Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-365/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-07
Bylos Nr.
1A-481-365/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28907-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
S.
Advokatai
Stasys Lileikis
Baudžiamoji byla Nr. 1A-481-365/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28907-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.4.1.1; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės ir Pauliaus Veršekio, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam S. (S.) P. ir jo gynėjui advokatui Stasiui Lileikiui, vertėjai Boženai Seniut,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. (S.) P. gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. (S.) P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., į S. (S.) P. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022-08-01 22.30 val. iki 2022-08-02 16.14 val. (1 para), 1 sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo S. (S.) P. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

S. (S.) P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus – nustatyta panaikinti, asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta grąžinti S. (S.) P..

S. S. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista nukentėjusiojo naudai iš S. (S.) P. 3 400,89 Eur turtinei ir 7 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu išspręstas klausimas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. S. P. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2022-08-01 apie 20.56 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kilusio konflikto su nukentėjusiuoju S. S. metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu pastarajam dešinę pažastį, padarydamas jam durtinę-pjautinę žaizdą dešinėje pažastyje, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko tyčia vieną kartą dūrė į pilvo sritį, padarydamas pastarajam durtinę-pjautinę pilvo žaizdą su apatinės tuščiosios venos, gaubtinės kylančiosios ir skersinės žarnos pasaitų pažeidimu, kvalifikuojamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, taip tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo S. S. sveikatą.

Šiais savo veiksmais S. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktus duomenis, darė išvadą, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog S. S. sužalojo S. P., kaltinamojo veikoje yra visi BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jis baustinas už minėto straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Pripažindamas S. P. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi paties S. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų Ž. T., R. J. ir kitų asmenų parodymais. Apylinkės teismas įvertinęs apklaustų liudytojų R. J. ir Ž. T. parodymus, darė išvadą, kad tarp S. P. ir S. S. nagrinėjamu atveju kilusio konflikto metu, be E. K. B., kuri yra neįgali, sunkiai judanti (šiuo metu esanti slaugos namuose), jos bute jokių kitų asmenų nebuvo ir konstatavo, jog nukentėjusįjį S. S. kilusio konflikto metu sužalojo būtent S. P.. Teismas kaltinamojo (nuteistojo) teismo posėdžio metu teiktus parodymus, jog jis nukentėjusiojo nesužalojo, po konflikto metu patirto smūgio į galvą nieko nepamena, kad parodymus davė ne visai susivokdamas, vertino kaip kaltinamojo (nuteistojo) gynybinę poziciją siekiant išvengti gręsiančios atsakomybės.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir darė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, bus pasiekti paskiriant S. P. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmė yra kiek mažesnė už vidutinę, t. y. 4 metų laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog S. P. įvykdė sunkų nusikaltimą, kuris numatytas BK XVIII skyriuje, nurodė, jog taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas jam bausmės (jos dalies) vykdymas negali būti atidėtas.

Pirmosios instancijos teismas S. S. taikyto gydymo išlaidas pripažino nukentėjusiajam padaryta turtine žala. Todėl ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino pilnai ir priteisė nukentėjusiojo naudai iš S. P. 3 400,89 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad nukentėjusiajam nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 7 000 Eur, konstatavo, jog tokio dydžio piniginės kompensacijos labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jomis sukeltų padarinių.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistojo S. P. gynėjas advokatas S. Lileikis (toliau – ir apeliantai, ir nuteistojo gynėjas) apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo, vadovaudamiesi Lietuvos Rspublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo S. P. būtų išteisintas. Gynyba mano, jog pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. P. kaltu įvykdžius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir išplėtotas kasacinio teismo praktikoje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

3.1. S. P. kaltė iš esmės grindžiama vien tik S. P. kaltės pripažinimu ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Tačiau, gynėjo vertinimu, nuteistojo kaltės pripažinimo ikiteisminio tyrimo metu duotose parodymuose nepatvirtina joks kitas byloje esantis įrodymas, t.y. byloje nėra kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad S. P. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Teismo išvada, kad nuteistojo parodymai, kuriais jis pripažįsta savo kaltę, yra informatyvūs ir nekeliantys abejonių, yra visiškai neteisinga, kadangi nuteistojo parodymų turinio analizė leidžia daryti priešingą išvadą – jie yra abstraktūs ir nekonkretūs. Nuteistasis duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nenurodė jokių konkrečių įvykio aplinkybių (pvz.: kiek kartų ir į kurias vietas dūrė nukentėjusiajam, neapibūdino peilio požymių, nenurodė kur peilis ar kitas įrankis dingo po įvykio ir kt.), kurios būtų leidusios papildomai įvertinti nuteistojo prisipažinimo tikrumą, jo nurodytų aplinkybių atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms.

3.2. Nuosprendyje teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo kaltę patvirtina liudytojų Ž. T. ir R. J. parodymai. Apeliantų vertinimu, nė viena iš šių liudytojų, ypač R. J., nepatvirtino pagrindinio įrodinėjamo dalyko byloje – kad matė, jog nukentėjusįjį sužalojo nuteistasis. Šių liudytojų parodymai, sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, buvo nereikšmingi ir jais nebuvo galima grįsti apkaltinamojo nuosprendžio.

