- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-18
- Bylos Nr.
- 2-3212-191/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos gyventojų
- Kategorijos
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Edmundas Inokaitis, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. L. kreipėsi į teismą prašydamas nuo 1939-1990 okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo tėvo politinio kalinio J. L., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1945-02-06 iki 1946-01-12, pareiškėjas J. L., būdamas nepilnametis, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). (b.l. 3-5).
Pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas J. L., gim. (duomenys neskelbtini) buvo politinis kalinys, nuo 1945 m. vasario 6 d. iki 1946 m. sausio 12 d. buvo kalinamas Komijos ATSR, po to buvo išsiųstas į tremtį. Suėmus tėvą, šeima buvo priversta pabėgti iš namų ir slapstytis. Dokumentų apie šeimos įtraukimą į tremtinių šeimų sąrašus neišliko. Iki okupacijos šeima - tėvas J. L., gim. (duomenys neskelbtini) motina M. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) nuosavame ūkyje. Tėvas turėjo apie 17 ha žemės. Vokiečių okupacijos metais tėvas įstojo į partizanų būrį, dalyvavo operacijose likviduojant pasitraukusios Raudonosios Armijos padalinius, paimant jų paliktus ginklus ir kitą turtą. Už tai, vokiečiams pralaimint karą ir grižus rusams, tėvas 1945-02-06 buvo suimtas LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Marijampolės sk. ir išsiųstas iš Lietuvos 1945-06-14. 1945-11-20 Komijos ATSR NKVD tardymo grupės buvo apkaltintas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. tuo, kad vokiečių okupacijos metais tarnavo vokiečių organizuotame „baltųjų lietuvių“ partizaniniame būryje. Tėvas buvo kalinamas, o 1946-01-12 išsiųstas į spec. tremtį 6 metams į Pečioros anglies kasyklas. Tokie duomenys apie pareiškėjo tėvą yra nurodyti Lietuvos Ypatingojo archyvo 2013-11-14 pažymoje Nr. P2-4136. Suėmus tėvą, namuose buvo vykdomos kratos, kvotė motiną dėl bendradarbiavimo su partizanais. Motinai davė savaitę laiko, kad prisipažintų, neprisipažinus žadėjo išvežti. Praėjus kelioms dienoms po tėvo suėmimo motinos brolis (duomenys neskelbtini), atvykęs naktį, pareiškėją su motina, ir dalimi šeimos mantos išvežė pas senelę - motinos motiną E. B. į (duomenys neskelbtini). Ten gyveno apie 1,5 metų. Apie tėvą neturėjo jokių žinių. Tik iš kaimo gavo žinių, kad šeimos namuose kratos nesiliauja - ieško pareiškėjo motinos ir ginklų. Ilgiau pas močiutę gyventi bijojo. Pas save paėmė mamos brolis (duomenys neskelbtini), kuris gyveno (duomenys neskelbtini). Pas jį gyveno apie porą metų. Iš dėdės vėl grįžo pas močiutę. Tėvą paleido 1948 m. rudenį. Grįžęs tėvas pasiėmė pareiškėją su mama ir visi sugrįžo į savo namus, kuriuose buvo apsigyvenęs kaimynas A. K.. Nuo 1948 m. rugsėjo mėnesio tėvas ir mama gyveno legaliai, pradėjo dirbti kolūkyje. Dėl tėvo J. L. reabilitavimo pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą. LR Generalinė prokuratūra 2013-11-29 pažymėjime Nr. 12.11-40 dėl neteisėto kalinimo nurodė, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenęs (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus pagal RTF SR BK 58 str. 1 „a“ ir buvo kalinamas Vorkutlage, Komijos ATSR nuo 1945-02-06 iki (nemažiau) 1946-01-12. Pažymėjime yra nurodyta, kad tėvas yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra reabilituojamas. Nei šiame dokumente, nei Lietuvos ypatingojo archyvo pažymoje 2013-11-14 Nr. P2-4136 daugiau žinių apie pareiškėjo tėvą nėra. Tačiau archyvo pažymose 4 dalyje nurodyta, kad 1950-05-31 pažymoje yra duomenų, kad J. L., gim. 1893-01-12, buvo išsiųstas į spec. tremtį Vorkutlage. Pažymoje nurodyta, kad daugiau duomenų apie J. L. nėra. Pareiškėjas gerai žino iš tėvo ir mamos pasakojimų, kad tėvas iš tremties grįžo 1948 m. rugsėjo pradžioje. Kadangi tėvo įkalinimo metu nuo 1945-02-06 iki 1948 m. rugsėjo mėnesio šeima negalėjo legaliai gyventi ir turėjo slapstytis, dėl nuo 1939-1990 m. nukentėjusių nuo okupacijų asmenų teisinio statuso pripažinimo pareiškėjas kreipėsi į suinteresuotą asmenį T. S. asmuo 2013-12-19 raštu Nr. 36R4-60 pareiškėjo teisės į nukentėjusio - tremtiniams prilyginto asmens teisinį statusą pripažino, tačiau nurodė, kad CPK 444 str. nustatyta tvarka pareiškėjas turi įrodyti faktą, kad šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje tėvo įkalinimo metu. Juridinio fakto nustatymas tik pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjo mama mirė 2013 m. Tėvas mirė 1976 m. Politinių kalinių šeimos buvo įtrauktos į tremtinu šeimų sąrašus ir buvo tremiamas. Į pareiškėjo užklausimą Lietuvos ypatingasis archyvas 2013-11-20 raštu Nr. P2-4227 atsakė, kad nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie pareiškėjo šeimos įtraukimą į sąrašus asmenų, numatytų 1945-1952 m. ištremti iš Lietuvos nėra. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iš tėvų įkalinimo metų buvę politinių kalinių nepilnamečiai vaikai ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Pareiškėjas šias įstatymo nuostatas atitinka. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjui būtų paskirta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija.
