- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-23
- Bylos Nr.
- N-575-8082-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutarties L. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. B. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. už tai, kad ji 2010 m. liepos 10 d., apie 10.02 val., Vilniuje, Gariūnų g. 48, vairuodama automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir apvažiuodama stovintį automobilį, nepastebėjo šalia stovinčio plastmasinio stalo, kliudė jį, o šis nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Seat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais L. B. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės, KET) 132 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2010 m. liepos 20 d. nutarimu L. B. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubausta 100 Lt bauda.
Šalies argumentai
L. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė Institucijos 2010 m. liepos 20 d. nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi Institucijos 2010 m. liepos 20 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą iš naujo, nurodant teisingą KET straipsnį. Teismas pažymėjo, kad L. B. kaltinama tuo, jog parkavo automobilį ir kliudė stovintį stalą, t. y. padarė pažeidimą parkavimo metu, o ne važiuodama keliu. Tuo tarpu inkriminuotas KET 132 punktas reglamentuoja transporto priemonių išsidėstymą kelyje, atstumą tarp važiuojančių transporto priemonių tiek iš priekio, tiek iš šono ir L. B. atžvilgiu netaikytinas. Esant tokiai situacijai, anot teismo, turi būti sprendžiamas klausimas, kokias nuostatas pažeidė L. B. – KET 106 ar kitą punktą. Kadangi KET punktas nurodytas neteisingai, teismas konstatavo, jog protokolas surašytas netinkamai.
II.
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba Institucijos nutarimą palikti galioti. Nurodo, kad teismas nesilaikė reikalavimų visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta duomenų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad L. B. kaltinimai buvo užfiksuoti neteisėtai ir nepagrįstai, proceso metu ginčo dėl inkriminuoto pažeidimo esmės nekilo, L. B. dalyvavo teismo posėdyje ir galėjo gintis nuo jai pareikšto kaltinimo. Pažymi, kad byloje buvo ginčijamas tik KET 132 punktas, kaip nagrinėjamoje situacijoje netaikytina teisės norma, o ne pats eismo įvykio faktas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats galėjo imtis aktyvių procesinių veiksmų ir nustatyti, ar KET 132 punktas gali būti taikomas. Mano, kad L. B. pažeidė būtent KET 132 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. B. su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Pažymi, kad KET 132 punktas jos atveju netaikytinas, be to Institucija neįvertino kitų eismo dalyvių veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas panaikina nutarimą ir grąžina bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą ar kai dėl kitų priežasčių teismas nesiima pats keisti veikos kvalifikavimo.
Pirmosios instancijos teismas grąžino bylą iš naujo nagrinėti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, remdamasis minėta ABTĮ norma ir konstatavęs, kad protokole nurodytas netinkamas KET punktas. Sprendžiant klausimą, ar ši pirmosios instancijos teismo nutartis pagrįsta, būtina nustatyti, ar buvo įstatymo nustatytas pagrindas grąžinti bylą.
L. B. administracinėn atsakomybėn patraukta dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymo. Minėtoje normoje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą – Kelių eismo taisykles.
Administracinio teisės pažeidimo protokole L. B. inkriminuotas kaltinimas už tai, kad ji, vairuodama automobilį VW Passat ir apvažiuodama stovintį automobilį, nepastebėjo šalia stovinčio plastmasinio stalo ir jį kliudė, stalas nuo smūgio atsitrenkė į stovintį automobilį Seat ir jį apgadino, t. y., anot Institucijos, buvo pažeistas KET 132 punktas. KET 132 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Vadovaudamasi lingvistiniu šios teisės normos aiškinimu, taip pat įvertinusi konkrečios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. B. negali būti kaltinama pažeidus KET punkte numatytą reikalavimą, jos veika šiuo aspektu kvalifikuota netinkamai. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, L. B. galimai nevykdė kitos Kelių eismo taisyklėse numatytos pareigos, sąlygojusios eismo įvykį, todėl L. B. veikos kvalifikacija turėtų būti patikslinama. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje L. B. veikos objektyvioji pusė, kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pasireiškė tuo, jog ji atsitrenkė į stovėjusį plastmasinį stalą, t. y. kliūtį, kuris atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino. Vairuotojo pareigos, pastebėjus kliūtį, yra reglamentuotos KET 133 ir 134 punktuose, antrajame numatyta, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Pažymėtina, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole aiškiai suformuluoti kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu, atskleidžiant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, taip pat nurodyti, koks konkretus teisės aktas bei jo straipsnis (punktas) numato atsakomybę už padarytą pažeidimą. Tad Institucija, įgaliota surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tai padaryti privalo tinkamai.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N444-3214/2008, N575-3408/2009, N575–3571/2010 ir kt.). Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo esmė protokole atskleista tinkamai, kaltinimo faktinės aplinkybės nekinta, teisingai nurodytas tiesiogiai administracinę atsakomybę numatantis teisės aktas (ATPK 127 str. 2 d.) bei teisės aktas, į kurį nukreipia minėta ATPK norma, – Kelių eismo taisyklės, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad kliūčių pirmosios instancijos teismui, pasirėmus ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostatomis, spręsti veikos tinkamos kvalifikacijos pagal kitą KET punktą klausimą, apie tokią galimybę prieš tai pranešant nagrinėjimo teisme dalyviams, nebuvo.
Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos grąžinimas Institucijai buvo nepagrįstas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis naikinama, o byla grąžinama teismui nagrinėti iš naujo.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2010 m. liepos 10 d. ir terminas skirti nuobaudą baigiasi bylai esant teismo žinioje, įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas dėl objektyvių priežasčių (skundo padavimo ir jo nagrinėjimo), terminą pratęsia vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui.
Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2010 m. liepos 10 d.
Nutartis neskundžiama.