3.3. Ludytojos Ž. T. parodymai ne tik nepatvirtina teismo nustatytų aplinkybių, tačiau jas visiškai paneigia. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bute Nr. (duomenys neskelbtini). Jeigu remtis liudytojos Ž. T. parodymais, konfliktas ir nukentėjusiojo sužalojimas turėjo įvykti namo (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje. Nuteistasis nėra parodęs, kad su nukentėjusiuoju konfliktavo ir jį sužalojo namo laiptinėje. Teismas šių prieštaravimų tarp liudytojos Ž. T. ir nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu neaptarė, todėl liko nepašalintas esminis prieštaravimas dėl veikos padarymo vietos, t.y. ar nukentėjusysis buvo sužalotas bute, ar laiptinėje. Gynėjo teigimu, nuteistojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir liudytojos Ž. T. parodymų prieštaravimų nepašalinimas patvirtina teismo išvados apie nuteistojo kaltės buvimą nepagrįstumą ir dirbtinumą.

3.4. Teismas, ikiteisminio tyrimo metu duotus nuteistojo parodymus pripažindamas jo kaltę patvirtinančiu įrodymu, neįvertino jo nurodytų savęs apkalbėjimo priežasčių, jo psichologinės ir fizinės būklės po girtumo. Pavyzdžiui bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad išaiškinus įtariamajam teises, S. P. „Nesugebėjo nieko pasakyti“ (1 tomo 134 lapas). Išaiškinus nuteistajam teisę turėti gynėją, įtariamasis S. P. pareiškė, kad dėl neblaivumo nieko nesugebėjo pasakyti (1 tomo 136 lapas). Dėl to tvirtinama, kad S. P. apklausos metu buvo tokio apsvaigimo laipsnio, kad bet kokie jo pasakyti teiginiai negali būti vertinami kaip objektyviai atitinkantys tikrovę. Be to, pabrėžiama, jog S. P. nors lietuvių kalbą supranta, tačiau mintis aiškiai reikšti gali tik gimtąja rusų kalba. Todėl manoma, kad ikiteisminio tyrimo metu, jam turėjo būti užtikrintas privalomas gynėjo dalyvavimas. To nepadarius, nuteistojo duotų parodymų negalima vertinti kaip informatyvių, nuoseklių ir nekeliančių abejonių.

3.5. Gynėjo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai ir nepagrįstai vadovavosi įtariamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo įstaigoje kaip jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, nesant kitų, patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, ir tai patvirtinta padarytų išvadų nepagrįstumą ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo neteisingumą.

3.6. Nagrinėdamas bylą teismas nepašalino abejonių dėl trečiojo asmens dalyvavusio išgertuvėse ir galimai sužalojusio nukentėjusįjį. Nuteistojo teisme duotus parodymus, kad išgertuvėse, bute Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir trečias asmuo jau ikiteisminiame tyrime patvirtino nukentėjusysis. Tačiau teismas apie trečiojo vyriškio dalyvavimą išgertuvėse, apie įvykusį tarp jų konfliktą dėl kuprinės net nevertino, taip nepašalino kilusių abejonių dėl to, kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti minėtas, bet byloje nenustatytas asmuo.

3.7. Nukentėjusiojo parodymų vertinimui yra svarbios šios aplinkybės. Pirma, apie išgertuvėse dalyvavusį kitą vyriškį nukentėjusysis parodė kitą dieną po įvykio, apklausiamas liudytoju, jo parodymai yra informatyvūs ir tikroviški, jis detaliai apibūdino trečiojo išgertuvėse dalyvavusio asmens išvaizdą, apsirengimą ir kitus identifikacinius požymius, pakankamai tiksliai, išskyrus įvykio pabaigą, papasakojo įvykių seką, įvardino buto šeimininkės vardą ir kitas aplinkybes. Tai leidžia spręsti, kad jo parodymai yra duoti neverčiant pašaliniams asmenims, yra neišgalvoti ir atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Antra, dėl padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo buvo kilęs pavojus nukentėjusiojo gyvybei, jis yra pareiškęs didelį civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos aplyginimo. Tai neleidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų tikrumu, kadangi dėl jam kilusių neigiamų padarinių jis buvo suinteresuotas padėti nustatyti tiesą. Trečia, iš nukentėjusiojo parodymų seka, kad konfliktas tarp jo ir išgertuvėse dalyvavusio trečiojo byloje nenustatyto asmens, prieš jį sužalojant kilo dėl nukentėjusiojo turėtos juodos kuprinės. Byloje neginčytinai nustatyta, kad po įvykio kuprinė bute, kuriame buvo girtaujama, nebuvo surasta, o kad ją būtų paėmęs nuteistasis ar nukentėjusysis taip pat nenustatyta. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad kuprinę galimai išsinešė nenustatytas asmuo, kuris dėl kuprinės sukėlė konfliktą su nukentėjusiuoju ir tikėtina jį sužalojo.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

3.8. Teismas daro išvadą (nuosprendžio 16 lapas, 2 pastraipa nuo viršaus), kad nukentėjusįjį kilusio konflikto metu sužalojo būtent S. P., nes be E. K. B., kuri yra neįgali, sunkiai judanti bei nukentėjusiojo ir nuteistojo bute kitų asmenų nebuvo. Gynėjo teigimu, tokia išvada yra tik prielaida, kuri nepagrįsta, kadangi prieštarauja nukentėjusiojo parodymams. Kita vertus, kaip pripažino liudytoja R. J., kurios parodymais rėmėsi teismas, ji neapžiūrėjo visų buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų, todėl logiška, jog ir fakto, kad bute nebuvo dar vieno ar kelių asmenų apart E. K. B. ir nuteistojo, patvirtinti negali.

