Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovei Loretai Krylaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K.- V.s ieškinį atsakovui D. L. (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Kėdainių rajono savivaldybėje) dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad dukra neseniai sirgo, todėl reikėjo papildomai išleisti pinigų vaistams. Atsakovas iš dalies bendrauja su dukra, vieną kartą yra davęs 40 Eur, kitą kartą – 20 Eur. Jos žiniomis atsakovas dirba pagal verslo liudijimą, nuomojasi patalpas servisui, tvarko automobilius, kiek jai žinoma, atsakovo pajamos yra 700-800 Eur per mėnesį. Atsakovas gyvena pas savo mamą, kitų išlaikytinių neturi. Ji pati gauna 148 Eur už vaiką, 68 Eur iš SODRA, neseniai susitvarkė kompensaciją ir socialinę pašalpą, gaus 240 Eur. Jai vaikus išlaikyti pinigais padeda jos močiutė.

Institucijos, teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Kėdainių rajono savivaldybėje atstovė siūlo ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, jog palaiko byloje pateiktą išvadą, mano, kad L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina K. K.- V., kadangi jos gyvenimo ir buities sąlygos pakankamai geros, ji su trimis vaikais gyvena 2-jų kambarių bute socialiniame būste, namuose tvarkinga, švaru. Taip pat nurodė, kad nuo 2018 m. K. K. – V.s šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl ieškovės socialinių įgūdžių stokos, tačiau ieškovė paskutiniu metu labai stengiasi, rūpinasi vaikų sveikata. Ieškovė pati turi didelių sveikatos problemų, negali dirbti, todėl mano, kad atsakovas prie dukters L. išlaikymo turi prisidėti didesne dalimi. Nurodė, jog iš atsakovo priteistinas ieškovės nurodytas vaiko išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, ieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su dukra tvarka atitinka vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime tėvais įrašyti ieškovė K. K.- V. ir atsakovas D. L. (b. l. 7). Šalys santuokos nebuvo sudariusios. Ieškovės paaiškinimais, byloje pateiktomis pažymomis apie šeimos sudėtį ir asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 6), institucijos, duodančios byloje išvadą, pateikta išvada Nr. VT-1-1263 (b. l. 18-19) nustatyta, kad nepilnametė L. L. gyvena kartu su ieškove. Iš išvadą duodančios institucijos išvados Nr. VT-1-1263 bei byloje pateiktos 2018-01-17 Kėdainių rajono savivaldybės socialinio būsto sutarties Nr. 1939 kopijos (b. l. 10-11) matyti, kad ieškovė K. K.- V. su trimis vaikais: K. Č., gim. (duomenys neskelbtini), R. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena 2-jų kambarių su visais patogumais socialiniame būste, gyvenimo ir buities sąlygos pakankami geros, namuose švaru ir tvarkinga, moteris augina vaikus namuose, šeimos mėnesio pajamos – 148,96 Eur, L. L. dar maitinama motinos pienu, specialiųjų poreikių neturi (b. l. 18-19). Pasak K. K.- V.s, ji su atsakovu D. L. kartu negyvena nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, tėvas su dukra L. bendrauja mažai, neteikia išlaikymo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad K. K.- V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 12), taip pat jos vardu nėra registruota transporto priemonių (b. l. 13).

Pagal CK 3.169 straipsnį, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Pagal CK 3.174 straipsnį teismas išsprendžia ginčą vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Šioje konkrečioje byloje mažametė L. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesugeba išreikšti savo nuomonės.

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu yra aiškiai suformuluota ir nuosekli. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutartyje (civ. b. Nr. 3K-3-320/2006) nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi.

Byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas D. L. nors epizodiškai bendrauja su savo dukra L. L., tačiau yra nusišalinęs nuo dukters auginimo ir auklėjimo, neteikia dukrai materialinio išlaikymo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir siekdamas užtikrinti vaiko teisę į jo gyvenimo stabilumą, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nuo pat gimimo rūpinasi savo dukra, ją išlaiko, gyvena kartu su dukra, yra sudariusi dukrai jos amžių atitinkančias gyvenimo sąlygas, nors ieškovės šeima ir įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl ieškovės socialinių įgūdžių stokos, tačiau išvadą byloje duodančios institucijos atstovės teigimu ieškovė labai stengiasi, rūpinasi vaikais, bei į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters auklėjimo, neteikia jai materialinio išlaikymo, daro išvadą, kad nepilnametės dukters L. L. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitinka vaiko interesus ir nėra jokio pagrindo keisti vaiko šeimos aplinką, kadangi gyvendama su motina dukra yra saugi, esanti aplinka atitinka reikalavimus sveiko vaiko normaliam vystymuisi, vaiko gyvenamoji vieta dėl to nepasikeis, todėl vaiko L. L. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina– ieškove K. K.- V. (CK 3.168 straipsnis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Atsakovas yra vaiko L. L., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Išlaikymas apima lėšas, reikalingas vaiką tinkamai aprengti, jo sveikatos priežiūrai, lavinimo, laisvalaikio reikmėms. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystyti sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Sodros duomenimis atsakovas nedirba (b. l. 37), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 49), šiuo metu atsakovo vardu yra registruotos dvi transporto priemonės, vienai iš kurių įregistruotas areštas (b. l. 38-48). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis), bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Darytina išvada, kad atsakovas nevykdė pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametę dukrą L. L., teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad atsakovas dukters materialiai neberemia nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, jos žiniomis, atsakovas gyvena pas savo mamą Pelėdnagių k. Kėdainių r., nuomojasi patalpas, kuriose pagal verslo liudijimą remontuoja automobilius, gauna 700- 800 Eur pajamas, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovės teigimu, dukrą išlaiko ji viena, padedant jos močiutei. Atsakovas yra darbingo amžiaus (47 metai), byloje nėra duomenų, kad atsakovo galimybės įsidarbinti ir dirbti būtų apribotos dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių. Objektyviai vertinant, jis turi galimybes teikti dukrai ieškovės prašomo dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad atsakovas dėl ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydžio prieštaravimų nepateikė. Byloje išanalizuotų įrodymų visuma duoda pagrindą daryti išvadą, kad ieškinys dėl 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis dukters L. L. išlaikymui priteisimo yra pagrįstas (atsižvelgus į vaiko amžių, tokia suma šiuo metu gali patenkinti vaiko poreikius), ir tenkintinas visiškai (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodyta suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteistina nuo ieškinio padavimo dienos – 2018-05-11 iki L. L., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai nuo 2017 m. lapkričio mėnesio, iš atsakovo priteistinas dukters L. L. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2017-11-04 iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2018-05-11 -1400 Eur. Ieškovei pavestina uzufrukto teise tvarkyti dukteriai L. L. priteistą išlaikymą (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimo dalis dėl lėšų vaikui išlaikyti priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas išaiškina, kad vadovaujantis CK 3.201 straipsniu, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, tai yra sumažinimo arba padidinimo.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti tokią tėvo D. L. bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: L. L. sulaukus trejų metų amžiaus, pirmus du mėnesio šeštadienius L. L. praleidžia su motina K. K.- V., antrus du šeštadienius, jei yra - ir trečią – su tėvu D. L.. Atsakovas šeštadienį vaiką iš ieškovės namų pasiima nuo 10.00 val. ryto ir pristato atgal į ieškovės namus šeštadienį iki 19.00 val. vakare. Švenčių dienomis vaikas 1-ą švenčių dieną praleidžia su motina K. K.- V., 2-ą ir jei yra 3-ą švenčių dieną - su tėvu D. L.. Atostogų metu – pirmą pusę atostogų vaikas praleidžia pas motiną, antrą pusę atostogų – pas tėvą. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šiuo metu dukra L. L. yra dar maža, ji ją maitina krūtimi, dėl to dukra labai prie jos prisirišusi, todėl mano, kad nėra tikslinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, kol dukrai sukaks 3 metai. Ieškovė taip pat nurodė, jog ji nedraustų atsakovui, jei jis norės, lankyti mažametę dukrą.

Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje - teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą teikiančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepasiūlė, teismas mano, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaiko interesus (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 214,00 Eur žyminio mokesčio (100,00 Eur (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) + 114,00 Eur (200,00 Eur x 12 mėn. = 2400,00 Eur (išlaikymas periodinėmis išmokomis) + 1400,00 Eur (išlaikymo įsiskolinimas) = 3800,00 Eur x 0,03%), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 143,00 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (2018-07-13 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-4295, b. l. 36) - (CPK 80 straipsnio 1 d. 1, 5 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Kadangi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos yra mažesnės nei 3,00 Eur, bylinėjimosi (procesinių dokumentų įteikimo) išlaidos į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos CPK 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. L., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove K. K.- V., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką dukters L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos-2018-05-11 iki dukters L. L. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. L. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo L. L. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-11-04 iki 2018-05-11 – 1400,00 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų).

Paskirti K. K.- V., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti L. L. išlaikymui skirtas lėšas.

L. L. sulaukus 3 (trejų) metų amžiaus, nustatyti tokią atsakovo D. L. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku L. L., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: pirmus du mėnesio šeštadienius L. L. praleidžia su motina K. K.- V., antrus du šeštadienius, jei yra - ir trečią – su tėvu D. L.. Atsakovas D. L. šeštadienį vaiką iš ieškovės K. K.- V.s namų pasiima nuo 10.00 val. ryto ir pristato atgal į ieškovės namus šeštadienį iki 19.00 val. vakare. Švenčių dienomis vaikas 1-ą švenčių dieną praleidžia su motina K. K.- V., 2-ą ir jei yra 3-ą švenčių dieną - su tėvu D. L.. Atostogų metu – pirmą pusę atostogų vaikas praleidžia pas motiną K. K.- V., antrą pusę atostogų – pas tėvą D. L..

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. L. bylinėjimosi išlaidas valstybei: 214,00 Eur (du šimtus keturiolika eurų) žyminio mokesčio (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660).

Priteisti iš atsakovo D. L. valstybei 143,00 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų) išlaidas už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.