Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Marius Bajoras, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovams Gediminui Boguslauskui, adv. Remigijui Rinkevičiui, atsakovo atstovei V. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Amplify dep.“ ieškinį atsakovui UAB „Universali arena“, trečiajam asmeniui M. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 1212,38 Lt skolos, 15,56 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 1-2, 46-47) nurodo, kad tarp ieškovo ir atsakovo atstovo 2009-09-29 buvo sudarytas žodinis užsakymas/susitarimas, pagal kurį ieškovas įsipareigojo atlikti atitinkamus veiksmus „Facebook“ interneto socialiniame tinkle reklamuojant 2009 m. Eurovizijos dainų konkurso nugalėtojo – atlikėjo A. R. – solinį koncertą, kuris vyko 2009-10-06 „Siemens“ arenoje (kurios operatoriumi yra atsakovas), Vilniuje, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti su ieškovu už atliktus reklamos darbus pagal atliktų darbų pagrindu pateiktą sąskaitą-faktūrą. Ieškovas įvykdė susitarimą, pateikė 1497 reklaminius pasiūlymus jos gavėjams, atsakovui pateikė apmokėjimui 2009-10-07 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. DM 2009-0013, pagal kurią atsakovas neatsiskaitė ir liko skolingas 1086,82 Lt sumą. Preziumuojant, kad atsakovas turėjo sąskaitą apmokėti per 30 dienų, t. y. iki 2009-11-06, už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-11-06 iki 2010-08-04 atsakovas turi sumokėti 125,56 Lt palūkanų (15,56 proc. palūkanų pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimų prevencijos įstatymą už 271 uždelstą atsiskaityti dieną). Įstatymas numatė teisę sudaryti sandorį žodžiu, sandoris buvo sudarytas su atsakovo projektų vadovu M. Z.. Ieškovo atstovas, bendraudamas su šiuo asmeniu, pagrįstai tikėjosi, jog šis asmuo atstovauja ieškovo interesams. Atstovo įgaliojimai gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė pagrindo trečiajam asmeniui protingai manyti ir sąžiningai tikėti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Atsakovo darbuotojas dirbo projektų vadovo pareigose, kas suponuoja apie jo hierarchinę padėtį atsakovo darbovietėje, ieškovo suteiktos paslaugos turinį sudarė reklaminių pasiūlymų pateikimas vartotojams elektroninėje erdvėje, paspaudžiant nuorodą ant koncertinį renginį anonsavusios grafinės nuotraukos (reklaminio skydelio), kuri buvo paruošta ir ieškovui pateikta būtent iš atsakovo atstovo M. Z.. Kadangi atsakovo atstovui buvo deleguota teisė rūpintis savo darbdavio komerciniu produktu – atlikėjo A. R. koncertu ir atlikti veiksmus, susijusius su koncerto išviešinimu, ieškovas turėjo pagrįstą teisę manyti, jog susitarimą dėl reklaminių paslaugų teikimo sudarinėjo su įgaliotu atstovu. Išrašai iš „Facebook“ socialinio tinklo puslapio komercinės paskyros patvirtina faktą, jog laikotarpyje nuo 2009-09-29 iki 2009-10-06 imtinai buvo teikiamos ieškinyje nurodomos paslaugos.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, atsiliepime į ieškinį (b. l. 32-33) ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 58-59) nurodo, kad atsakovui apie sutarties su ieškovu sudarymą nėra žinoma. M. Z. darbo sutarties pagrindu nuo 2009-06-01 iki 2009-11-30 ėjo projektų vadovo pareigas, tačiau neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorių atsakovo vardu. Jis kaip įmonės darbuotojas galimai buvo pradėjęs reklamos paslaugų teikimo sąlygų derinimą, tačiau sudaryti galutinį sandorį įgaliojimus turėjo tik bendrovės vadovas. Jeigu žodinė sutartis ir buvo sudaryta, ją sudarė tokios teisės neturintis asmuo (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Ieškovui buvo žinoma, kad M. Z. nebuvo atsakovo vadovas, tai aišku iš prie ieškinio pridėtų sutarčių šablonų, kuriuose kaip teisėtas atsakovo vadovas nurodytas Ž. G., tačiau jo parašo nėra. Ieškovas kaip verslininkas elgėsi neapdairiai ir aplaidžiai, prisiimdamas atitinkamą riziką dėl to, jog nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, o žodinis susitarimas buvo sudarytas su asmeniu, negalinčiu veikti juridinio asmens – atsakovo vardu. Ieškovas nesidomėjo, ar sudarantis sutartį su juo asmuo turi teisę sudaryti tokias sutartis, todėl tai vertintina kaip atsakovo žinojimas, jog sutartį sudaro su neįgaliotu asmeniu. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad reklamos paslaugos buvo suteiktos, nėra aišku kokios reklamos paslaugos neva suteiktos, kokia apimtimi, kokiu būdu apskaičiuota kaina. Ieškovas nenurodo, kokiomis sąlygomis buvo sudaryta tariama sutartis, nepateikia sutarties vykdymo įrodymų, nepagrindžia reikalaujamos sumos dydžio. Teisės aktuose įtvirtinta bendra taisyklė, kad sandorius juridinio asmens vardu turi teisę sudaryti vadovas, be vadovo įgaliojimą turintis asmuo, juridinio asmens įgaliojimas turi būti rašytinis (CK 2.140 straipsnio 1 dalis), trečiasis asmuo turi teisę reikalauti, kad atstovas pateiktų savo įgaliojimą ir jo kopiją (CK 2.143 straipsnis). Ieškovui buvo žinoma, kad atsakovo vadovas yra Ž. G.. Ieškovas nepagrįstai remiasi CK 2.133 straipsnio 2 dalimi, nes numanomo atstovavimo atvejais reikia įrodyti ir nustatyti aplinkybes, kurios leido trečiajam asmeniui protingai manyti, kad jis sudaro sandorį su atstovu. Negalima teigti, kad atsakovas savo elgesiu davė pagrindą manyti, jog M. Z. turi teisę sudaryti sandorius atsakovo vardu, priešingai, ieškovas žinojo apie atstovą, turintį teisę sudaryti sandorius atsakovo vardu Ž. G., siųsdamas savo pasiūlymą tikėjosi, kad būtent šis asmuo atstovaus atsakovą sudarant sandorį. Ieškovas pradėjo teikti paslaugas nesudaręs sutarties, nes elektroniniu paštu pateikdamas pasiūlymą raštu ieškovas pateikė rašytinę ofertą, todėl ir akceptas turėjo būti rašytinis, žodinio neturinčio įgaliojimų asmens akcepto nepakanka sutarties sudarymui.

Tretysis asmuo M. Z. atsiliepime į ieškinį (b. l. 101-102) prašė jį tenkinti, paaiškino, kad 2009 m. rugsėjo mėn. iš tuometinio „SEVEN Entertainment“ grupės, kuriai priklauso UAB „Universali arena“, generalinio direktoriaus V. Š. mobiliu telefonu gavo užduotį išplėsti tuomet vykusią atlikėjo A. R. koncerto reklaminę kampaniją, papildant ją reklaminiais skydeliais socialiniame tinklapyje „Facebook“ ir internetinės paieškos „Google“ adwords reklamine paslauga. Tuo tikslu kreipėsi į šios srities specialistą ieškovo direktorių, jam paaiškino, kad bendrovė „Universali arena“ nori išbandyti naujas paslaugas, reklamuojant organizuojamus koncertus, siekiant paskatinti bilietų pardavimą. Ieškovas buvo supažindintas, kad už paslaugą bus galima atsiskaityti ne anksčiau kaip už 30 dienų, apmokėjimo gali tekti laukti iki 2009 m. gruodžio mėn. Žinodamas, kad teisinis sutarčių derinimas gali užtrukti keletą dienų ir tik operatyvus reklaminės medžiagos papildymas gali pagelbėti siekiant iškelto uždavinio, suderinęs reklaminės akcijos ypatumus žodžiu, suteikė ieškovui reikalingą informaciją ir duomenis internetinės telefonijos tinklu „Skype“. Tretysis asmuo nurodo, kad 2009-09-30 jam ieškovas persiuntė sutarties projektą, kuris buvo perduotas pasirašymui tuometiniam vadovui Ž. G., tačiau dėl tuo metu buvusios didelės prieškoncertinių darbų apimties sutarties pasirašymas nusikėlė vėlesniam laikotarpiui. Po 2009-10-06 vykusio koncerto ieškovas atsiuntė, o tretysis asmuo nurodo, kad pateikė buhalterijai ieškovo suteiktų paslaugų sąskaitą. Vėliau dėl asmeninių priežasčių paliko atsakovo kolektyvą, tolesnis sutarties pasirašymo ir apmokėjimo klausimas nebuvo žinomas iki 2009 m. gruodžio mėn., kai į jį kreipėsi ieškovo direktorius su prašymu pasidomėti, kodėl atsakovas vis neapmoka suteiktų paslaugų. Tretysis asmuo nurodo, kad tada jis elektroniniu paštu kreipėsi į buvusios darbovietės atstovus J. V. ir V. Š. su prašymu apmokėti už suteiktas paslaugas, tačiau jie pareiškė, kad sąskaitos nebus apmokėtos.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas G. Boguslauskas paaiškino, kad į jį dėl reklamos kreipėsi M. Z., jis preciziškai derino užsakymą, sutarties projektas buvo siunčiamas elektroniniu paštu M. Z. tą pačią dieną, jis patvirtino, kad sutartis gera ir nurodė pradėti teikti paslaugą. Buvo užtikrintas, kad sutartis bus pasirašyta vėliau, priekaištų dėl paslaugų nebuvo, buvo patvirtinta, kad paslauga suteikta.