3.9. Pažymima ir tai, kad 2022-08-01 įvykio vietos apžiūros protokole (1 tomo 23 lapas) buvo rasta kraujo dėmė (duomenys neskelbtini) -ame aukšte, o (duomenys neskelbtini) -ame aukšte – ne. Tos pačios aplinkybės užfiksuotos 2022-11-29 Body kameros apžiūros protokole (1 tomo 26-28 lapai). Tačiau įvykio vietos 2022-08-02 papildomame apžiūros protokole (1 tomo 29-36 lapai) namo laiptinės (duomenys neskelbtini) aukšte jau yra užfiksuotos papildomi, į kraują panašūs raudonos spalvos taškai. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) aukšte surastos, į kraują panašios dėmės atsirado po pirminės įvykio vietos apžiūros, kuomet nukentėjusysis jau buvo išgabentas į ligoninę. Nors buvo paimtos rastų dėmių nuoplovos, tačiau jeigu ir paaiškėjo, kad tai buvo kraujas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama kam jis galėjo priklausyti. Šios aplinkybės leidžia daryti tikėtiną išvadą, kad kraujas galėjo priklausyti nenustatytam asmeniui, kuris konflikto su nukentėjusiuoju metu taip pat galėjo būti sužalotas, o į įvykio vietą atvykus pareigūnams galėjo slėptis ir išeiti jiems išvykus.

3.10. Taip pat nepašalinti prieštaravimai dėl nukentėjusiojo gulėjimo vietos kol jį surado policijos pareigūnai, kadangi galimos kraujo dėmės rastos (duomenys neskelbtini)-ame aukšte, t.y. tame aukšte, kuriame yra liudytojos R. J. butas. Remiantis šia aplinkybe gynyba daro išvadą, kad policijos pareigūnai jį turėjo rasti toje vietoje, tačiau liudytoja R. J. parodė, kad matė kaip nukentėjusysis nulipo žemyn ir šiais parodymais teismas rėmėsi. Šie prieštaravimai ir netikslumai nebuvo papildomai tirti, tai sutrukdė teismui visapusiškai ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus, tarp jų ir liudytojų parodymų galimą neatitikimą realiems faktams, o gal būti ir sąmoningą tam tikrų aplinkybių nuslėpimą ar nutylėjimą. Pavyzdžiui, jeigu nukentėjusysis sužeistas gulėjo prie liudytojos buto durų (duomenys neskelbtini) aukšte, tai buvo būtina aiškintis kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, kadangi liudytoja parodė, jog nukentėjusysis buvo nulipęs į apačią. Be to, liudytoja parodė, kad po to kai nukentėjusysis nulipo į (duomenys neskelbtini) aukštą, ji nuėjo į (duomenys neskelbtini) butą. Todėl neaišku, kodėl ji nematė kraujo žymių (duomenys neskelbtini)-ame aukšte, kurios buvo užfiksuotos įvykio vietos apžiūros protokoluose ir Body kameros vaizdo įraše. Nepašalinus šių iš kitų prieštaravimų tarp liudytojos parodymų ir faktų, nustatytų kitais įrodymais, negalima pripažinti nuosprendyje nurodomų išvadų dėl įvykio aplinkybių, o tuo pačiu ir dėl nuteistojo kaltės, pagrįstomis.

3.11. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, įvykio aplinkybės buvo tiriamos pažeidžiant pilno ir visapusiško bylos aplinkybių ištyrimo principą, o tai nulėmė ir neteisingo bei nepagrįsto nuosprendžio priėmimą. Pažymima, kad 2022-08-02 nukentėjusiojo parodymus dėl trečiojo asmens dalyvavimo išgertuvėse buvo galima patikrinti, apžiūrint parduotuvės Maxima, kurioje buvo perkami alkoholiniai gėrimai vaizdo stebėjimo kamerų įrašus (nukentėjusysis parodė, kad šis asmuo neabejotinai turėjo būti nufilmuotas), nustatant ir apklausiant kavinės – baro, kuriame jie gėrė alų, darbuotojus. Taip pat pažymima, kad teismo išvados apie buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės (naudotojos) E. K. B. sveikatos būklę, o tuo pačiu ir apie jos apklausą liudytoja, nepatvirtina nei medicininės išvados, nei oficialieji dokumentai – teismas šią išvadą iš esmės grindė gandais. Be to, nebuvo atliktas galimo kraujo pėdsako tyrimas, tikslu nustatyti kieno šis kraujas, nebandoma nustatinėti ir ieškoti nusikalstamos veikos padarymo įrankio, neieškota nukentėjusiojo kuprinės bei neatlikti kiti būtini tyrimo veiksmai, būtini pilnam ir visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui.

