. Nukentėjusysis pažįstamas nebuvo. Picas atvežė dieną, gal jam rankoje sublizgėjo jo raktas. Namų raktas buvo ilgas, rudas. Įvykio dieną jokio peilio su savimi neturėjo, nesinešiojo. Turėjo du raktus: rudą ir sidabrinės spalvos. Vieną raktą ištraukė rodydamas, kad neturi pinigų. Jis buvo rudos spalvos, gal apie 7 cm. Raktus ištraukęs buvo gal 3 sekundes, sakė „va, raktai“. Nukentėjusysis buvo ramus. Pripažįsta, kad pasielgė neteisėtai nesusimokėjęs už picas. Jokio grasinimo nukentėjusiajam nebuvo. Pratraukė kišenę ir pasakė, kad neturi pinigų, rankoje buvo raktai. Merginai, kuri užsakė picas, nesakė, kad už picas žada nesusimokėti. Pasiėmęs picas, nuėjau nuo vyro, jam jokių aplinkybių neminėjo, tik sakė, kad laukia picų, yra užsisakęs. Galbūt jis matė, kad pinigų neduoda. Su mergina, kuri užsakė picas, po įvykio nebendravo, apie picą po įvykio sakė kitai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo gėda prisipažinti, dabar supranta savo elgesį. Vėliau išvažiavo, dirbo Š. fabrike padėjėju. Turi ir toliau galimybę dirbti žuvies fabrike. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi.

Nukentėjusysis K. L. teisme parodė, kad kaltinamasis yra nematytas. Pareigūnai rodė nuotraukas atpažinimui, sakė, kad nustatė pagal telefonų išklotinę. 100 proc. negalėjo jiems pasakyti, kad tai buvo jis, bet jei kaltinamasis asmuo prisipažino, tai čia tikrai yra jis. Dirbo, vežiojo picas, gavo užsakymą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose atvežti picas su padažais. Kol iškepė picas, praėjo 20 minučių, kol atvežė, gal pusvalandis. Nuvyko, pastatė automobilį, pakilo liftu į septintą aukštą, durų niekas neatidarė. Po to kieme pasitiko, sako „aš picas užsakiau“. Atidavė picas, sakė „neturiu pinigų“, iš kišenės ištraukė, tai galėjo būti raktai rudos spalvos, buvo pakabukų. Kišenėje pas jį kažkas subarškėjo. Prie namo kampo stovėjo žmogus. Mano, kad tie asmenys nesusiję. Pasiėmęs picas, nuėjo už kampo, o kur nuėjo stovėjęs asmuo, nematė. Pasirodė, kad jie buvo dviese. Paskambino picerijai, pasakė, kad „nukėlė picas“, sakė „skambink į policiją“. Paskambino. Pareigūnams sakė „aš abejoju, ar tai buvo peilis, ar raktai“. Taip sakė ir pareigūnui B., kuris jį apklausė. Šiuo metu nuo 2013 m. vasaros atlieka bausmę. Viskas vyko labai greitai, jam sublizgėjo, sakė pareigūnams, kad galėjo būti raktai arba peilis. Sako tiesą, tikslo meluoti neturi. Jo niekas taip kalbėti teisme neprašė. Nuėjo į namą Nr. (duomenys neskelbtini), butą Nr. (duomenys neskelbtini). Dabar taip atrodo koks buvo adresas. Su kaltinamuoju nebendravo. Pareiškimą rašė nuvykęs į policiją. Vieną kartą vyko atpažinti iš nuotraukų, kita apklausa vyko tardymo izoliatoriuje. Viską sako taip, kaip yra. Kitas buvęs asmuo stovėjo šalia namo. Tarp jų kontakto nebuvo. Picas paėmęs, jis nuėjo už namo kampo. Policijos laukė neilgai. Tardymo izoliatoriuje su kaltinamuoju nebendravo, kontakto tarp jų nebuvo. Sakė, kad rankose buvo gal peilis, gal raktai. Gal raktas buvo nuo rūsio. Mano, kad nebuvo jokio peilio. Nežino, ką pareigūnai apklausose rašė, sakė kaip yra. Kaltinamasis rankose raktus rodė sekundę - dvi, labai trumpai. Picas jam padavus, jis atsitraukė ir atstumas tarp jų buvo gal 2 m. Situacija buvo nemaloni, bet jokių nepatogių veiksmų nesukėlė, žalos jokios nepatyrė, į gydymo įstaigas nesikreipė, pretenzijų neturi. Nežino kodėl jo ankščiau duoti parodymai yra kitokie. Jam parodė tuščias kišenes, kad pinigų neturi, daikto niekas neatkišo. Nežino ką surašė pareigūnai. Psichologinio spaudimo dėl kaltinamojo veiksmų nejuto. Su pareigūnais piktumų nėra. Ankščiau buvo teistas, gal pareigūnai jį žinojo. Kaltinamasis prisilietęs įvykio metu prie jo nebuvo, fizinio kontakto nebuvo. Žodžiais išsakytų grasinimų iš kaltinamojo nebuvo. Pats galėjo išeiti. Už picų pakuočių jis paėmęs nebuvo, pats atidavė picas. Po posėdžio iš kaltinamojo pusės tiesioginių ar netiesioginių grasinimų nebuvo. Jie nesusitinka. Pretenzijų neturi, prašo jį bausti švelniau. Sakė, kad nenori, jog jį tampytų, nes pats atlieka bausmę. Sakė, kad viską nori nutraukti, kad nereikėtų važinėtis.

