- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-27
- Bylos Nr.
- eI-1408-244/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03663-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- Druskininkų savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Eglė Subačienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Donato Vansevičiaus ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Druskininkų savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) kreipėsi į teismą su prašymu atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydama: 1) panaikinti Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. raštą (sprendimą) Nr. 2D-12856 „Dėl informacijos apie inspekcijos žinioje esančius dokumentus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės administracijos ir Druskininkų savivaldybės tarybos atžvilgiu pateikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Inspekciją tenkinti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. C00002982-S9006, t. y.: pateikti informaciją apie Inspekcijos žinioje esančius skundus, pranešimus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus ar pateiktas išvadas Administracijos, Druskininkų savivaldybės tarybos ir (ar) Druskininkų savivaldybės atžvilgiu, kurie buvo gauti ir (ar) nagrinėti laikotarpiu nuo 2013 iki 2018 metų, taip pat visų turimų dokumentų kopijas.
Pareiškėja prašyme nurodo, kad advokatų profesinė bendrija Judickienė ir partneriai JUREX (toliau – ir JUREX) ir Administracija 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. JUR001363. Siekdama atstovauti pareiškėją, atstovė advokatė kreipėsi į Inspekciją su 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymu Nr. C00002982-S9006 „Dėl informacijos suteikimo“ (toliau – ir Prašymas), kuris nebuvo patenkintas. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad informacija reikalinga siekiant Administracijai gauti reikalingą informaciją ir suteikti jam reikiamas teisines paslaugas. Sprendime Inspekcija pripažino, kad Inspekcijos 2018 m. kovo 2 d. rašte Nr. 2D-2863-(15.17) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakymas teikti informaciją be pagrindo grindžiamas Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis dėl tarnybinės pagalbos teikimo, tačiau vis tiek nepateikė prašomos informacijos.
Prašyme nurodoma, kad pareiškėja, atstovaujama advokato, turi teisę gauti prašomą informaciją ir dokumentus pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą (toliau – Įstatymas). Pareiškėja prašo tik susijusių su savimi duomenų, o ne su kitais fiziniais ar juridiniais asmenimis, taip pat, visi prašomi dokumentai ir informacija yra teiktini pagal teisės aktų nuostatas. Pareiškėjos teigimu, institucijai, kuri atsisako pateikti dokumentus ir informaciją, nepakanka įrodyti specialų dokumentų adaptavimo poreikį, tačiau kartu turi būti įrodytos ir neproporcingai didelės darbo ir laiko sąnaudos. Inspekcija nepateikia jokių įrodymų ir įtikinamų argumentų, kodėl tokia užduotis pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų. Inspekcija, siekdama pateikti atsakymą, galėjo pratęsti prašymo išnagrinėjimo terminą, tačiau šiuo atveju buvo pasielgta formaliai, pažeidžiant dokumentų išsamumo ir pagalbos principus. Inspekcijai negalint pateikti visų prašomų dokumentų ir informacijos, ji privalėjo pateikti bent jau tiek ir tokių dokumentų bei informacijos, kuriems pateikti buvo teisinis pagrindas, o būtent, pareiškėjai galėjo būti pateikta dalis dokumentų, kurių atrinkimas nebūtų pareikalavęs neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų. Buvo pažeistas Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prašymo išnagrinėjimo terminas. Prašymo registracijos data buvo 2018 m. rugpjūčio 17 d., taigi išnagrinėtas turėjo būti iki 2018 m. rugsėjo 14 d.; sistemoje sprendimo priėmimo data vėliau buvo nurodyta 2018 m. rugsėjo 17 d.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškėjos prašymą su juo nesutinka ir prašo nutraukti bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams ir kaip paduotą praleidus skundo pateikimo terminą arba atmesti pareiškėjos prašymą kaip nepagrįstą.
Inspekcija atsiliepime nurodo, kad Įstatyme įtvirtinta teisė gauti/teikti informaciją nėra absoliuti, o Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kada informacija ir dokumentai nėra teiktini. Atsisakydama tenkinti prašymą, Inspekcija vadovavosi Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. Inspekcijos 2018 m. kovo 2 d. rašte buvo paaiškinta, jog Inspekcija, išnagrinėjusi prašymus ar skundus ar priėmusi administracinius sprendimus, susijusius su Druskininkų savivaldybės administracija (kitu fiziniu, juridiniu asmeniu) dokumentų kopijas ir savo sprendimus jai pateikė. Inspekcija raštu taip pat paaiškino, kad nėra techninių galimybių grupuoti ir gauti ataskaitas apie Inspekcijos žinioje turimus raštus ar jos priimtus sprendimus pagal individualius subjektus, dėl kurių kreipiamasi ar dėl kurių priimami sprendimai. Atsižvelgiant į prašomos pateikti informacijos apimtį, prašymo įgyvendinimas neabejotinai pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų, specialiai apdorojant didelius duomenų kiekius, kadangi tektų peržiūrėti kelis šimtus tūkstančių dokumentų, kur galimai minima Druskininkų savivaldybės administracija ar Druskininkų savivaldybės taryba. Advokatų profesinės bendrijos teiginiai yra labai abstraktaus pobūdžio ir neatskleidžia aiškaus ir konkretaus prašomos pateikti informacijos ryšio su konkrečių teisinių paslaugų teikimu.
