Panevėžio apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui S. Ž. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė D. Ž. kreipėsi į teismą prašydama laikinai apriboti atsakovo S. Ž. tėvo valdžią sūnui K. Ž..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė priimti kaip neteisminga Lietuvos teismams.Ieškovė, su sūnumi gyvenanti Norvegijos Karalystėje, pateikė ieškinį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo atsakovui, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje. Tai reiškia, kad jei tarptautinėje sutartyje tam tikri klausimai reglamentuojami kitaip nei CPK, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Nagrinėjamu atveju ieškovės ir vaiko gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, kuri nėra Europos Sąjungos narė. Tokiu atveju bylų dėl tėvų pareigų (tarp jų – ir tėvų valdžios apribojimo) jurisdikcija nustatoma pagal 1996 m. Hagos konvenciją.1996 m. Hagos konvencijos 5 str. įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad, sprendžiant klausimą dėl jurisdikcijos, būtina vadovautis 1996 m. Hagos konvencija, o ne CPK nuostatomis, todėl byla neteisminga Panevėžio apylinkės teismui ir teisminga Norvegijos Karalystės kompetentingam teismui pagal vaiko gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Apeliantė atskiruoju skundu nurodo, kad visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi. Nurodo, kad ieškinys yra reiškiamas atsakovui S. Ž., kurio gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, o ne mažamečiam vaikui.Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja ir taiko tarptautinio elemento buvimą, konstatuojant bylos teismingumą Norvegijos Karalystėje. Byloje sprendžiamas ne vaiko, o atsakovo netinkamas elgesys vaiko atžvilgiu Lietuvoje. Užsienio šalis nesprendžia ne jos teritorijoje, ne jos šalies piliečio vykdomos ar nevykdomos atsitinkamos veiklos.1996 m. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje netaikoma tėvų ir vaiko santykių nustatymui ir užginčijimui (4 straipsnio a punktas), tokia pati nuostata įtvirtinta ir Tarybos reglamente (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 (1 straipsnio 3 dalies a punktas).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas bylos, turinčios užsienio (tarptautinį) elementą, teismingumo nustatymo klausimas.Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Norvegijos Karalystė nuo 2006 m. yra 1996 m. Hagos konvencijos narė, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant bylos teismingumo klausimą yra taikoma Hagos konvencija, o ne nacionalinės teismingumo taisyklės. 1996 m. Hagos konvencijos 5 straipsnis įtvirtina bendrąją jurisdikcijos nustatymo taisyklę – pagal vaiko nuolatinę (įprastinę) gyvenamąją vietą.1996 m. Hagos konvencijos 3 straipsnio 1 punkte yra nurodyta, kad ji taikoma civilinėms byloms, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu.1996 m. Hagos konvencija taikoma nagrinėjant bylas (reikalavimus) dėl tėvų pareigų. Tėvų pareigų, tėvų atsakomybės (angl. parental responsibility) sąvoka dažniausiai vartojama tarptautinės teisės dokumentuose kaip gerokai platesnė ir apimanti daugiau nei, pavyzdžiui, globa. Pirmą kartą ji pavartota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, šios 18 straipsnyje nustatyta, kad tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Tėvų pareigas paprastai apima globa, rūpinimasis, apsauga, asmeninių tarpusavio santykių palaikymas, rūpinimasis auklėjimu, ugdymu ir lavinimu, teisinis atstovavimas, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir vaiko turto administravimas. Lietuvos teisėje vartojama tėvų valdžios sąvoka (žr. CK 3.155 straipsnio 2 dalį) iš esmės atitinka tėvų pareigų sąvoką pagal 1996 m. Hagos konvenciją ir reglamentą „Briuselis II bis", tačiau pagal LR CK tėvų valdžią, t. y. teises ir pareigas vaikui, gali turėti tik vaiko tėvai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569).Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė neginčija faktinių aplinkybių, kad jos ir šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta yra Norvegijos Karalystėje, klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo patenka į Hagos konvencijos taikymo sritį, todėl turi būti taikomas teismingumas pagal vaiko gyvenamąją vietą.Apeliantės nurodytas Hagos konvencijos 4 straipsnio a punktas, kuriame nustatyta, kad Hagos konvencija netaikoma tėvų ir vaiko santykių nustatymui ar užginčijimui, nagrinėjamu atveju nėra taikomas, nes ieškovė ieškiniu prašo laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovui sūnaus atžvilgiu, t.y. prašo spręsti klausimą dėl tėvų pareigų apribojimo, o ne dėl jų nustatymo ar nuginčijimo.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės ieškinys dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo yra teismingas ne Lietuvos Respublikos, o nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismui – Norvegijos Karalystei.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2018 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.