3.12. Apibendrinant apeliacinio skundo argumentus, gynyba mano, jog susiklostė situacija, kai S. P. nuteisimą iš esmės nulėmė aplaidus ir šališkas bylos aplinkybių tyrimas, apsiribojęs nuteistojo abstrakčiu, prieštaringu, kitais bylos įrodymais nepatvirtintu kaltės pripažinimu. Nuteistojo kaltė byloje surinktais įrodymais neįrodyta, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais argumentais. Prokuroras prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Nuteistojo S. P. gynėjo advokato S. Lileikio apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Apeliaciniame skunde keliami įrodymų vertinimo klausimai. Manoma, kad byloje surinkti duomenys nepatikimi ir nepagrindžia kaltinamojo (nuteistojo) kaltės, teigiant, jog nukentėjusį galėjo sužaloti kitas nenustatytas asmuo. Tvirtinama, kad pripažindamas S. P. kaltu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, savo išvadas pagrindė remdamasis tik prielaidomis, nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų. Teismas neteisingai ir nepagrįstai vadovavosi vien tik įtariamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo įstaigoje kaip jo kaltę patvirtinančiais įrodymais, nesant kitų, patikimų jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistojo kaltė byloje surinktais įrodymais neįrodyta, todėl, gynėjo vertinimu, nuosprendis naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus ir jais vadovaudamasis padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo S. P. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

9. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teisėjus įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

10. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Pagal teismų praktiką asmens kaltė gali būti grindžiama tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2010, 2K-343-719/2018, 2K-204-689/2019). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019).

11. Skundžiamu nuosprendžiu neginčijamai nustatyta, kad 2022-08-01 namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, (duomenys neskelbtini) aukšte apie 21 val. buvo ratas sužalotas S. S., kuris buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, ten nukentėjusiajam taikytas gydymas. Kad nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajam S. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, patvirtina rašytiniai duomenys Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. S., nustatytas durtinė-pjautinė dešinės pažasties žaizda, durtinė-pjautinė pilvo žaizda su apatinės tuščiosios venos, gaubtinės kylančiosios ir skersinės žarnos pasaitų pažeidimu, padarytos aštriu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais) ar įrankiu (įrankiais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos 2022-08-01, 21.37 val. (1 p.); sužalojimai, nustatyti S. S., visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su venos ir pasaitų pažeidimu, sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais (4, 7 p.). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė, kad nukentėjusiajam sužalojimus nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir būdu padarė S. P.. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad S. P. veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 1 dalies reikšmingas faktines aplinkybes teismas nustatė iš visumos bylos duomenų, gautų apklausiant tiek patį nuteistąjį S. P., tiek nukentėjusįjį S. S., liudytojus Ž. T., R. J. (namo, kuriame ratas sužalotas nukentėjusysis gyventojas), G. S., M. J., V. Š., M. P., M. P., A. I., D. A., S. E., J. T., G. S. (policijos pareigūnus), ištiriant specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), rašytinius bylos duomenis, kurie įstatymų nustatyta tvarka užfiksuoti atitinkamuose procesiniuose dokumentuose: kitų objektų apžiūros protokole (apžiūros objektai: BPC garso įrašas, BODY kamerų vaizdo įrašai), įvykio vietos apžiūros protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei įvertinęs kitą baudžiamosios bylos medžiagą.

12. Nuteistasis S. P. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad 2022-08-01, t. y. įvykio dieną, jie su nukentėjusiuoju S. S. susipažino Savanorių pr. esančiame bare, ten vartojo alkoholį, vėliau nutarė tęsti išgertuves, pas jo (S. P.) pažįstamą E. (t.y. E. K. B.), gyvenančią (duomenys neskelbtini), ten toliau gėrė. Tačiau neigia jam inkriminuotus veiksmus, t. y. kad būtent jo veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, teigdamas, kad neatsimena, jog durtų nukentėjusiajam, kadangi po smūgio per galvą su taburete jis nieko neatsimena, todėl negalėjo duoti ir jo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokole užfiksuotų parodymų. Taip pat tvirtino, jog kartu su jais (t.y. su S. P. ir S. S.) buvo dar vienas asmuo, kuris tai ateidavo tai išeidavo. Teigė, kad negalėjo durti nukentėjusiajam, neprisimena, kad E. bute ant stalo būtų peilis, peilio jis taip pat neturėjo ir su savimi. Tačiau, kaip pagrįstai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, tokia kaltinamojo (nuteistojo) pozicija, tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuosekli.

13. Ikiteisminio tyrimo kaltinamasis (nuteitasis) S. P. buvo apklaustas tris kartus. 2022-08-02 apklaustas įtariamuoju S. P. parodė, kad nagrinėjamu atveju vartojant alkoholinius gėrimus pas E. K. B. bute, jam buvo suduota taburete per galvą, todėl, nesupratęs kas nutiko, paėmė po ranka buvusį peilį ir dūrė juo S. S., kiek kartų ir kur pataikė, negali pasakyti; po to nukentėjusysis iš buto išėjo. Dėl šoko ir alkoholio poveikio nepamena kur padėjo peilį. Taip pat patvirtino, kad tuo metu bute be E. K. B. buvo tik jis ir nukentėjusysis, E. K. B. sūnų matė labai seniai, pats sūnaus neturi. Dėl savo veiksmų gailisi (T. 1, b.l. 149-150).Tokius savo parodymus kaltinamasis (nuteistasis) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas ir vėliau, t. y. 2022-11-09 ir 2022-11-22, nurodydamas, jog nieko naujo papildyti neturi, tik tai, jog sužalojo 2022-08-01 tą žmogų (S. iš Baltarusijos), nes šis jam trenkė taburete per galvą, viskas įvyko namuose pas E., kas įvyko laiptinėje, neatsimena. Iš kur paėmė peilį ir kokiu momentu jis sužalojo tą žmogų, neatsimena, tik atsimena, kad jis (t.y. S. P.) jam vieną kartą trenkė taburete per galvą, jam skaudėjo. Kodėl jis pareigūnams nieko nepasakė, šiuo metu negali atsakyti, kai buvo sulaikytas (areštinėje) taip pat niekam nesiskundė, tik kitą dieną apklausos metu pasakė tyrėjai. Kai buvo paleistas iš areštinės pas daktarus nesikreipė, būdamas namuose taip pat niekam nesakė apie galvos skausmą, niekas nežinojo (T. 1, b.l. 157, T. 2, 71-72). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ikiteisminio tyrimo metu S. P. pakankamai nuosekliai paaiškino S. S. sužalojimo aplinkybes.

