Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-251, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. P. buvo nuteistas 2017-12-20 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 7 str. 1 d. 12 p., 266 str. 1 d., 7 str. 1 d. 12 p., 199 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. paskirta galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo. Atlikęs bausmę, iš Vilniaus pataisos namų paleistas 2019-10-25.

2020-04-23 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2017-12-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas, L. P. pripažintas kaltu pagal BK 249 str. 1 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d., 266 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 266 str. 1 d., 199 str. 2 d., 7 str. 13 p., 25 str. 4 d., 266 str. 3 d., 25 str. 4 d., 199 str. 2 d., 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p. - ir nuteistas galutine 8 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme (įskaityta 4 metai atliktos bausmės).

Lietuvos apeliacinio teismo paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. gegužės 25 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 25 d. 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2020 m. rugsėjo 25 d. Neatliktos bausmės dalis 2020 m. lapkričio 30 d. (Komisijos posėdžio dienai) – 4 metai 1 mėnuo 26 dienos.

L. P., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodo, kad priimtas Vilniaus pataisos namų nutarimas yra neobjektyvus, visapusiškai neatsižvelgta į išdėstytas aplinkybes. Nutarimas išdėstytas prieštaraujančiais motyvais. Skundžiamu nutarimu yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas, taigi skundžiamas nutarimas privalo būti panaikintas. Komisija priėmė sprendimą vadovaudamasi tik jai vienai suprantamais motyvais, kadangi jokio teisinio pagrindo netaikyti skundo pareiškėjo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Akcentuotinas faktas, kad komisija priimdama sprendimą peržengė savo kompetencijos ribas. Komisijos nutarimas remiamas deklaratyviais teiginiais. Komisija nepateikė išsamios charakteristikos apie nuteistojo darbinę veiklą. Neatsižvelgė, jog jis 2019-10-25 d. išėjęs į laisvę iš karto įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ir dabar iš karto gautų darbą, jeigu būtų paleistas lygtinai. Nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jis nebuvo skatintas. Pabrėžė, jog sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą, ką iš esmės savo sprendimu padarė Komisija. Prašo atsižvelgti į teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, humanizmo principą, su bausmių atlikimu ir lygtinio paleidimo taikymu susijusius tarptautinius teisės aktus, tarptautinę jų taikymo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką. Priešingai šiai praktikai, Komisijos nutarimas yra visiškai neargumentuotas, iš jo nėra aišku, kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Nemotyvuotas komisijos sprendimas balansuoja ties žmogaus teisių pažeidimo riba. Nurodo, jog įsipareigoja vykdyti visas nustatytus teismo įpareigojimus, įsipareigoja doru elgesiu ir darbu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, įsipareigoja vykdyti numatytos Probacijos įstatymo lygtinio paleidimo sąlygas.

Prokuroras atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. P. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kai paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.

BVK 8 ir 9 straipsniuose įtvirtintas bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Nuteistasis L. P. akcentuoja, jog Komisijos nutarimas nepagrįstas ir nemotyvuotas, jokio teisinio pagrindo netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo nėra. Teismas nesutinka su tokia nuteistojo pozicija .

Nuteistasis neabejotinai atitinka vieną formaliąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – yra atlikęs pusę teismo paskirtos bausmės, kas leidžia svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Tačiau vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant dėl lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo ar netaikymo nuteistajam, būtina įvertinti ir tai, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, likusį atlikti bausmės laiką, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, ir kitas reikšmingas aplinkybes, suteikiančias pakankamą pagrindą manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (81 taškas pagal OASys), tad nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, todėl sprendžiant lyginio paleidimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik su nuteistojo elgesiu susijusios charakteristikos, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis. Iš socialinio tyrimo išvados, jo asmens bylos nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys metodiką – vidutinė - (81 taškas), didžiąją jos dalį sudaro dinaminiai taškai. L. P. praeityje šešis kartus teistas už nusikalstamas veikas, paskutinis teistumas už sunkias nusikalstamas veikas, kurias padarė veikdamas nusikalstamame susivienijime. Šios aplinkybės savaime neužkerta kelio lygtinio paleidimo taikymui, tačiau rodo, jog iš ankstesnių teistumų jis išvadų nepadarė, paskirtos bausmės ir kitos teisinės elgesio korekcijos priemonės jo asmenybei iki šiol neturėjo teigiamos įtakos, jis veikiau linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms, visuotinai pripažįstamoms normoms, realizuoti save socialiai nepriimtinais būdais. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, jog jo įvykdyti nusikaltimai, dalyvavimas nusikalstamame susivienijime rodo tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtų taisyklių ignoravimą. Asmuo gali būti linkęs pateisinti nusikalstamą ir socialiai nepageidautiną elgesį, ypač dominuojant finansinio atlygio motyvams.