Liudytojas T. M. teisme parodė, kad kaltinamasis yra nematytas, nukentėjusysis – matytas. Pats buvo „M. p.“ direktorius, o K. L. buvo picų išvežiotojas. Vakare atvyko į darbą ir jis pasakė, kad atėmė iš jo picas. Abejoja, ar kas įvyko, nes Karolis jam po įvykio nepaskambino. Jis nieko neaiškino, sakė „parašiau pareiškimą policijoje“. Suabejojo dėl įvykio, nes žmogus pirmiausiai apie įvykį turėjo pranešti direktoriui, kaip jis pats galėjo nuspręsti ir kreiptis į policiją. Kada jis kreipėsi į policiją, nežino. Jis konstatavo patį faktą, kad iš jo atėmė picas. Jis į policiją nuėjo su juo (T. M.) nepasitaręs. K. L. pas juos dirbo mėnesį – du. Kaip iš jo buvo atimtos picos, jis nieko neminėjo. Civilinio ieškinio nereiškia ir pretenzijų neturi.

Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis nematyti arba matyti, bet jų nepamena. Gali būti, kad vykdė apklausą, bet įvykių labai daug, visus sunku atsiminti. Apklausoje žmogus išdėsto nuosekliai įvykių eigą, viską perteikia ne buitine kalba, taip kad būtų suprantama skaitančiajam. Asmuo yra įspėjamas, perskaito, pasirašo, kad surašyta teisingai. Surašo trumpą įvykių fabulą iš pateiktų asmens žodžių, įtakoti asmens negali. Dabar pamena, užrašė ką pasakė nukentėjusysis dėl peilio būtent tuos žodžius. Užrašė kaip pasakė, ar jis dvejojo, nepamena, bet jei asmuo būtų dvejojęs, būtų kita veikos kvalifikacija.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis matyti iš nuotraukų byloje. Atliko procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju, atliko papildomą jo apklausą, su juo konfliktų nėra. Patikslino tik skambučio laiką ir užsiklausė išklotines. Nukentėjusysis atvežė picas, kadangi durų niekas neatidarė, nusileidus priėjo dviese, parodė peilį ir atėmė picas. Nukentėjusysis buvo nurodęs, kad buvo kartu, bet vienas priėjo, kitas stovėjo toliau. Šnekėjo ir peilį laikė vienas. Nukentėjusysis parodė, kad jam grasino peiliu. Asmuo nedvejojo, sakė „parodė peilį, aš supratau kaip grasinimą ir atidaviau picas”. Su nukentėjusiuoju ankščiau susidūręs nebuvo.

Liudytojas A. B. teisme parodė, kad kaltinamasis matytas – įtariamasis byloje, kitas - nukentėjusysis, su jais santykių jokių. Nukentėjusysis K. L. Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose nurodė, kad daug laiko praėjo nuo įvykio, nepamena įvykio aplinkybių ir patvirtino ankščiau duotus parodymus. Papildė, kad vyko su raudonu automobiliu „Golf” automobiliu. Apklausa dėl plėšimo panaudojant peilį, kuomet atimtos picos su padažais. Asmuo nesakė, kad gal buvo ne peilis. Apklausos metu vyko draugiškas pokalbis, kurio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam sudėtinga laikytis pirminių parodymų ir bus sunku jų laikytis teisme, nes atlieka bausmę. Bandė smulkiau išklausti įvykio aplinkybes, bet jis pasakė „atleiskit ir supraskit mane, man sunku grįžti į įkalinimo įstaigą“. Jis taip kalbėjo dėl savo padėties, dėl kokio nors jam daromo poveikio neužsiminė. Pokalbis su nukentėjusiuoju apie įvykį buvo, bet konkrečiai apie peilį, jo apibūdinimą nepamena.

