Kauno apylinkės teismo nutartis

2023-05-31 · Byla Nr. TS-59-1189/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-31
Bylos Nr.
TS-59-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09766-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Nuteistasis
A. A.
Byla Nr. TS-59-1189/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09766-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.2; 2.1.10.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 31 d.Kaišiadorys

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį paskiriant 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą. Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pakeičiant Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendį: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies, 2 punktu paskirta bauda subendrinta su Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 5 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta 11 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėnesių 28 dienoms ir 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 5, 6, 8, punktus bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 17 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir asmuo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės.

Bausmės pradžia – 2022 m. gruodžio 22 d., bausmės pabaiga 2023 m. gruodžio 20 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. balandžio 24 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuotas tuo, kad įvertinus nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu ir tai, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią nuteistasis vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, dar gali mažinti. Komisija pažymėjo, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, negeba savęs suvaldyti, nepaiso moralinių nuostatų reikalaujančių gerbti įstatymo saugomas vertybes, nelinkęs pasitaisyti, nevertina savo netinkamo elgesio kritiškai. Atsižvelgiant į tai Komisija padarė išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, asmuo teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti gyvenimo būdo.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. A. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams pateikė skundą dėl aukščiau nurodyto Komisijos nutarimo. Skundu prašo panaikinti nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. A. A. nurodė, kad bausmės atlikimo metu laikėsi jam taikomų ribojimų ir reikalavimų, palaiko socialinius ryšius su tėvais ir artimaisiais ir yra atlikęs 1/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies. Pataisos įstaigoje nedirba dėl rimtos priežasties, nes turi labai retą specialybę, taip pat teigia, kad finansinius įsipareigojimus galėtų dengti būdamas laisvėje ir turėdamas gerą darbą. Nuteistasis skunde teigia, kad Komisijos priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir formalus, priimtas neįvertinus visų svarbių aplinkybių, susijusių su jo asmeniu.

Teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro K. J. atsiliepimas, kuriuo prašoma nuteistojo A. A. skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Susipažinus su visa Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pateikta medžiaga: Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime susirinkimo, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas, protokolu, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo asmens byla, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2023 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. A. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl šioje vietoje teismas pritaria nuteistojo skundo argumentui, jog jis yra atlikęs 1/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad formalusis pagrindas – privaloma atlikti laisvės atėmimo bausmės dalis, negali būti absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą, todėl būtina įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu bei jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai yra reikalinga įvertinti materialiojo pagrindo egzistavimą. Kita vertus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti lygtinį paleidimą ir tik įvertinus visus reikšmingus duomenis teismas gali daryti išvadą apie tai yra ar nėra pagrindai lygtinio paleidimo instituto taikymui.

Pagal „OASys“ metodiką A. A. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ir vis dar egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; smurto/privartos naudojimas artimoje aplinkoje; dažnai užsiima nusikalstama veikla, skatinančia nusikalstamumą; piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius; būdingas impulsyvus elgesys; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik, kad gali, bet ir privalo mažinti. Nors Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis nuobaudų neturi, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu nebuvo ir skatintas. Skunde nuteistasis teigia, jog palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tai patvirtina ir bylos duomenys, o išėjęs į laisvę turės gyvenamąją vietą, vertinant šias aplinkybes atsietai nuo visos nuteistojo charakteristikos, jos būtų vertinamos teigiamai, kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo kontekste, tačiau pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo nuteistajam darant nusikalstamas veikas, todėl spręstina, kad nuo nusikalstamo elgesio jo neapsaugojo, tokiu būdu nėra pagrindo spręsti, kad apsaugotų ir lygtinio paleidimo atveju.

Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistajam ankščiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tuo metu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, tokiu būdų nuteistasis jau kartą yra nepateisinęs jam teismo parodyto pasitikėjimo, todėl šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, ypatingą reikšmę turi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant, o kaip jau aukščiau aptarta, šiuo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tai jau savaime nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, tačiau turi būti vertinama asmens pažanga ją mažinant. Šioje vietoje pažymėtina, kad nors nuteistajam ir buvo sudarytas individualių resocializacijos priemonių planas, tačiau iki šiol jis vis dar nėra įvykdęs dviejų, iš visų numatytų, priemonių – bausmės atlikimo laikotarpiu nevykdo darbinės veiklos ir nėra išklausęs teisinio-socialinio švietimo programos. Tai, kad nuteistasis iki lygtinio paleidimo taikymo svarstymo dar nebuvo įgyvendinęs visų resocializacijos plane numatytų priemonių, teismo vertinimu, atsižvelgiant į jo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistąjį charakterizuoja neigiamai bei nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis daro pažangą siekdamas mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis dar nėra pasiruošęs toliau būti taisomas neizoliuotas, nes ir griežtos priežiūros sąlygomis nesistengia savo elgesio koreguoti išimtinai teigimai.

Kartu Socialinio tyrimo išvada atskleidžia, kad nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką, be kita ko, didina vienas iš dinaminių kriminogeninių veiksnių, kuris yra susijęs su nuteistojo finansiniu stabilumu. Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau turi menkas jų apmokėjimo galimybes. Socialinio tyrimo išvadoje, nurodyta, kad nuteistasis turi finansinių sunkumų, jo sąskaitas antstoliai areštavę, o jis niekur nedirba, vertinimo metu teigė, kad nedirba dėl sveikatos problemų, tačiau tai patvirtinančių duomenų pateikęs nėra, tuo tarpu pateikdamas skundą nurodė, kad nedirba dėl specifinio išsilavinimo. Šiuo metu nuteistąjį finansiškai remia tėvai. Atsižvelgiant į tai teismas sprendžia, kad nuteistasis vengia pradėti dirbti, kad iš jo priverstinai nebūtų išieškomos skolos, kadangi nedarbo priežastis yra įvardinęs skirtingai. Toks nuteistojo požiūris į pareigas, teismo yra vertinamas neigiamai bei nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistasis aktyviais veiksmais siekia mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, juo labiau, kad kaip aukščiau nurodyta įsidarbinimas yra viena iš priemonių numatytų resocializacijos plane, kurios nuteistasis neįgyvendina.

A. A. skunde nurodo, kad Komisijos sprendimas nepagrįstas, tačiau teismas įvertinęs bylos medžiagą, pažymi, kad Komisijos nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, o kartu turi koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Teismo vertinimu, A. A. neatliktos bausmės dalis 8 (aštuoni) mėnesiai, ir kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Tuo labiau, kad bylos duomenimis nebuvo nustatytas materialusis pagrindas, kuris yra viena iš sąlygų taikant lygtinį paleidimą.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, juo labiau lygtinio paleidimo instituto taikymui nėra nustatytos visos būtinosios sąlygos (formalusis ir materialusis pagrindai). Todėl nuteistojo A. A. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. A. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. balandžio 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėja Gabrielė Kaktienė