Praeities teistumai liudija, kad atliktos laisvės atėmimo bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų išties yra tvirta.

Tačiau nuteistojo socialinio tyrimo išvados teiginiai neduoda pagrindo tokiam manymui. Nors L. P. akcentuoja, jog doru elgesiu ir darbu yra pasiryžęs įrodyti, kad ateityje nepažeis teisės ir žmogiškos moralės normų, tačiau jo elgesys bausmės atlikimo metu, teismą verčia manyti, jog šie teiginiai ganėtinai deklaratyvaus pobūdžio. Visų pirma pastebėtina, jog nuteistasis nei pirmosios bausmės dalies atlikimo metu, nei šiuo metu pataisos įstaigoje nedirbo, siūlyto darbo atsisakė, nesikreipė pats dėl įdarbinimo galimybės, t.y. pataisos namuose nerodė jokios motyvacijos darbui. Nors neturi specialybės, tik nuo 2020 m. rugsėjo, t.y. suėjus terminui, kada galima tikėtis lygtinio paleidimo, pradėjo mokytis, siekdamas įgyti suvirintojo specialybę. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymimas pakankamai formalus požiūris į individualiame priežiūros plane numatytas priemones, t.y. aktyviai dalyvaujama veiklose, atitinkančiose nuteistojo pomėgius ir interesus, daugiau pramoginio pobūdžio renginiuose (stalo žaidimų, sporto turnyrai, dailės terapija), tačiau ignoruojamos intervencinės priemonės, kurių turinys orientuotas į nuteistajam aktualių kriminogeninių poreikių rizikos valdymą bei teigiamus mąstymo, nuostatų, elgesio pokyčius. Šios aplinkybės nerodo nuoširdžių ir maksimalių pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Pareiškėjas skunde reikalauja laikytis progresyvaus ir teisingo bausmės atlikimo principo, tačiau būtent nuteistojo požiūris į darbą ir mokymąsi, reagavimas į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones yra šio principo sudedamosios dalys, o šiuo aspektu nuteistojo įvertinimai dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių nėra nepriekaištingi.

Teismas sutinka su skundo argumentu, jog nutarime nepagrįstai buvo teigiama, jog nuteistasis nebuvo skatintas bausmės atlikimo metu. Jis nebuvo skatintas tik laikotarpiu, kai buvo grąžintas atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį Lietuvos apeliaciniam teismui pakeitus pirmos instancijos teismo sprendimą ir sugriežtinus bausmę. Tačiau ankstesni trys paskatinimai ir viena padėka per daugiau nei keturis bausmės atlikimo metus nėra tiek svari ir imponuojanti aplinkybė visų tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, kad galėtų nulemti lygtinio paleidimo taikymą.

Tokiu būdu, vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, nuteistojo elgesys, mąstymas ir nuostatos šiuo metu neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismo nuomone, nepritarti Komisijos nutarimui netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nėra pagrindo. Priešingai, teismas, įvertinęs pirmiau aptartų nuteistąjį, jo elgesį, mąstymą ir kitas charakteristikas apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Dėl išdėstytų aplinkybių visumos Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-251, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BVK 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti L. P. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-251, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.