Liudytoja N. G.-Jankuvienė teisme parodė, kad kaltinamasis žinomas kaip proceso dalyvis. Ikiteisminį tyrimą gavo kaip tyrėja atlikti vėliau dėl plėšimo pagrasinus peiliu. Telefoniniai pokalbiai, pateikti byloje, liudijo, kad tai padarė T. T.. Nukentėjusiajam davė atpažinti pagal nuotrauką. Nukentėjusysis T. T. atpažino, galbūt atliko papildomą apklausą. Nukentėjusysis paaiškino, kad buvo peilis. Nepamena, ar apklausė apie visas įvykio aplinkybes. Jis apklausiamas nenurodė pasikeitusių aplinkybių. Peilis - kvalifikacijos esmė, kaip grasinanti priemonė. Jei būtų kiti parodymai, jie būtų užfiksuoti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltę pilnutinai įrodo nukentėjusiojo K. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš dalies – ir teisme duoti parodymai, liudytojų T. M., D. Ž., A. M., A. B., N. G. teisme duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- 2012-05-04 K. L. protokolas – pareiškimas apie jo atžvilgiu tą dieną apie 15.40 val. įvykdytą plėšimą grasinant panaudoti peilį (1 t., 33 b. l.);

- 2012-05-04 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti prie daugiabučio namo, Lyros g. 19, Šiauliuose (1 t., 37-40 b. l.);

- 2012-07-02 asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolas, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis K. L. atpažino T. T., kaip asmenį, panašų į tą, kuris grasindamas peiliu atėmė iš jo picas ir padažus (1 t., 50-52 b. l.);

- 2012-05-21 Šiaulių apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo biuro smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad išnagrinėjus gautas skambučių išklotines picų užsakymo telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad picos buvo užsakytos iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 81 b. l.);

- iš byloje pateiktų išslaptintų dokumentų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2012-05-02 nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) RN buvo leista nuo 2012-05-02 iki 2012-08-03 kontroliuoti ir fiksuoti T. T. elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją (1 t., 89 b. l.);

- iš operatyvinių veiksmų atlikimo 2012-06-27 protokolo ir prie jo esančios pokalbių suvestinės Nr. 40-26-ĮSR-11 (RN) matyti, kad buvo kontroliuojamas T. T. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2012-05-04 yra fiksuoti pokalbiai apie T. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., 91-98 b. l.);

Kaltinamojo T. T. kaltė dėl padaryto plėšimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį. Pagal LR BK 180 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimo sudėčiai nenumatomas tam tikro turto kiekis ar jo minimalus vertės dydis – plėšimo būdu pagrobto turto vertė gali būti mažesnė nei 3 ar net 1 MGL dydžio suma. T. T., teisme duodamas parodymus, pripažino, kad 2012 m. gegužės 4 d. apie 15 val. 40 min. prie (duomenys neskelbtini) namo, Šiauliuose, iš K. L. pagrobė svetimą turtą - individualiai įmonei ,,M. p.“ priklausančias tris šeimynines picas ir penkis indelius padažo. Tai, kad prieš K. L. buvo įvykdyta nusikalstama veika, patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, K. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, liudytojų T. M., D. Ž., A. M., A. B., N. G. teisme duoti parodymai bei kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis T. T. šiuo atveju nesutinka su dviem kaltinime nurodytomis aplinkybėmis – kad jis veikė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir kad grasino panaudoti peilį nukentėjusiojo atžvilgiu. Tokia jo pozicija yra pagrįsta tik iš dalies.

Tiek kaltinamasis T. T., tiek nukentėjusysis K. L. teisme pripažino, kad plėšimas buvo įvykdytas veikiant vienam T. T.. Nors yra užfiksuota, kad kaltinamasis kalbėdamas telefonu apie įvykį vartoja tam tikrus žodžius daugiskaita, byloje nėra jokių kitų patikimų įrodymų apie tai, kad T. T. veikė būtent su kitu asmeniu, todėl iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad T. T. pagrobė svetimą turtą būtent veikdamas su kitu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Šis kaltinimo susiaurinimas nekeičia veikos teisinės kvalifikacijos ir nesunkina kaltinamojo teisinės padėties.