Aplinkybę, ar advokato kreipimesi pateikti duomenys, kuriais advokatas siekia pagrįsti prašomos pateikti informacijos ryšį su teisinių paslaugų teikimu, yra pakankami, sprendžia advokato prašymą nagrinėjanti institucija. Nusprendusi, kad advokatas nepagrindžia prašomos pateikti informacijos ryšio su teisinių paslaugų teikimu, institucija gali informacijos neteikti. Inspekcija nurodo, kad advokato klientas nėra Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nurodytas kaip šių santykių dalyvis. Pareiškėjos dalyvavimas šiuose teisiniuose santykiuose analizuojamos normos taikymo požiūriu yra reikšmingas tik tuo aspektu, ar prašymas pateikti informaciją yra susijęs su teisinių paslaugų teikimu, t. y. su advokato profesinės veiklos vykdymu. Ši norma nėra tiesiogiai skirta advokato kliento (advokato teikiamų teisinių paslaugų gavėjo) teisinių santykių su nurodytomis institucijomis (informacijos teikėjais) reglamentavimui. Teisiniai santykiai dėl teisės gauti informaciją atsirado tarp advokatų profesinės bendrijos ir Inspekcijos ir jie yra reglamentuojami specialaus teisės akto - Advokatūros įstatymo. Advokato teisė gauti atitinkamą informaciją yra kildinama iš įstatymo, reglamentuojančio jo profesinę veiklą, o ne iš atstovavimo teisinių santykių, apibrėžtų pavedimo ribomis. Todėl tokios teisminės gynybos gali siekti tik pati advokatų profesinė bendrija. Tuo tarpu advokatų profesinės bendrijos kliento (šiuo atveju pareiškėjos) interesas gauti minėtą informaciją yra išvestinis iš jos teisės gauti iš advokatų profesinės bendrijos kokybišką teisinę pagalbą, o ne iš teisės pačiai gauti šią informaciją iš Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 punkte nurodytų informacijos tiekėjų. Pareiškėja į Inspekciją su prašymu pateikti informaciją ir dokumentus nesikreipė, todėl pareiškėja negali kelti reikalavimų, remdamasi Advokatūros įstatymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2018 m. rugsėjo 17 d. rašto (sprendimo) Nr. 2D-12856 „Dėl informacijos apie inspekcijos žinioje esančius dokumentus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės administracijos ir Druskininkų savivaldybės tarybos atžvilgiu pateikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad JUREX ir pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. JUR001363.
JUREX atstovė pateikė Inspekcijai 2018 m. vasario 23 d. prašymą Nr. S8764 „Dėl informacijos suteikimo“, kuriuo prašė pateikti informaciją apie Inspekcijos žinioje esančius skundus, pranešimus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus ar pateiktas išvadas Druskininkų savivaldybės administracijos, Druskininkų savivaldybės tarybos ir (ar) Druskininkų savivaldybės atžvilgiu, kurie buvo gauti/nagrinėti laikotarpiui nuo 2013 iki 2018 metų. Taip pat prašyta pateikti visų turimų dokumentų kopijas.
2018 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2D-2863-(15.17) „Dėl informacijos pateikimo“ atsisakyta pateikti prašomą informaciją ir dokumentus, motyvuojant tuo, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 punktą ir 38 straipsnio 2 punktą tarnybinė pagalba neteikiama, kai tokios pagalbos suteikimas iš pagalbos teikėjo pareikalautų nepagrįstai didelių sąnaudų.
Pareiškėjos atstovė pateikė pakartotinį 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą Nr. C00002982-S9006 „Dėl informacijos suteikimo“. Jame nurodyta, kad atsisakymas teikti informaciją ir dokumentus yra nepagrįstas. Prašyme nurodyti argumentai, pagal kuriuos prašoma informacija reikalinga siekiant pareiškėjai gauti reikalingą informaciją ir suteikti jam reikiamas teisines paslaugas.