Savo pareiškimą pareiškėjas grindė: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštu, Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros pažymėjimu dėl neteisėto kalinimo, Lietuvos ypatingojo archyvo pažyma, Lietuvos ypatingojo archyvo raštu, gimimo liudijimu, mirties liudijimais, asmens dokumento kopija.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras bylą prašė nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Savo atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas siekia įgyti nukentėjusio asmens - tremtinio statusą pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 3 punktą. Šis punktas numato, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai, jeigu bent vienas iš tėvų buvo įkalintas ir šeima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Šiuo atveju įrašymas į tremiamųjų sąrašus nebūtinas. Tai, kad pareiškėjo tėvas A. J. L. buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose nuo 1945-02-06 iki (ne mažiau) 1946-01-12 įrodo Lietuvos prokuratūros 2013-11-29 pažymėjimas Nr. 12.11.-40. Pagrįsti liudytojų parodymai leistų daryti prielaidą, kad slapstymosi faktas yra buvęs (b.l. 22)
Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant, priimti sprendimą teismo nuožiūra. Savo atsiliepime nurodė, jog pagal LR Valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją turi politiniai kaliniai, tremtiniai ir buvę beglobiai vaikai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą, arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens - politinio kalinio, tremtinio ar buvusio beglobio vaiko teisinio statuso pažymėjimus. Nusistatęs šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjas galėtų pakartotinai kreiptis dėl nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statusi pripažinimo bei gauti asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų pažymėjimą. Asmens, nukentėjusio nuo 1939-1990 metų okupacijų, pažymėjimas pareiškėjui suteiktų atitinkamas socialines garantijas ir teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją (b.l. 20-21).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos CPK 445 str. teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis bei byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas J. L. gimė (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina – M. L., tėvas – J. L. (b.l. 12). Pareiškėjo tėvas J. L., gim. (duomenys neskelbtini) 1945-02-06 buvo suimtas LTSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Marijampolės aps. skyriaus ir 1945-06-14 nutarimu išsiųstas tolimesniam bylos tyrimui į TSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) lagerį, 1945-11-20 Komijos ATSR NKVD tardymo grupės nutarimu buvo apkaltintas pagal RTFSR BK 58-1 „a“ str. tuo, kad vokiečių okupacijos metu savo noru tarnavo vokiečių organizuotame „baltųjų lietuvių“ partizaniniame būryje. 1946-01-12 J. L. buvo išsiųstas į spec. tremtį Vorkutlage - 6 metams, panaudojant darbuose Pečioros anglies baseine (b.l. 8-11). Po tėvo J. L. suėmimo pareiškėjo motina su vaiku pabėgo iš namų ir pradėjo slapstytis. Pareiškėjo tėvas J. L. iš įkalinimo grįžo 1948 m. rugsėjo mėnesį, šeima vėl gyveno kartu. J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), M. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nurodė, kad nuo okupacijų nukentėjusiojo asmens – tremtinio statusas galės būti pripažintas, jei pareiškėjas teisme liudytojų pagalba galės įrodyti savo šeimos tėvo įkalinimo metu negalėjimą legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamoje vietoje (b.l. 8). Todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nagrinėtinas teismine tvarka (CPK 445 str.).
Suinteresuotų asmenų atsiliepimuose nurodyti paaiškinimai - viena iš įrodymų rūšių, numatytų CPK 177 str. 2d. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo konstatuota, jog suinteresuotų asmenų paaiškinimus paneigia byloje esanti medžiaga.
Pagal 2007 m. birželio 28 įstatymu Nr. X-1234 papildyto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tėvų įkalinimo tuo metu negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki tėvo įkalinimo pareiškėjo šeima gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvas J. L., gim. (duomenys neskelbtini) buvo įkalintas nuo 1945 m. vasario 6 d. iki (duomenų nėra, bet ne mažiau nei) 1946 m. sausio 12 d. Tėvo įkalinimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis. Pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei byloje pateikta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo motina M. L. sutuoktinio J. L. įkalinimo metu su vaiku negyveno savo nuolatinėje gyvenamojo vietoje, siekdama pasislėpti su vaiku nuo tremties. Tokiu būdu darytina išvada, kad pareiškėjo šeima buvo priversta slapstytis, negalėjo legaliai gyventi savo gyvenamojoje vietoje, o tremties išvengė dėl to, kad slapstėsi. Todėl iš visumos įrodymų matyti, kad pareiškėjas tėvo J. L. įkalinimo metu slapstėsi, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Pareiškėjas pareiškimą įrodė visiškai (CPK 177 str., 178 str.), nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas yra įrodytas, sukels pareiškėjui teisines pasekmes, pareiškėjas kitokia tvarka gauti tai patvirtinančių dokumentų negali (CPK 444 str. 1d., 8 p., 445 str.).
Tikslu gauti nukentėjusio nuo genocido tremtinio teisinį statusą bei pensiją nustatytinas turintis juridinę reikšmę faktas, kad pareiškėjo tėvo J. L., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1945 m. vasario 6 d. iki (duomenų nėra, bet ne mažiau nei) 1946 m. sausio 12 d. jo šeima negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 264 str., 268 str., 270 str., 448 str. teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini) įkalinimo metu nuo 1945 m. vasario 6 d. iki (duomenų nėra, bet ne mažiau nei) 1946 m. sausio 12 d. , jo šeima - vaikas J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinė M. L., gim. (duomenys neskelbtini) negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas okupacijų nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo tikslu bei pensijos gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą