Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. Š., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo S. Š. apie bylos iškėlimą ir teismo posėdį informuotas tinkamai, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, pateisinamų nedalyvavimo priežasčių nenurodė, savarankiškų reikalavimų nereiškė, todėl byla išnagrinėta suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Š. mirė (duomenys neskelbtini). E. Š. yra pareiškėjo P. P., taip pat suinteresuoto asmens S. Š. mama. E. Š. (duomenys neskelbtini) testamentu, patvirtintu Akmenės antrajame notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui paliko 0,06 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 0,06 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklausė testatorei E. Š., teisės disponuoti šiuo turtu nėra suvaržytos. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėjo palikimo priėmimo faktų registre neužregistruota. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), kuris baigėsi (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ginčo tarp įpėdinių nėra.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 5.50 straipsnio 2 dalis). Minėti veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad trijų mėnesių terminą, per kurį asmenys turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, praleido dėl tos priežasties, kad nežinojo ir nesuprato turįs tokią pareigą. Pareiškėjas nurodė, jog kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, adresu (duomenys neskelbtini), mama E. Š. buvo jam padovanojusi, todėl jis galvojo, kad kito registruoto paveldimo turto nėra. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino žinojęs apie mamos sudarytą testamentą, tačiau galvojo, kad, esant testamentui, priimti palikimą gali bet kuriuo metu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad notaras būtų paskyręs testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešęs visiems žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims (CK 5.33 straipsnis). Tokiu atveju turėtų būti atsižvelgiama ir į testamento, kaip palikėjo paskutinės valios išraiškos, esmę. Pažymėtina, kad mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, to reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Šiuo atveju nėra nustatyta, kad testatorius testamento sudarymo metu būtų socialiai neorientuotas, todėl preziumuojama, kad jis pats suformavo savo valią ir ją išreiškė. Teisiminio nagrinėjimo metu nustatatyta, kad pareiškėjas, būdamas garbaus amžiaus – (duomenys neskelbtini) metų, senatvės pensininkas, tremtinys, įgijęs jūrų mechaniko profesiją, tačiau, neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo sąžiningai suklysti dėl palikimo priėmimo termino. Nenustatyta, kad pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje nėra duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, suinteresuoti asmenys dėl termino atnaujinimo prieštaravimų nepateikė. Teismas sprendžia, kad pagrindų atsisakyti atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą, atsižvelgiant į termino pratęsimo ir atnaujinimo galimybes civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo aspektu, nenustatyta.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, palikimo priėmimo termino praleidimo priežastys, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, kitų asmenų teisės ir viešasis interesas, atnaujinus terminą, nebus pažeisti, todėl pareiškėjo pareiškimas tenkintinas, terminas priimti palikimą, atsiradusį po E. Š. mirties, atnaujintinas (CK 5.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis, 576 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjo pareikšto reikalavimo formuluotė koreguotina, atsižvelgiant į CK 5.50 straipsnio, 5.60 nuostatas, numatančias, jog neleidžiama palikimo priimti ar atsisakyti iš dalies, arba su sąlyga, ar išlygomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į palikimo atsiradimo vietos notarą.

Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.