Dėl šio Prašymo buvo priimtas skundžiamas 2018 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Nr. 2D-12856 „Dėl informacijos apie inspekcijos žinioje esančius dokumentus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės administracijos ir Druskininkų savivaldybės tarnybos atžvilgiu pateikimo“, kuriuo pareiškėjos Prašymas netenkintas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas. Institucijos privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams (toliau – pareiškėjas) dokumentus, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus (4 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kaip viena iš administracinių paslaugų, yra įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims. Asmens prašymas suteikti VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytas administracines paslaugas nėra susijęs su asmens teisių pažeidimu, todėl yra nagrinėjamas ne pagal administracinės procedūros taisykles, nustatytas VAĮ 19-36 straipsniuose, bet pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės) (žr., pvz., LVAT 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A63–1446/2012, 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-334/2013, ir kt.). Atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.1 punktas); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 35.2 punktas).
Vadovaujantis LVAT praktika įstaigos: 1) privalo teikti disponuojamą informaciją; 2) atsisakyti teikti informaciją gali tik įstatymo nustatyta tvarka (paisydamos teisės aktais nustatytų apribojimų) (žr., pvz., LVAT 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1865-492/2016, 2017 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-604-438/2017, 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.). Atsakovui tenka pareiga pateikti tik tą pareiškėją dominančią informaciją, kurią jis turi (žr. pvz. LVAT 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 ir kt.).
Pažymėtina, jog teisė gauti dokumentus, numatyta Įstatyme, nėra absoliuti, ji ribojama Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Institucija atsisako pateikti pareiškėjui dokumentus, jeigu tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tų pačių dokumentų, kurie jam jau buvo pateikti ir pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Būtent grindžiant šiais pagrindai, pareiškėjai buvo atsisakyta suteikti prašomus dokumentus.
Pareiškėjos pateiktas Prašymas yra grindžiamas Įstatymo bei Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, pagal kurias nurodyta, kad advokatas, vykdydamas savo veiklą, turi teise gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Prašyme nurodyta, kad dokumentai ir informacija reikalingi ne Administracijos kaip viešojo administravimo subjekto viešajam administravimui atlikti, o siekiant suteikti Administracijai reikiamas teisines paslaugas ir efektyviai apginti jos galimai pažeistas teises. Prašyme, be to, nurodyta, kad turima informacijos apie Administracijos pažeistas teises ir teisėtus interesus, svarstoma galimybė kreiptis į teismą ir (ar) kitas institucijas dėl jos pažeistų teisių ir interesų gynybos. Į Inspekciją kreipiamasi, siekiant gauti informacijos ir dokumentų, kurie galimai bus naudojami kaip tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys Administracijos poziciją teisiniame ginče. Prašoma pateikti informaciją apie Inspekcijos žinioje esančius skundus, pranešimus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus ar pateiktas išvadas Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės tarybos ir (ar) Druskininkų savivaldybės atžvilgiu, kurie buvo gauti/nagrinėti laikotarpiu nuo 2013 iki 2018 metų (taip pat ir visų turimų dokumentų kopijas).
Skundžiamas 2018 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Nr. 2D-12856 grindžiamas tuo, kad advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Prašymo teiginiai įvertinti kaip labai abstraktaus pobūdžio ir neatskleidžia aiškaus ir konkretaus prašomos pateikti informacijos ryšio su konkrečių teisinių paslaugų teikimu. Atsižvelgiant į tai, kad dalis dokumentų Druskininkų savivaldybės administracijai ir Druskininkų savivaldybės tarybai jau buvo pateikta, taikytinas Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, suteikiantis teisę Inspekcijai informacijos neteikti. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsisakyta teikti dokumentus grindžiant tuo, kad prašoma ne Druskininkų savivaldybės administracijai ar Druskininkų savivaldybės tarybai adresuotų (pateiktų) raštų, o apskritai visų dokumentų, kurie buvo pateikti ir priimti Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės administracijos ar Druskininkų savivaldybės tarybos atžvilgiu (t. y. visų dokumentų, kuriuose yra minimi šie subjektai, net jei dokumentų gavėjas (adresatas) buvo ne pati Druskininkų savivaldybė, Druskininkų savivaldybės administracija ar Druskininkų savivaldybės taryba, o kiti subjektai). Inspekcijoje nėra techninių galimybių grupuoti ir gauti ataskaitas apie Inspekcijos žinioje turimus raštus ar jos priimtus sprendimus pagal individualius subjektus, dėl kurių kreipiamasi, ar dėl kurių priimami sprendimai.
Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad advokatas turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti. Inspekcija pagrįstai nurodo, kad kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Be to, ši Advokatūros įstatymo nuostata vertintina sistemiškai su Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, pagal kuriuos atsisakoma suteikti prašomą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad prašyme pateikti asmens duomenis advokatas turi nurodyti asmens duomenų naudojimo tikslą, teikimo bei gavimo teisinį pagrindą ir prašomų pateikti asmens duomenų apimtį, be to, advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teikiamų paslaugų teikimu (LVAT 2016 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1217-662/2016; LVAT 2018 m. rugpjūčio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1509-520/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Nors atsakovas ir teigia, kad šiuo atveju pareiškėjas yra netinkamas, kadangi su skundu turėjo kreiptis pati advokatė, tačiau teismas daro išvadą, kad atstovė advokatė su prašymais į instituciją ir į teismą kreipėsi atstovaudama bei veikdama Druskininkų savivaldybės administracijos interesais, todėl priimtas Sprendimas neabejotinai turi įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, todėl šis Inspekcijos argumentas laikytinas nepagrįstu.
Įvertinus Prašymo turinį darytina išvada, kad jame tik lakoniškai nurodoma, kad informacija reikalinga siekiant suteikti Administracijai reikiamas teisines paslaugas ir efektyviai apginti Administracijos galimai pažeistas teises, be to, nurodant, kad svarstoma galimybė kreiptis į teismą ir (ar) kitas institucijas dėl jos pažeistų teisių ir interesų gynybos, dėl tos priežasties dokumentai galimai bus naudojami kaip tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys Administracijos poziciją teisiniame ginče. Tokių Prašyme išdėstytų abstraktaus pobūdžio argumentų negalima laikyti tinkamai pateiktais Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, kadangi šie teiginiai nėra sukonkretinti, nenurodoma, kam konkrečiai jie yra reikalingi, kokioms teisinėms paslaugoms teikti, o tik nekonkrečiai nurodoma, kad svarstoma kreiptis į teismą. Prašyme netgi vengiama vienareikšmiškai nurodyti, jog prašomi suteikti duomenys bus teikiami kaip įrodymai byloje (nenurodyta, kokioje). Teismas daro išvadą, kad atsakovė Sprendime pagrįstai konstatavo, kad Prašymo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio ir neatskleidžia aiškaus ir konkretaus prašomos pateikti informacijos ryšio su konkrečių teisinių paslaugų teikimu, todėl pagrįstai atsisakė suteikti prašomą informaciją Advokatūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Šių išvadų taip pat nepaneigia pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad minėti dokumentai yra reikalingi tam, kad būtų teikiamos kokybiškos teisinio atstovavimo paslaugos, nes pareiškėjai, atstovaujamai teisininko, tenka lygiai tokia pati pareiga kreiptis į institucijas su tinkamu, pagrįstu, ir teisės aktus atitinkančiu prašymu suteikti duomenis, kad toks prašymas galėtų būti patenkintas.
Teismas neturi pagrindo nesutikti su motyvuota Inspekcijos išvada, kad dalis dokumentų Druskininkų savivaldybės administracijai ir Druskininkų savivaldybės tarybai teisės aktų nustatyta tvarka jau buvo teikta, todėl pagrįstai dokumentus suteikti atsisakyta Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad Druskininkų savivaldybės administracija yra viešojo administravimo subjektas, todėl apie visus administracinius sprendimus, kiek tai susiję su Administracija, teisės aktų nustatyta tvarka jai yra pranešama. Tokia informacija pareiškėjai taip pat buvo pateikta ir 2018 m. kovo 2 d. rašte, nurodant, kad Inspekcija, išnagrinėjusi prašymus ar skundus ar priėmusi administracinius sprendimus, susijusius su Druskininkų savivaldybės administracija, dokumentų kopijas ir savo sprendimus jai pateikė, todėl tokie dokumentai pareiškėjai yra žinomi. Tokia Sprendimo motyvacija šiuo pagrindu laikytina pakankama ir pagrįsta, kadangi Inspekcijai, atsižvelgiant į prašomų suteikti dokumentų mastą ir laikotarpį, tektų neproporcingai didelė pareiga detalizuoti kiekvieną dokumentą, kuris Administracijai buvo teiktas, juo labiau, pareiškėja Prašyme taip pat konkrečiai nenurodė, kokių dokumentų yra prašoma. Taip pat pritartina ir Inspekcijos pozicijai, kad dėl to paties argumento nesuteikta net dalis prašomų suteikti dokumentų.