14. Tačiau esant prieštaringai kaltinamojo (nuteistojo) pozicijai (parodymams) ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, toks pozicijos vertinimas atliekamas visų byloje surinktų įrodymų kontekste ir ja vadovaujamasi tiek, kiek ji neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Būtent tokį vertinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų nuomone, šioje byloje ir atliko apylinkės teismas.

15. Nagrinėjamu atveju matyti, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. P. pareikšto kaltinimo pagrįstumą, kaltinamojo (nuteistojo) parodymus duotus teisme, kad jis nukentėjusiojo nesužalojo, kad konflikte galimai dalyvavo trečias asmuo, kad po konflikto metu patirto smūgio į galvą jis (S. P.) nieko nepamena, o parodymus davė ne visai susivokdamas vertino ir analizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys, ko pagrindu, visų byloje surinktų įrodymų analize konstatavo, kad nukentėjusiojo atžvilgiu S. P. atlikti neteisėti veiksmai, pasibaigę S. S. sunkiu sveikatos sutrikdymu, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 str. 1 d. požymius. Nors S. P. kategoriškai ir neigė savo kaltę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams (liudytojų parodymams), kuriuos teismas pakankamai išsamiai išanalizavęs kartu su kitais bylos įrodymais (duomenimis užfiksuotais ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje), įvertinęs tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, pripažino, kad S. S. kilusio konflikto metu sužalojo būtent S. P.. Ir nors iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas iš esmės nuorodomis į pažeidimus, padarytus šioje nagrinėjamojoje byloje, taikant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam išnagrinėjus ir patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis.

16. Nagrinėjamu atveju, šioje byloje S. P. versija, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu jokių veiksmų susijusių su jo sveikatos sutrikdymu neatliko buvo paneigta surinktų įrodymų visuma, visi procesinio sprendimo priėmimui reikšmingi duomenys buvo ištirti ir išanalizuoti, išdėstant jų vertinimo motyvus su kuriais sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Kolegijos vertinimu, byloje pakanka apelianto kaltės įrodymų padarius sunkų tyčinį nusikaltimą, kuriuo buvo sukeltos sunkios pasekmės. Nors apeliacinio skundo argumentais akcentuojamas nukentėjusiojo S. S. parodymų prieštaringumas dėl konflikte galimai dalyvavusio trečio asmens, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tokius nukentėjusiojo parodymus pagrįstai vertino kaip patikimus tik tiek, kiek jie sutapo tarpusavyje, neprieštaravo kitiems bylos įrodymams ir atitiko faktines bylos aplinkybes.

17. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pagrindė, kodėl vadovaujasi būtent ikiteisminio tyrimo metu duotais S. P. parodymais, kuriais jis nuosekliai paaiškino S. S. sužalojimo aplinkybes. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad S. P. ir S. S. kilusį konfliktą, besitęsiantį namo laiptinėje prie E. K. B. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų, matė liudytoja Ž. T., gyvenanti šalia, priešais esančiame bute. Ji (Ž. T.) ikiteisminio tyrimo metu (T. 2, b.l. 33-34) parodė, kad 2022-08-01 išgirdo triukšmą, sklindantį iš E. K. B. (duomenys neskelbtini) aukšte esančio buto pusės, per durų akutę pamatė, kad prie minėtos kaimynės buto durų stovi vyras, kurį keletą kartų yra mačiusi besilankant pas E. K. B., šis vyras konfliktavo su kitu vyruku, kurį matė pirmą kartą. Ankščiau matytas vyras, kažką rusų kalba pasakė kitam vyrui „ja tebia zamačiu“ arba „ja tebia parišu“. Tai ji suprato kaip grasinimą. Matė, kaip tarp vyrų prasidėjo grumtynės, matė taburetę, tačiau kas kam trenkė ar kiek buvo smūgių, ar buvo peilis, nežino, nematė, kadangi išsigando, pasitraukė nuo durų ir nuėjo ieškoti telefono. Po poros sekundžių triukšmas nutilo ir pas ją į butą užėjo pirmininkė R. J. pasakė jai, jog matė, kad kažkoks vyrukas leidosi laiptais žemyn, laikydamasis už šono. Vėliau R. J. nuėjo į E. K. B. butą, o grįžusi pasakė, kad ten yra tas matytas vyras ir E., tačiau pastarieji nieko nesugebėjo paaiškinti. Ž. T. ikiteisminio tyrimo metu atpažino S. P., kaip jai matytą ir pas E. K. B. besilankantį asmenį, dalyvavusį minėtame konflikte su nepažįstamu vyru (T. 2, b.l. 35-38). Iš esmės tokias pačias stebėto konflikto aplinkybes Ž. T. nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu, paaiškindama, kad asmuo, kuris trenkė kaltinamajam su taburete, greičiausiai ir buvo sužeistasis. Be kita ko, liudytoja Ž. T. kategoriškai tvirtino, jog tą dieną, ji per balkoną matė, kad du žmonės ėjo, žmonės vaikščiojo pirmyn ir atgal, vienas iš tų žmonių yra kaltinamasis (nurodydama, jog esantis teismo salėje), kitas žmogus buvo jaunesnis, kuris galimai buvo sužeistas. Teismo posėdžio metu atsakydama į kaltinamojo klausimus, liudytoja Ž. T. pabrėžė, jog tą dieną daugiau ji nieko nematė, “tik tą vaikiną mačiau su jumis.”. Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir Body kamerų vaizdo įrašo apžiūros protokole, kuomet į įvykio vietą atvykę pareigūnai bendravo su gyventoja iš (duomenys neskelbtini) buto (t.y. Ž. T.) (T. 2, b.l. 26-28).