Liudytojas J. V. davė parodymus, kad 2009 m. rugsėjo-spalio mėn. dirbo UAB „S. F.“ generaliniu direktoriumi, nuo lapkričio mėn. UAB „Universali arena“ renginių vadovu, į jį kreipėsi ieškovas, atsiuntė el. paštu sąskaitą, atsisakė priimti ir apmokėti šią sąskaitą, nes nebuvo pateikta įrodymų apie suteiktas paslaugas, nebuvo sudaryta jokia paslaugų sutartis. Kiek jam yra žinoma, M. Z. įgaliojimų užsakyti paslaugas neturėjo. Rašytinių sutarčių derinimas atsakovo įmonėje trunka apie 2-3 savaites.

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo atstovo, trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas užsiima reklamos organizavimu interneto socialiniame tinklapyje „Facebook“, o atsakovas – renginių organizavimu. Atsakovas 2009-10-06 organizavo atlikėjo A. R. koncertą. Iš trečiojo asmens M. Z. paaiškinimų, kurių nepaneigė atsakovas kitais įrodymais, matyti, kad atsakovo projektų vadovui M. Z. buvo duotas nurodymas (užduotis) išplėsti minėto koncerto reklaminę kampaniją, papildant ją reklaminiais skydeliais socialiniame tinklapyje „Facebook“. Iš M. Z. pareiginių nuostatų (b. l. 74-76) 7.11 punkto matyti, kad jam, be kitų funkcijų, buvo numatytos funkcijos vykdyti organizuojamų renginių reklamos partnerių paiešką, atranką, derybas ir sutarčių sudarymą. Byloje nustatyta, kad vykdydamas savo darbines funkcijas ir minėtą pavedimą M. Z. 2009 m. rugsėjo pabaigoje kreipėsi į ieškovą dėl minėto koncerto reklamos paslaugų „Facebook“ tinkle užsakymo, 2009-09-25 ieškovas el. paštu pateikė pasiūlymą (b. l. 11). Iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, sutarties (b. l. 27-29) matyti, kad atsakovo darbuotojas M. Z. žodine forma sutiko su ieškovo pasiūlymu, nurodė ieškovui atsakovo įmonės rekvizitus, o ieškovas parengė rašytinės sutarties tekstą ir jį perdavė el. paštu M. Z.. Iš ieškovo atstovo, M. Z. paaiškinimų nustatyta, kad M. Z. patikino ieškovą, kad rašytinė sutartis suderinta ir bus pasirašyta ir kad pradėtų teikti paslaugas. Po koncerto ieškovas M. Z. 2009-10-07 el. paštu pateikė sąskaitą ir ataskaitą (b. l. 115), M. Z. tiek 2009-12-21 el. laiške (b. l. 15-16), tiek atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad paslaugos atliktos, sąskaita perduota atsakovo buhalterijai. Paslaugų atlikimą patvirtina ir ieškovo paaiškinimai bei kitais įrodymais nepaneigta reklamos kampanijos ataskaita (b. l. 48).

