Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria R. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinė muitinė 2016 m. balandžio 1 d. R. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovu, 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos teritorinės muitinės Krovinių postui MTV „Geležinkelis“, atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal tarpininkavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (prekė – autobusas „Volvo BM12“, kėb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m.). Apie prekių pateikimą į muitinio tikrinimo vietą pranešė elektronine žinute IE5GP MDAS sistemoje 2016 m. kovo 31 d. 12.51 val., deklaracijos priėmimo data 2016 m. kovo 31 d. 12.52 val. Pradėjus tikrinimą 2016 m. kovo 31 d. 15.10 val., pagal RATIS Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotą tikrinimo pavedimą nustatyta, kad prekė „Volvo BM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikta muitiniam tikrinimui. Deklaruojama prekė į Krovinių posto MTV „Geležinkelis“ pristatyta 15.50 val. Nurodyta, kad muitinės tarpininko atstovas R. M., būdamas atsakingas už prekių deklaravimą ir pateikimą muitinei nustatyta tvarka, pateikęs muitinei bendrąjį administracinį dokumentą, tačiau nepateikdamas prekių į muitinio tikrinimo vietą, pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 69 straipsnio 1 dalį, 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu R. M. pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą paskirta administracinė nuobauda – 868 Eur bauda.

Teismo nutartyje nėra konkretizuota, kokiais bylos dokumentais ir įrodymais teismas rėmėsi darydamas išvadą, jog būtent R. M. laikomas deklarantu, pateikusiu muitinei elektroninę deklaraciją. Apelianto tvirtinimu, tokių įrodymų byloje nėra. Kadangi muitinė, 2016 m. kovo 31 d. priėmusi eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė pateikti dokumentus, kurie yra nurodyti deklaracijoje, R. M. pats šiuos dokumentus atvežė į muitinę, t. y. jis veikė kaip kurjeris, tačiau tai neįrodo, kad jis yra deklarantas. Skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išanalizuoti ir įvertinti 2016 m. balandžio 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokole neteisingai nurodytas faktines aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad elektronines žinutes per MDAS teikia į muitinės patvirtintą sąrašą įtraukti deklarantai, naudodamiesi jiems suteiktais prisijungimo kodais. R. M. neteikė muitiniam įforminimui eksporto deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini) ir elektronine žinute nepranešė muitinei apie prekės pateikimą. Šiuos veiksmus, kaip jau minėta, atliko kitas asmuo – deklarantas, nurodytas eksporto deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini) 54 punkte. Taigi R. M. neįvykdė nusižengimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, todėl jis buvo nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

R. M. skundžiamu nutarimu buvo nubaustas už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad R. M. ginčija savo kaltę, tvirtindamas, jog jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už minėto pažeidimo padarymą, kadangi nelaikytinas tinkamu subjektu pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Apeliantas skunde nurodo, kad bylos duomenys nepatvirtina, jog būtent jis, R. M., atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2016 m. kovo 31 d. Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postui MTV „Geležinkelis“ pateikė muitiniam tikrinimui ir įforminimui eksporto deklaraciją MRN Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie prekės pateikimą į muitinio tikrinimo vietą pranešė elektronine žinute Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS), todėl administracinio teisės pažeidimo bylą prašoma nutraukti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Apeliacinės instancijos teismas patikrino byloje esančius įrodymus, apelianto skundo argumentus ir sutinka su apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad R. M. nepadarė ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas, tai yra laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė nutartyje, jog ši teisės akto norma yra blanketinė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog R. M. savo veiksmais pažeidė 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 69 straipsnio 1 dalį ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 199 straipsnį, 201 straipsnio 1 dalį. Taigi siekiant išsiaiškinti, ar R. M. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėties požymiai, būtina panagrinėti minėtų Europos Sąjungos teisės aktų aktualių nagrinėjamam atvejui normų turinį ir jų taikymo ribas.

1993 m. liepos 2 d. Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 199 straipsnis numato, jog, nepažeidžiant baudžiamojo pobūdžio nuostatų, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą ir visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Taigi pagal šią nuostatą administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, subjektas yra deklarantas, pasirašęs ir pateikęs deklaraciją muitinei. Deklaranto sąvokos apibrėžimas yra pateikiamas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 4 straipsnio 18 punkte – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją savo vardu, arba asmuo, kurio vardu muitinės deklaracija pateikiama. Pažymėtina, jog bylos medžiagoje esanti Sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37), sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje muitinės tarpininku nurodoma UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus R. M., savaime neįrodo, kad būtent R. M. buvo asmuo, kuris muitinei pateikė deklaraciją apie prekės – autobuso „Volvo BM12“ – pristatymą į muitinio tikrinimo vietą. Sutartyje dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų nėra tiksliai įvardyti asmenys, kurie turi vykdyti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją įvežamų ir iš jos išvežamų užsakovo prekių (krovinių) deklaravimą ir jų pateikimą muitinės sankcionuotiems veiksmams. Tuo tarpu muitinei pateiktos deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 54 grafoje prie deklaranto / atstovo pavadinimo yra nurodytas ne R. M., o A. S. (pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 9). Byloje yra pažyma, patvirtinanti A. S. įtraukimą į muitinės tarpininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų sąrašą (b. l. 91). Atsižvelgiant į aptartus duomenis, galima daryti išvadą, jog būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. S., veikianti kaip muitinės tarpininko atstovė, nagrinėjimu atveju turi būti laikoma deklarante, nes būtent jos vardu buvo paduota deklaracija muitinei. To nepaneigia ir byloje pridėtas atliktų operacijų sąrašas (b. l. 39), kadangi jame nėra nurodomi duomenys, kas (tikslus asmens vardas ir pavardė) atliko sąraše nurodomus veiksmus, taip pat iš sąrašo nematyti, kuris UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ar pats direktorius 2016 m. kovo 31 d. 12.51 val. elektronine žinute IE5GP MDAS sistemoje pranešė apie prekių pateikimą į muitinio tikrinimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartų teisės aktų normų sisteminį aiškinimą ir byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad atsakingas asmuo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekės deklaravimą ir pateikimą muitinės tikrinimui buvo A. S.

Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. 2016 m. kovo 31 d. buvo nuvykęs į prekės muitinio tikrinimo vietą, muitinei paprašius pateikti deklaracijoje nurodytus dokumentus, pats šiuos dokumentus atvežė į muitinę, neįrodo, kad jis yra deklarantas. R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiesiog rūpinosi, jog sutartis dėl muitinės tarpininkavimo paslaugų būtų vykdoma tinkamai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiimti įsipareigojimai įgyvendinami laiku. Kadangi bylos medžiagoje nėra duomenų, paneigiančių, kad deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė ir muitinei per elektroninę sistemą pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja A. S., būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kadangi pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. nebuvo apklausta, o bylos medžiagoje nėra pateiktų rašytinių jos paaiškinimų, apygardos teismas neturi galimybių pašalinti abejonių dėl asmens, kuris nagrinėjamu atveju turi būti laikomas deklarantu ir kuriam teko pareiga, prieš pateikiant muitinei elektroninę deklaraciją, patikslinti, ar tikrai prekė jau yra pateikimo vietoje. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nepašalinus abejonių ir prieštaravimų dėl R. M. kaltumo, padarius ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą, R. M. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visa tai, kas buvo aptarta anksčiau, ir byloje esančius rašytinius duomenis, R. M. veiksmuose negali būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, sudėtis, kadangi neįrodyta jo kaltė dėl prekės nepateikimo į muitinio tikrinimo vietą, taigi yra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti R. M. apeliacinį skundą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.

Nutartis neskundžiama.