18. Apylinkės teisme apklausta liudytoja R. J. (to paties namo gyventoja) taip pat parodė, kad būdama bute išgirdo trenksmus, triukšmą sklindantį iš viršuje esančio buto. Po to išgirdo, jog kažkas leidžiasi laiptais ir pažiūrėjo pro durų akutę. Pamatė iš (duomenys neskelbtini) aukšto ateinantį žmogų, kuris svirduliavo ir trankėsi į šonus. Jam praėjus, per tą laiką daugiau niekas nenulipo, o ji atidarė duris ir nuėjo pasižiūrėti į viršų, užlipusi į (duomenys neskelbtini) aukštą pamatė, kad kaimynės E. K. B. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durys yra atdaros, įėjo į vidų ir galiniame kambaryje pamatė šeimininkę, su ja buvo kaltinamasis, jie buvo dviese bute, kaltinamasis įsipylė alkoholio ir išgėrė, ji (R. J.) iš to buto išėjo, grįžo namo. Po kurio laiko policijos pareigūnai pranešė, kad reikia išeiti į laiptinę, ir ji nusileidusi į (duomenys neskelbtini) aukštą pamatė gulintį jos minėtą žmogų, apie kurį ji galvojo, kad šis asmuo išėjo, bet pasirodo jis nukrito. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją pagalbą, o jų (kaimynų) paprašė informuoti, kada ateis įtariamas žmogus. Teigė, jog jos (R. J.) buto langai nukreipti į tą pusę, kur nesimato laiptinė, tačiau kaimynė, kuri gyvena priešais (duomenys neskelbtini) butą, kuriame įvyko konfliktas, paskambino jai ir pranešė, jog mato asmenį, kuris buvo E. bute, prie laiptinės durų. Ji (R. J.) iš karto paskambino policijos pareigūnams ir pareigūnai nuėjo prie minėto asmens. Telefonu pareigūnai jos paprašė patvirtinti, ar tai tikrai jos apibūdintas asmuo, todėl ji išėjo į laiptinę ir pasižiūrėjo pro langą, pareigūnai prožektoriumi pašvietė į žmogų ir ji (R. J.) patvirtino, jog tai tas pats asmuo, kurį matė E. bute. Pažymėjo, jog jokio trečio vyriškio bute ar prie buto nematė, taip pat negirdėjo, kad kas nors būtų leidęsis laiptais žemyn. Vėliau, jau atvykus policijos pareigūnams matė (duomenys neskelbtini) aukšto aikštelėje prie durų gulintį nukentėjusįjį. Policijos pareigūnams sulaikius S. P., ji patvirtino, kad būtent jis buvo bute pas E. K. B..

19. Šiuo atveju dar kartą įvertinus apylinkės teisme apklaustų liudytojų R. J. ir Ž. T. parodymus, kurie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir papildantys vieni kitus, bei kurie sutampa su liudytojų (policijos pareigūnų) nurodytomis aplinkybėmis, susijusiomis su minėtų liudytojų apklausomis pareigūnams atvykus į įykio vietą pagal gautą pranešimą bedruoju pagalbos telefonu, konstatuojama, jog būtent šių liudytojų parodymai patvirtina teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, t. y. kad tarp S. P. ir S. S. nagrinėjamu atveju kilusio konflikto metu, be E. K. B., kuri yra neįgali, sunkiai judanti (šiuo metu esanti slaugos namuose), jos bute jokių kitų asmenų nebuvo, o nukentėjusįjį S. S. kilusio konflikto metu sužalojo būtent S. P.. Kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad šios liudytojos duodamos parodymus apie joms žinomas ir matytas įvykio aplinkybes būtų turėjusios pagrindą apkalbėti J. P.. Ir nors nukentėjusiojo parodymuose yra tam tikrų skirtumų dėl trečiojo asmens dalyvavimo išgertuvių metu, tačiau tai nėra pagrindas atmesti ar nesivadovauti nuteistojo S. P. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kurių patikimumas nustatytas įvertintas ne tik liudytojų R. J. ir Ž. T. parodymais, bet ir kitų bylos duomenų visumoje (t.y. policijos pareigūnų G. S., M. J., V. Š., M. P., M. P., A. I., D. A., S. E., J. T., G. S. parodymais bei jų užfiksuotomis aplinkybėmis procesiniuose dokumentuose, BPC garso įraše, BODY kamerų vaizdo įraše).

20. Kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde pernelyg akcentuojamos aplinkybės susijusios su S. P. neblaivumu įvykio dieną bei jo sužalojimo po smūgio kėde per galvą, po ko jis neva nieko nepamena, kaip ir nepamena, kad būtent jis (S. P.) peiliu būtų smogęs nukentėjusiajam. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo iš viso nesivadovauti S. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. P. pareikšto kaltinimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, atsižvelgė ne vien tik į jo (nuteistojo) parodymus, bet ir nukentėjusiojo, liudytojų R. J. ir Ž. T. parodymus, vertino juos, atlikdamas pakankamai išsamią jų analizę kartu ir su tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu duotais liudytojų M. P., A. I., D. A. parodymais, kurie patvirtino, kad sulaikytas ir į policijos komisariatą pristatytas S. P. dėl galvos sumušimo nesiskundė, apžiūros metu jokie galvos sužalojimai jam nenustatyti. Įvertino ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų S. E. bei J. T. parodymus, kurios patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu S. P. parodymus davė savo valia, laisva forma pasakodamas visas jam žinomas aplinkybes, dėl ko pareigūnams atliekantiems ikiteisminį tyrimą abejonių, kad įtariamasis S. P. ko nors nesupranta, ar nesusivokia, nekilo. Be to, iš apklausos protokoluose esančių įrašų matyti, kad S. P. patvirtino, jog gynėjas jam nereikalingas, su teiktais parodymais susipažino, jie iš jo žodžių surašyti teisingai, tai patvirtindamas savo parašu, be kita ko, lietuvių kalba. Šiuo aveju svarbu pažymėti ir tai, kad sulaikius įvykio dieną S. P. iš tiesų, jam 2022-08-01 buvo nustatytas 3,11 prom. girtumas ( T. 1, b.l. 138), tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnas, įvertinęs įtariamojo pareiškimą, jog dėl neblaivumo jis nieko nesugeba pasakyti (T. 1, b.l. 136), S. P. pirminius parodymus davė apklausiamas kitą dieną, t.y. 2022-08-02, praėjus maždaug 16 valandų po neblaivumo nustatymo, dėl ko nelaikytina pakankamu pagrindu vertinti jo parodymus kaip nepatikimus, arba vertinti juos kaip savęs apkalbėjimą. Tokie argumentai iš esmės nepaneigė liudytojų R. J. ir Ž. T. vieningo tvirtinimo, jog būtent S. P. yra tas asmuo, kuris nukentėjusiajam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą.

21. Kolegija, dėl apeliuojamų argumentų, susijusių su nukentėjusiojo parodymais, kuris neva patvirtino nuteistojo teisme duotus parodymus, jog išgertuvėse bute Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir trečias asmuo, dėl ko gynyba vertina, jog tokius 2022-08-02 nukentėjusiojo parodymus dėl trečiojo asmens dalyvavimo išgertuvėse ikiteisminio tyrimo metu buvo galima patikrinti apžiūrint parduotuvės Maxima, kurioje buvo perkami alkoholiniai gėrimai, vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, pažymima, kad šiuo konkrečiu atveju net ir įvertinus aplinkybes, jog trečias asmuo dalyvavavo išgertuvėse, vis tik atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu S. P. kategoriškai nurodė, kad nebuvo jokio trečio asmens. Be to, veikos kvalifikavimui pasikeitus, įtariamasis ir vėliau, tiek antros, trečios apklausų metu (T. 1, b.l. 157, T. 2 b.l. 71) taip pat patvirtino savo ankstesnius parodymus. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, bare išgertuvės vyko apie 11–12 val. dienos, po ko buvo eita į parduotuvę dar nusipirkti degtinės. Apie 13–14 val. išgertuvės jau vyko E. K. B. bute, o kaip nurodė nukentėjusysis, jis prisimena, jog grįžo iš parduotuvės į E. K. B. butą, trečias asmuo (kurį nukentėjusysis įvardijo kaip S. P. sūnų, kurio šis neturi), šis asmuo kažkur išvažiavo, dėl ko laikytini kaip patikimi liudytojų R. J. ir Ž. T. parodymai, jog tarp S. P. ir S. S. kilusio konflikto metu vakare (apie apie 20.56 val.), be E. K. B., jos bute jokių kitų asmenų nebuvo. Kadangi šiuo atveju visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos atliekant kitus procesinius veiksmus, toks įrašo išreikalavimas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų perteklinis ir kuris nepaneigtų bylos baigtimi nesuinteresuotų liudytojų (kaimynių) parodymų dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Be to, tokių argumentų iškėlimas tik teisminio nagrinėjimo metu (kuomet S. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas net tris kartus) nelaikytinas kaip kategoriškai paneigiantis S. P. pirminius parodymus, kuomet juos netiesiogiai patvirtinana liudytojų R. J. ir Ž. T. parodymai. Priešingai, akivaizdu, kad nuteistasis, žinodamas, jog jis nesužalojo nukentėjusiojo, apie tai pasakytų tiek į įvykio vietą atvykusiems, tiek jo apklausą vykdanties pareigūnams. Šiuo aspektu reikšminga ir ta nustatyta aplinkybė, kad R. J. užėjus į butą pas E. K. B., S. P. dar įsipylė alkoholio, išgėrė, po ko jis (S. P.) iš E. K. B. buto pasišalino dar iki atvykstant policijos pareigūnams, o prie (duomenys neskelbtini) namo buvo sulaikytas tuo metu, kai grįžo į butą pasiimti savo paliktų daiktų, nukentėjusįjį jau išvežus į ligoninę. Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks S. P. elgesys tik patvirtina, kad jis suvokė savo veiksmus, smurtiniais veiksmais sukeltas pasekmes, o pasišalino iš nusikaltimo vietos vengdamas sulaikymo.

