- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-18
- Bylos Nr.
- ATP-272-383/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-01544-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jis 2012-10-09 (duomenys neskelbtini), neturėdamas rašytinio pritarimo supaprastintam projektui, valstybinėje žemėje pastatė 14,72 m ilgio ir 1,5 m aukščio tvorą bei, neturėdamas žemės sklypo bendraturčio sutikimo, trinkelėmis išklojo 12,48x3,45 m dydžio aikštelę (įvažiavimą į garažą) ir tokiais veiksmais pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33 punkto 33.1 papunktį bei 6 priedo 3 punkto 3.3 papunktį. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimu V. L. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 1 d., ir nubautas 750 litų dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi V. L. skundo netenkino ir paliko galioti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarimą.
Šalies argumentai
V. L. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodo, jog 2006 metais pradėjo savo žemės sklypo dalyje statyti tvorą, pradedant nuo gretimo žemės sklypo ribos, ant tuo metu buvusio betoninio pagrindo. Iškilus nesutarimams su žemės sklypo bendraturte, ši kreipėsi į teismą ir 2007-12-20 Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-3828-572/07 priėmė nutartį, kuria patvirtino atsakovų (V. L. ir D. L.) ir ieškovės (V. Š.) taikos sutartį. Šalių pasirašyta taikos sutartimi buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka bei aptarti kai kurie kiti disponavimo bendrąja daline nuosavybe priklausančio žemės sklypo naudojimo klausimai. Taikos sutarties 3-me punkte numatyta, kad atsakovai leidžia ieškovei išsibetonuoti įvažiavimą į jos garažą bendram naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje. Pasirašant sutartį, atsakovai jau buvo pradėję parengiamuosius darbus įrengiant įvažiavimą į savo garažą, buvo sutankintas gruntas. Ieškovė žinojo apie atsakovų ketinimus įvažiavimą į garažą iškloti plytelėmis ir tokiems planams neprieštaravo. Pareiškėjas nurodo, jog 2007 metais pradėtus įvažiavimo į garažą darbus, po taikos sutarties pasirašymo užbaigė, t. y., suklojo plyteles įvažiavimui į savo garažą. 2009 metais toje pačioje vietoje – įvažiavime į V. L. priklausantį garažą jis nurodo vietoj plytelių pradėjęs dėti grindinio trinkeles ir šiuos darbus pabaigęs 2012 metų vasarą. Vykdant įvažiavimo į garažą dangos keitimo darbus, bendraturtė jokių pretenzijų nereiškė, jos interesai nebuvo pažeisti. Pareiškėjo manymu, darytina išvada, kad 2012 metais nebuvo įrenginėjamas naujas įvažiavimas į garažą, nes jis buvo daug metų: buvo pakeista tik danga vietoj plytelių, sudedant grindinio trinkeles.
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog 2010-04-08 Alytaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Alytaus miesto žemėtvarkos skyrius surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, jog pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo manymu, 2012-10-09 raštą dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje reikėtų vertinti kaip rekomendacinį, jis negali būti pagrindu, pripažįstant, kad jis pažeidė teisės aktų reikalavimus ir tvorą pastatė valstybinėje žemėje. Pareiškėjas nurodo, jog 2004-03-01 valstybinės žermės pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės nupirko 0,0756 ha žemės. Žemės sklypų planai tuo metu buvo Alytaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypai pažymėti perskaičiuojant iš vietinės sistemos į valstybinės LKS-94 sistemos koordinates. Apie šiuos atliktus perskaičiavimus pareiškėjas nurodo nebuvęs informuotas.
Pareiškėjas teigia, jog priimant skundžiamą nutartį, nevertintos kitos svarbios faktinės aplinkybės. Neatkreiptas dėmesys į tai, kad tvora taške 4 buvo pastatyta 2006 metais, bet tuo metu privalomų nurodymų šiuo klausimu nebuvo priimta. Tai reiškia, kad statybos metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad tvora pastatyta valstybinėje žemėje. Pareiškėjo teigimu, net ir pripažinus faktą, kad jis pažeidė teisės normų reikalavimus statydamas tvorą ir tvarkydamas įvažiavimą į garažą, teismas privalėjo įvertinti aplinkybes, turinčias reikšmės administracinės nuobaudos skyrimui: tvora pradėta statyti 2006 metais, panašiu laiku, gal 2007 metais įrengtas įvažiavimas į garažą, tuo tarpu ATPK 35 str. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo padarymo dienos.
Atsiliepimas
Atsiliepime į V. L. apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau – Institucija) nurodė, kad su V. L. apeliaciniu skundu nesutinka ir išreiškė prašymą Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
V. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio matyti, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį V. L. administracinio teisės pažeidimo byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. L. kaltė buvo visiškai įrodyta bylos duomenimis.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia naujo nesudėtingo statinio savavališka statyba. Savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento (Statybos įstatymo 2 str. 71 p.). Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.1. papunktį aikštelės (įvažiavimo į garažą) statybai statybos projektas nereikalingas, tačiau kaip statybą leidžiantis dokumentas privalomas žemės sklypo bendraturčių rašytinis sutikimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas nepateikė žemės sklypo bendraturtės V. Š. sutikimo statyti aikštelę. Priešingai, V. Š. 2012 m. liepos 27 d. pateikė Institucijai skundą dėl galimai neteisėtų bendraturčio V. L. veiksmų. Nors apeliantas skunde teigia, kad V. Š., pasirašant taikos sutartį, neprieštaravo aikštelės įrengimui, tačiau iš taikos sutarties turinio matyti, kad aikštelės statyba sutartyje nebuvo aptarta. Taigi konstatuotina, kad V. L. savavališkai, neturėdamas žemės sklypo bendraturtės sutikimo, įrengė aikštelę. Aplinkybę, kad V. L. naujai statė aikštelę, priešingai nei nurodoma skunde, patvirtina Institucijos surašyti administraciniai aktai – statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (b. l. 8-14) ir savavališkos statybos aktas (b. l. 30-31).
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat teigia, jog tvora pastatyta teisėtai, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2012 m. spalio 9 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl faktinių duomenų patikrinimo vietovėje laikytinas rekomendacinio pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, kadangi minėtame rašte (b. l. 26) konstatuota, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimas kraštinėje 4-35 neatitinka VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto kadastre pažymėtų sklypo ribų, t. y., sklype įrengta tvora, ties sklypo plane nurodytu tašku Nr. 4, patenka į valstybinę žemę. Konstatuotina, jog šis raštas yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis faktą, jog apeliantas pastatė tvorą valstybinėje žemėje, o tokiam statiniui privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 6 priedo 3.3. papunktis), kurio V. L. nepateikė.
Apeliacinio skundo argumentas, jog tvora pradėta statyti 2006 metais, o įvažiavimas į garažą įrengtas 2007 metais, todėl administracinė atsakomybė, atsižvelgiant į ATPK 35 straipsnio reikalavimus, jau nebegali būti taikoma, yra nepagrįstas. Savavališka statyba pagal savo pobūdį yra trunkamasis pažeidimas. Iš bylos duomenų matyti, kad pats V. L. paaiškinime nurodė, jog tvora baigta statyti 2012 metų gegužės mėnesį (b. l. 38), o apeliaciniame skunde teigiama, jog aikštelė baigta įrenginėti 2012 metų vasarą. Taigi terminai administracinei nuobaudai skirti nebuvo pažeisti.
Remiantis šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog V. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 159 str. 1 d., ir paskyrė jam teisingą, administracinei nuobaudai keliamus tikslus atitinkančią administracinę nuobaudą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutarė:
V. L. apeliacinio skundo netenkinti. Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.