Aptartos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovo projektų vadovas M. Z. veikė jam suteiktų įgaliojimų ribose, vykdydamas atsakovo pavedimą, ir kaip atsakovo atstovas žodžiu užsakė reklamos paslaugas (sudarė su ieškovu reklamos paslaugų sutartį), atsakovo vardu priėmė atliktas paslaugas ir už jas išrašytą sąskaitą. Įstatymas nenumato privalomos tokio sandorio rašytinės formos (CK 1.73 straipsnis, 6.716-6.724 straipsniai). Atsakovo argumentai, kad M. Z. neturėjo įgaliojimų sudaryti sandorių atsakovo vardu, prieštarauja M. Z. pareiginių nuostatų 7.11 punktui. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, apie su ieškovu sudaromą sandorį atsakovo vadovybė žinojo ir jam pritarė (ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimai). Tai, kad tarp šalių buvo derinamas rašytinės sutarties tekstas, nepaneigia tos aplinkybės, kad sutartis buvo sudaryta žodine forma. Raštiškas žodinio susitarimo įforminimas nebuvo atliktas ne dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas parengė sutarties tekstą, perdavė jį atsakovo atstovui M. Z.. Kaip galima spręsti iš ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimų, atsakovui buvo aktualus operatyvus reklamos paslaugų teikimas, nes iki koncerto buvo likęs trumpas laiko tarpas. Kaip parodė liudytojas J. V., rašytinių sutarčių derinimas atsakovo įmonėje trunka apie 2-3 savaites.

Atstovo sudarytas sandoris kito asmens vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Tai – aiškiai išreikštas atstovavimas, jo atveju reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą. Įstatymas numato ir numanomą atstovavimą, kai atstovo teisės suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), tokiu atveju atstovavimas nėra aiškiai išreikštas. Numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialaus įstatymų nustatyta tvarka susitarimo tuo tikslu ir nėra sudaryto, arba jo sudarymą įrodyti sunku. Jei asmuo nepateikia įgaliojimo arba jo kopijos (ar kito dokumento, tiesiogiai patvirtinančio atstovavimo santykius), ši aplinkybė savaime dar nereiškia, kad atstovavimo prievolinių santykių nėra. Toks įgaliojimo nepateikimas gali reikšti tik tai, kad nėra aiškiai išreikšto atstovavimo ir tai neužkerta kelio atsižvelgiant į faktines aplinkybes konstatuoti kitą atstovavimo rūšį – numanomą atstovavimą. Trečiasis asmuo gali atsisakyti traktuoti konkretų asmenį kaip atstovą tik tada, kai jis nepateikia įgaliojimo ar kito aiškiai išreikštą atstovavimą patvirtinančio dokumento buvimą patvirtinančio įrodymo ir iš aplinkybių visumos negalima daryti išvados, kad egzistuoja numanomas atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).

Nagrinėjamu atveju ieškovo paslaugas užsakė asmuo, kuris yra atsakovo darbuotojas, jis užėmė hierarchinę padėtį įmonėje (projektų vadovas), santykiuose su ieškovu naudojo įmonės elektroninį paštą, perdavė ieškovui įmonės rekvizitus, kurių joks pašalinis asmuo nežino, paslaugas užsakė srityje, kurioje atsakovas vykdo veiklą, atsakovo naudai ir jo interesais, patikino ieškovą, kad vadovybė apie užsakymą žino ir jam pritaria, paslaugų apimtis nebuvo didelė, tai – įprastai ieškovo teikiamos paslaugos, atsakovo darbuotojas priėmė sąskaitą ir ataskaitą, nepareiškė dėl jų pretenzijų. Šios aplinkybės ieškovą pagrįstai įgalino manyti, kad atsakovo darbuotojas turi įgaliojimus atsakovo vardu užsakyti ir priimti paslaugas. Esant šioms aplinkybėms, ieškinys pagrįstas ir tenkintinas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteistina skola už suteiktas paslaugas, palūkanos pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimų prevencijos įstatymą ir procesinės palūkanos pagal CK 6.37, 6.210 straipsnius. Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis), kurias sudaro 66 Lt žyminio mokesčio (b. l. 3, 25), ir 600 Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 112-114). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos išlaidos procesiniams dokumentams įteikti (CPK 92, 96 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB „Amplify dep.“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Amplify dep.“, kodas 301800749, Žalgirio g. 92-18, Vilnius iš atsakovo UAB „Universali arena“, kodas 126078441, Ozo g. 14, Vilnius 1086,82 Lt skolos, 125,56 Lt palūkanų, 15,56 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (1212,38 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2010-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 666 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Universali arena“, kodas 126078441, Ozo g. 14, Vilnius 15,21 Lt išlaidų procesiniams dokumentams įteikti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.