22. Apeliacinis skundas taip pat argumentuojamas ir tuo, kad nebuvo atlikti visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai siekiant pašalinti esminius prieštaravimus byloje. Tvirtinama, jog teismo išvados, kad nukentėjusysis buvo sužalotas bute, grįstos prielaidomis, taip pat teigiama, jog nebuvo atliktas galimo kraujo pėdsako tyrimas, nuoplovą nuo grindų radus (duomenys neskelbtini) aukšte prie buto Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžiama, kad tikslu nustatyti kieno šis kraujas, nebuvo bandoma nustatinėti ir ieškoti nusikalstamos veikos padarymo įrankio, neieškota nukentėjusiojo kuprinės dėl kurios kilo konfliktas bei neatlikti kiti būtini tyrimo veiksmai, būtini pilnam ir visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės nei pagrindžia, nei paneigia S. P. kaltę jam inkriminuotos veikos padaryme. Juo labiau, tokie apelianto argumentai nelaikytini pakankamais paneigti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir jo atsakomybės nagrinėjamoje veikoje nepašalina. Akcentuotina, kad nors nukentėjusysis buvo rastas laiptinėje, o liudytoja Ž. T. įvykių bute nematė, tačiau namo kaimynių parodymais nustatyta, jog jos stebėjo tebesitęsiantį konfliktą laiptinėje, o būtent paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad jis (S. P.) nukentėjusįjį S. S. 2022-08-01 sužalojo namuose pas E.. Taigi, toks apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas esminiu, teikiančiu pagrindą abejoti nustatytomis teismo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija skundo argumentus, kad nebuvo atlikti visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai siekiant pašalinti prieštaravimus byloje, laiko nepagrįstais. BPK 178 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikydamiesi šiame kodekse nustatytos tvarkos, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali apklausti įtariamąjį, liudytojus, taikyti procesinės prievartos priemones, atlikti kitus BPK numatytus veiksmus. Akivaizdu, kad atlikti kiekvienoje byloje visų įmanomų ikiteisminio tyrimo veiksmų nėra būtina, apie jų poreikį, būtinybę sprendžia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgiant į duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei dėl nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju, kaip jau buvo minėta, visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos atliekant kitus proceso veiksmus, o tai, jog nebuvo atliktas galimo kraujo pėdsako tyrimas (nuoplovą nuo grindų radus (duomenys neskelbtini) aukšte prie buto Nr. (duomenys neskelbtini)), neleidžia teigti, kad tarp S. P. ir nukentėjusiojo S. S. nebuvo konflikto ir, kad S. P. nesužalojo nukentėjusiojo. To taip pat nepaneigia gynybos apeliuojamos aplinkybės dėl kuprinės ir nusikaltimo įrankio – peilio neradimo. Pažymėtina, kad šiuo metu tokius ikiteisminio tyrimo trūkumus ištaisyti nėra galimybės, tačiau vien tas faktas, kad nerastas nusikaltimo įrankis, nedaro teismo nuosprendžio neteisėtu ir nepagrįstu. Priešingai nei mano apeliantas, šiuo konkrečiu atveju tokie argumentai (t.y. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų) neparodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį būtų turėjęs abejonių dėl S. P. kaltinimo pagrįstumo. Juolab, kad byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų įrodymų visuma, J. P. pareikštas kaltinimas pasitvirtino. Taigi, šios nurodytos gynybos aplinkybės nagrinėjamu atveju nei lengvina, nei šalina J. P. atsakomybės jam inkriminuotos veikos padaryme.

23. Įvertinusi tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau nurodytų įrodymų visuma paneigia S. P. gynėjo skundo argumentus, susijusius su S. S. sužalojimo aplinkybėmis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog S. P. kaltės klausimas buvo išspręstas netinkamai ar, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas netinkamais įrodymais. Apeliaciniame skunde gynybos pateikiamas subjektyvus bylos duomenų vertinimas ir jų interpretavimas, kitaip vertinti byloje esančių įrodymų pagrindo nesudaro. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių S. P. kaltę, įvykdžius BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jų visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas. Patikrinus pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumą ir įvertinus ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad įrodymų vertinimo klaidų apylinkės teismas nepadarė, teismo padarytos išvados yra teisingos ir atitinkančios nustatytas faktines aplinkybes. Todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

24. Dėl kitų nuosprendžiu išspręstų klausimų – bausmės bei civilinio ieškinio nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nepateikė atskirų argumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atsižvelgdamas į nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, lengvinančių ir sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra teisinga ir nėra aiškiai per griežta. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis ir pirmosios instancijos teismo išvadas dėl civilinio ieškinio išsprendimo, pritaria ir šiems argumentams bei konstatuoja, kad apylinkės teismas, išspręsdamas byloje pareikštą civilinį ieškinį, BPK 112-115 straipsnių nuostatų nepažeidė, priteisto ieškinio dydis dėl neturtinės žalos atlyginimo atitinka bylos medžiagą, teisingumo, protingumo kriterijus bei teismų praktiką dėl priteisiamos žalos dydžio nustatymo analogiškose ir panašaus pobūdžio bylose, be to, nukentėjusiajam priteisto ieškinio dydį dėl turtinės žalos atlyginimo patvirtina ir bylos duomenys.

25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis S. P. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK nuostatų, todėl naikinti šį teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. (S.) P. gynėjo advokato Stasio Lileikio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys