Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. V. nuteistas už tai, kad artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą o būtent: 2016 m. sausio 15 d., apie 20.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine I. V. - metu, viena ranka sugriebęs ir laikydamas ją už plaukų, tyčia kitos rankos kumščiu sudavė jai du smūgius į dešinę ranką, veido sritį, tuo padarė jai nubrozdinimą nosies pamato dešinėje ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Jonavos rajono apylinkės teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, E. V. asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį E. V. skyrė arešto bausmę, kiek didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti. Nukentėjusioji sutiko, jog būtų pakeista bausmė, skiriant nuteistajam viešuosius darbus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Nuteistasis apeliaciniame skunde išreiškė savo nuomonę dėl jam paskirtos per griežtos bausmės rūšies. Apeliacinės instancijos teismas neišeidamas už skundo ribų patikrina bylą dėl paskirtos bausmės teisėtumo ir pagrįstumo.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teismas remiantis baudžiamuoju įstatymu skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Apeliantas nuteistas už nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies padarymą. Įstatymas numato, kad už šios veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas: viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas E. V. skyrė arešto bausmę. Pirmos instancijos teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į kaltinamojo asmenybę - praeityje devynis kartus teistas, ne kartą baustas administracine tvarka (b.l.68-93). Atkreipė dėmesį į tai, kad E. V. yra Viešosios įstaigos Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro įskaitoje nuo 2008 metų, jam diagnozuota psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ir organinis asmenybės sutrikimas (b.l. 51). Nuteistojo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad kaltinamasis pripažino savo kaltę padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau nustatyta ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Aukštesniojo teismo įsitikinimu nurodyti duomenys pagrįstai leido apylinkės teismui spręsti, kad švelniausių sankcijoje įtvirtintų bausmių rūšių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Jis yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus ir tai patvirtina, jo administraciniai baustumai už neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje. E. V. oficialaus darbo neturi, nuo 2013m. registruotas darbo biržoje. Todėl įvertinusi apelianto asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį bei kitas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad E. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta sankcijoje numatyta alternatyvi arešto bausmė, yra parinkta pagrįstai ir adekvati nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisėjų kolegija pritaria ir paskirtos bausmės arešto trukmei. Paskirtoji bausmė yra kiek didesnė nei šios bausmės rūšies, skiriamos už nusikaltimus, vidurkis (arešto bausmės vidurkis 52, 5 paros). Įvertinus tai, kad nustatyta ne tik apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – arešto trukmė atitinka įstatymo nuostatas ( BK 61str. 1d. ir 2d.) ir yra teisinga bei optimali BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytiems bausmės tikslam pasiekti. Apeliacinio skundo argumentai, kad E. V. ateityje pažada nenusikalsti, bei tai, kad jis nori prižiūrėti savo neįgalią žmoną vertintini teigiamai, tačiau tai nedaro jokios įtakos priimto pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui dėl bausmės rūšies ir arešto trukmės. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, kad ji su sutuoktiniu susitaikė, jam atleido ir mano jog bausmės rūšis turėtų būti pakeista į viešuosius darbus dėl to, kad sutuoktinis tuomet galėtų ja pasirūpinti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ( BK 41 str. 2d. 1p., 3p.). Byloje yra duomenys, kad E. V. būdamas neblaivus ne pirmą kartą smurtauja prieš sutuoktinę ( b.l. 144, 91-92). Iš I. V. pranešimo policijai matyti, kad jos sutuoktinis penkta diena yra agresyvus, smurtauja prieš ją ( b.l. 11). Šios aplinkybės, veiksmų pakartotinumas rodo, kad paskyrus kitos rūšies bausmę nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis. Į bylą pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad I. V. yra neįgali, tačiau pažymėjime nenurodytas specialių poreikių lygis, tai yra kad jai reikalinga kito asmens priežiūra (rūpyba ar globa). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad smurto artimoje aplinkoje naudojimas, nėra tinkama nukentėjusios priežiūra. Todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai, atmestini.

10.Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o bausmę už nusikalstamos veikos padarymą parinko proporcingą padarytos veikos pavojingumui. Dėl nurodytų priežasčių E. V. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo E. V. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.