Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovės D. J. atstovei advokatei I. P., atsakovui G. J. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį ar kitų prašymų iki posėdžio teismui nepateikė, ieškinį jis yra gavęs asmeniškai, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tarp šalių santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (5 b. l.). VĮ Registrų centro pranešimai įrodo, jog šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise nekilnojamojo turto nevaldo. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), jo įgijimo pagrindas – dovanojimo sutartis (7-10 b. l.). Iš VĮ „Regitra“ pažymų matyti, jog įgijo automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas ieškovės D. J. vardu (12-13 b. l.). Ieškovės atstovė nurodo, jog šalys kito dalintino turto, kreditorinių įsipareigojimų, nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl santuokos nutraukimo.

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos Civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir pan.).

Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, atsižvelgtina į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Ieškovė nurodo, kad šalys nuo 2006 metų neveda bendro ūkio, šeimyninių santykių iširimo priežastis yra atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, nesirūpinimas šeima, neprisidėjimas prie šeimos materialinės gerovės, kadangi atsakovas niekur nedirba. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantis 2011-01-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimas, pagal kurį atsakovui G. J. buvo skirta 43,44 Eur (150 Lt) piniginė bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 3 d. Nutarime konstatuota, jog G. J. 2011-01-02, apie 12:55 val., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje, būdamas girtas (nustatytas 3,64 promilės girtumas) negalėjo savarankiškai paeiti, nesiorientavo aplinkoje (30-31 b. l.). Iš 2014-02-03 Šiaulių apylinkės teismo nutarimo matyti, jog 2014-01-17 20.08 val. G. J. vėl pasirodė girtas viešoje vietoje, gulėjo, nesiorientavo aplinkoje, todėl už teisės pažeidimą numatytą (duomenys neskelbtini) str. 2 d. jam skirta 21,72 Eur (75 Lt) dydžio bauda (32-33 b. l.). Atsakovas nepateikė teismui atsikirtimų, paaiškinimų, įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, todėl teismas sprendžia pagal byloje esančius įrodymus. Ieškovės (atstovės) paaiškinimai taip pat yra įrodymų šaltinis (CPK 177 str.). Byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės atstovės paaiškinimai patvirtina, kad atsakovas, nesirūpindamas šeima, piktnaudžiaudamas alkoholiniais gėrimais, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir šių įrodymų visuma leidžia teismui spręsti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – J., J. (CK 3.60 str. 2, 3 d., 178, 185 str.).

Ieškovė nurodo, jog šalys bendrų nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl tarpusavio išlaikymo.

Nenustačius, kad sutuoktiniams būtų reikalingas išlaikymas, po santuokos nutraukimo išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Civilinio kodekso 3.88 straipsnis reglamentuoja konkrečiai, koks turtas ir kokiu atveju pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o Civilinio kodekso 3.89 straipsnis - asmenine sutuoktinių nuosavybe. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimą reglamentuoja Civilinio kodekso 3.116–3.129 straipsniai. Byloje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai ir teismas šioje vietoje neturi būti aktyvus (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Pažymėtina, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės patvirtintos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais (7-10 b. l.).

Dėl kilnojamojo turto padalinimo tarp šalių ginčo nėra, atsakovas atsiliepimo nepateikė, ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė. Ieškovės atstovė paaiškino, kad automobilį AUDI 80 ieškovė įsigijo 2008 m., jau šalims gyvenant atskirai ir nevedant bendro ūkio. Ieškovei prašant, o atsakovui nepateikus atsikirtimų, laikytina, kad automobilis AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas ieškovės asmeninėmis lėšomis, todėl pripažintinas jos asmenine nuosavybe (CPK 178, 185 str., CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Ieškovė nurodo, jog santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą šalys pasidalino geruoju, prieš pradėdami gyvent atskirai.

Ieškovė nurodo, kad santuokoje įgyto kito dalintino nekilnojamojo turto ir kilnojamojo turto neturi. Šios aplinkybės patvirtintos ir ieškovės atstovės teismo posėdžio metu Nekilnojamasis turtas, registruotas ieškovės vardu yra asmeninis turtas, nes įgytas pagal dovanojimo sutartį, todėl nedalintinas (7-10 b. l., CK 3.89 str., CPK 178, 185 str.).

Ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorių nenurodė. Apie atsakovo asmeninius kreditorius ieškovei nėra žinoma. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog šalys turėtų kreditorių (CPK 178, 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, tačiau teismo posėdyje tokio prašymo nepalaikė ir prašė jų nepriteisti iš atsakovo, nes jis neturintis lėšų jų sumokėti, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 42 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270, 282 straipsniais, Civilinio kodekso 3.59, 3.60 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti G. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J. (S.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) d. Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – J., J..

Tarpusavio išlaikymo nepriteisti.

Automobilį AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 150 Eur vertės pripažinti ieškovės D. J. asmeniniu turtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.