Dokumentus suteikti atsisakyta taip pat tuo pagrindu, kad pagal pareiškėjo prašymą reikėtų specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šiuo pagrindu Inspekcija atsisakymą grindė tuo, kad ji skundų ir prašymų pagal atskirus subjektus nesistemina. Inspekcijai neužtektų surinkti dokumentus, kurių gavėjas (adresatas) buvo Druskininkų savivaldybės administracija ar Druskininkų savivaldybės taryba, nes visi pageidaujami gauti dokumentai galėtų būti identifikuoti tik patikrinus ir peržiūrėjus dokumentų turinį ir įvertinus, ar dokumentų turinyje (tekste) yra minima Druskininkų savivaldybė, Druskininkų savivaldybės administracija ar Druskininkų savivaldybės taryba. Atsižvelgiant į prašomos pateikti informacijos apimtį (penkerių metų trukmės laikotarpį ir per šį laikotarpį gautų/teiktų dokumentų kiekį, taip pat kiekvieno iš dokumentų apimtį puslapiais), Prašymo įgyvendinimas pareikalautų neproporcingai didelių darbo ir laiko sąnaudų, specialiai apdorojant didelius duomenų kiekius. Teismas konstatuoja, kad įvertinus Druskininkų savivaldybės administracijos ir Inspekcijos tarpusavyje turimų santykių kompleksiškumą ir nuolatinumą, sąlyginai ilgą laikotarpį, dėl kurio prašoma pateikti dokumentus, bei tokių dokumentų neapibrėžtumą (prašoma pateikti ne konkrečius, o visus turimus dokumentus, kiek tai susiję su Druskininkų savivaldybės administracija), padaryta teisinga išvada kad tokių duomenų pateikimas būtų susijęs su specialiai adaptuoti, apdoroti ar kitaip perdirbti dokumentus ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Pažymėtina, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, jog Inspekcija nepagrindė neproporcingai didelės darbo ir laiko sąnaudos, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, siekiant pateikti prašomus dokumentus, neužtektų juos įvertinti tik formaliai, tačiau turėtų būti vertinamas ir tokių dokumentų turinys, o tai neginčytinai pareikalautų itin didelių laiko bei žmogiškųjų resursų.
Pareiškėja teigia, kad Inspekcija, siekdama tinkamai atsakyti į Prašymą, galėjo pasinaudoti Įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti prašymo nagrinėjimo terminą, be to, nurodoma, kad buvo praleisti Prašymo išnagrinėjimo terminai. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad institucija nagrinėja pareiškėjo prašymą ir pareiškėjui pateikia dokumentus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjo buvo paprašyta patikslinti ar papildyti prašymą, prašymo nagrinėjimo ir dokumentų pateikimo terminas skaičiuojamas nuo patikslinto ar papildyto prašymo gavimo institucijoje dienos. Jeigu pareiškėjas prašo pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, institucijos vadovo ar jo įgalioto darbuotojo sprendimu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo nagrinėjimo termino pabaigos raštu apie tai privaloma pranešti pareiškėjui ir nurodyti prašymo nagrinėjimo termino pratęsimo priežastis (14 straipsnio 2 dalis).
Pažymėtina, jog Įstatyme yra įtvirtinta institucijos teisė, bet ne pareiga, kiekvienu konkrečiu atveju pratęsti prašymo nagrinėjimo terminus, todėl institucija pati turi teisę nuspręsti, ar pasinaudoti tokia Įstatymo suteikta teise.
Dėl termino, per kurį buvo priimtas skundžiamas Sprendimas, pažymėtina, kad jis buvo nežymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad šios administracinės bylos dalykas yra Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, darytina išvada, kad nežymiai ilgesnis nei teisės aktuose nustatytas terminas Sprendimui priimti nedaro jokios įtakos Administracijos priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Inspekcija 2018 m. rugsėjo 17 d. Sprendime Nr. 2D-12856 „Dėl informacijos apie inspekcijos žinioje esančius dokumentus, atliktus tyrimus bei priimtus sprendimus Druskininkų savivaldybės, Druskininkų savivaldybės administracijos ir Druskininkų savivaldybės tarybos atžvilgiu pateikimo“ teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti prašomus dokumentus, o skundžiamas Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Netenkinus pareiškėjos pagrindinio reikalavimo, netenkintinas ir išvestinis - įpareigoti Inspekciją tenkinti Administracijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. prašymą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. C00002982-S9006.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja pateikė teismui prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi tik ta šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, dėl šios priežasties pareiškėjos prašymas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.