Antra kaltinamojo nurodyta aplinkybė – kad plėšimas buvo įvykdytas nepanaudojant peilio – šiuo atveju laikytina nepagrįsta, taip iš esmės bandant palengvinti savo teisinę padėtį ir siekiant išvengti griežtesnio nubaudimo pagal LR BK 180 str. 2 d. (tai kvalifikuotas nusikaltimas). Kaltinamojo parodymai šioje byloje nenuoseklūs: 2014-01-15 apklausoje neigė iš viso, kad įvykdė plėšimą K. L. atžvilgiu (1 t., 183 b. l.). Teisme jau kaltę pripažino iš dalies, t. y., kad pagrobė picas, bet jokio peilio nenaudojo. Jau pirminiame 2012-05-04 protokole – pareiškime K. L. aiškiai nurodė, kad jo atžvilgiu tą dieną apie 15.40 val. įvykdytas plėšimas grasinant panaudoti būtent peilį, taip pat nurodė kitas įvykio aplinkybes: vietą, pagrobtą turtą, jo vertę ir kt. (1 t., 33 b. l.). 2012-05-04 apklausiamas K. L. taip pat parodė, kad plėšimas įvykdytas grasinant panaudoti peilį - „jaunuolis, man prie jo priėjus, ištraukė iš kelnių kišenės peilį ir atstatęs peilį priešais mane pasakė: dabar pinigų neturim, sumokėsim vėliau“... <...>... Aš, išsigandęs, kad gresia realus pavojus mano gyvybei ir sveikatai, nesipriešinau ir picas atidaviau“ (1 t., 42-43 b. l.). 2012-05-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole K. L. parodė, kad atpažino T. T., kaip asmenį, panašų į tą, kuris grasindamas peiliu atėmė iš jo picas ir padažus (1 t., 50-52 b. l.). 2012-05-21 apklausoje K. L. taip pat paminėjo vyrą, kuris pagrobė picas, kaip grasinusį jam peiliu; pažymėjo, kad tai buvo tai buvo ne virtuvinis peilis (1 t., 48 b. l). 2014-02-20 apklausoje K. L. pažymėjo, kad po įvykio jau praėjo beveik du metai; visas aplinkybes geriau prisiminė iškart po įvykio; tvirtino savo ankstesnius parodymus (1 t., 57 b. l.). Teisme nukentėjusysis pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad pagrobiant iš jo picas peilis nebuvo naudojamas, o pagrobėjas rankose turėjo raktus, ką teisme nurodė ir T. T.. Tokius nukentėjusiojo duotus parodymus teismas vertina kritiškai. Aiškindamasis įvykio aplinkybes, teismas apklausė policijos pareigūnus, kurie atlikinėjo procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju. Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad apklausoje žmogus išdėsto nuosekliai įvykių eigą, viską perteikia ne buitine kalba, taip kad būtų suprantama skaitančiajam; asmuo yra įspėjamas, perskaito, pasirašo, kad surašyta teisingai; surašo trumpą įvykių fabulą iš pateiktų asmens žodžių, įtakoti asmens negali; dabar pamena, užrašė ką pasakė nukentėjusysis dėl peilio būtent tuos žodžius; užrašė kaip pasakė, ar jis dvejojo, nepamena, bet jei asmuo būtų dvejojęs, būtų kita veikos kvalifikacija. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad atliko procesinius veiksmus su nukentėjusiuoju, atliko papildomą jo apklausą, su juo konfliktų nėra; nukentėjusysis atvežė picas, kadangi durų niekas neatidarė, nusileidus priėjo dviese, parodė peilį ir atėmė picas; šnekėjo ir peilį laikė vienas; nukentėjusysis parodė, kad jam grasino peiliu; asmuo nedvejojo, sakė „parodė peilį, aš supratau kaip grasinimą ir atidaviau picas”. Liudytojas A. B. teisme parodė, kad nukentėjusysis K. L. Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose nurodė, kad daug laiko praėjo nuo įvykio, nepamena įvykio aplinkybių ir patvirtino ankščiau duotus parodymus; apklausa dėl plėšimo panaudojant peilį, kuomet atimtos picos su padažais; asmuo nesakė, kad gal buvo ne peilis; apklausos metu vyko draugiškas pokalbis, kurio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam sudėtinga laikytis pirminių parodymų ir bus sunku jų laikytis teisme, nes atlieka bausmę; bandė smulkiau išklausti įvykio aplinkybes, bet jis pasakė „atleiskit ir supraskit mane, man sunku grįžti į įkalinimo įstaigą“; jis taip kalbėjo dėl savo padėties, dėl kokio nors jam daromo poveikio neužsiminė. Liudytoja N. G.-J. teisme parodė, kad ikiteisminį tyrimą gavo kaip tyrėja atlikti vėliau dėl plėšimo pagrasinus peiliu; nukentėjusysis paaiškino, kad buvo peilis; jis apklausiamas nenurodė pasikeitusių aplinkybių; peilis - kvalifikacijos esmė, kaip grasinanti priemonė; jei būtų kiti parodymai, jie būtų užfiksuoti. Taigi, visi apklausti policijos pareigūnai patvirtino, kad nukentėjusysis, duodamas parodymus apie jo atžvilgiu įvykdytą plėšimą, aiškiai nurodė, kad jam buvo išreikštas grasinimas peiliu. Teismui netikėti šiais pareigūnų duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Juolab, kad ir pats nukentėjusysis nereiškė pastabų dėl jo apklausų ikiteisminio tyrimo metu, savo parašu patvirtino, kad viskas užprotokoluota teisingai. Be to, kaip teisme patvirtino liudytojas A. B., apklausos metu vyko draugiškas pokalbis, kurio metu nukentėjusysis nurodė, kad jam sudėtinga laikytis pirminių parodymų ir bus sunku jų laikytis teisme, nes atlieka bausmę; bandė smulkiau išklausti įvykio aplinkybes, bet jis pasakė „atleiskit ir supraskit mane, man sunku grįžti į įkalinimo įstaigą“, kas rodo, kad nukentėjusysis dėl savo statuso (atliekantis laisvės atėmimo bausmę, o kaltinamasis šioje byloje suimtas, t. y. tam tikru laikotarpiais abu būna ir vienoje kalinimo įstaigoje – etapavimas į teismo posėdžius vyksta per Šiaulių tardymo izoliatorių), baimės ar dėl kitokių priežasčių nėra visiškai nuoširdus duodamas atitinkamus parodymus. Įvertinus kaltinamojo T. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei nukentėjusiojo K. L. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, akivaizdu, kad šie parodymai prieštarauja kitiems teisiamojo posėdžio metu patikrintiems įrodymams, todėl teismas juos vertina kaip kaltinamojo T. T. pasirinktą gynybinę poziciją bei abiejų proceso dalyvių, t. y. kaltinamojo ir nukentėjusiojo norą palengvinti T. T. padėtį, todėl teismas remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Iš esmės analogišką praktiką vertinant tokius nukentėjusiojo asmens duodamus parodymus formuoja ir kiti Lietuvos Respublikos teismai (pvz., Panevėžio apygardos teismo 2012-07-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-608-491/2012).

Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamojo T. T. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą grasinant panaudoti peilį – teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 str. 2 d. Tarp T. T. veiksmų bei kilusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama T. T. padarytai nusikalstamai veikai įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.).

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kt. aplinkybes.

T. T., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nusikalstamą veiką (baigtas nusikaltimas), kuri pagal LR BK 11 straipsnio 5 dalies nuostatas yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (tai vienas pavojingiausių nusikaltimų nuosavybei), nusikaltimas įžūlus. Atsakomybę lengvinančių (LR BK 59 str.) ir sunkiančių (LR BK 60 str.) nenustatyta. T. T. nusikalto teistumui išnykus (2 t., 17 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 18 b. l.). Pietinės policijos nuovados charakteristikoje pažymėta, kad T. T. yra policiją dominančių asmenų įskaitoje; agresyvaus būdo, keliantis grėsmę aplinkiniams; charakterizuojamas neigiamai (2 t., 20 b. l. ). Nedirbantis (2 t., 29 b. l.), darbo biržoje buvo neregistruotas (2 t., 28 b. l.), anksčiau dirbęs užsienyje (2 t., 104-105 b. l.). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas skiria T. T. už tyčinio nusikaltimo padarymą sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Vadovaujantis LR BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti T. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-01-14, 12.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-07-03 (1 t., 179, 188-190, 196-197 b. l., 2 t., 14-15, 58-59, 85-86 b. l.).

T. T. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimas panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

1) kompaktinė laikmena su telefoninių pokalbių išklotinėmis – paliktina prie bylos;

2) CD-R laikmenos, reg. nr. 40-26-ĮLR-21(RN), kopija – paliktina prie bylos.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. T. (T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-07-03.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti T. T. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-01-14, 12.40 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-07-03.

T. T. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

1) kompaktinę laikmeną su telefoninių pokalbių išklotinėmis – palikti prie bylos;

2) CD-R laikmenos, reg. nr. 40-26-ĮLR-21(RN), kopiją – palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.