Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2023 m. vasario 1 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-55-2023,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2023 m. sausio 13 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-45-2023 už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2020 m. ir 2021 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu, 2023 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas Nr. RC-ANR_N-55-2023 (toliau – Nutarimas), kuriuo D. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje. Jai paskirta 200 Eur bauda.

2023 m. vasario 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patrauktos D. B. skundas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. sausio 30 d. pateikė paaiškinimą, kuriame prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi ir nedelsiant ėmėsi veiksmų, kad pažeidimas būtų pašalintas. Pateikė trūkstamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. ir 2021 m. finansinių ataskaitų rinkinius. Norėtų papildyti, kad nepateikti dokumentų nepasirinko sąmoningai. Laiku pateikti dokumentų negalėjo, nes neturėjo finansinių galimybių kreiptis į buhalterį. Prašo atsižvelgti į tai, kad įmonės veiklos metu visada laiku buvo pateikiami dokumentai, sumokami mokesčiai, įmonė skolų neturi. Gailisi padariusi administracinį nusižengimą, ateityje visada stengsis laiku pateikti visus reikalingus dokumentus. Prašo baudos neskirti.

Teismo posėdžio metu D. B. palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais, paaiškino, jog 2018 m. sustabdė įmonės veiklą, gavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos tai patvirtinantį raštą. Tuomet buvo nutraukta sutartis su buhalterines paslaugas teikiančia įmone, lėšų įmonėje nebuvo. Nežinojo, kad Registrų centrui net ir sustabdžius veiklą reikia teikti „nulines“ finansines ataskaitas. Gavusi pranešimą, iškart pateikė reikiamus dokumentus, labai gailisi, stengiasi nedaryti jokių pažeidimų, tai įvyko per nežinojimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 617 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 641 straipsnyje nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundo bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu už ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą D. B. paskirta bauda – 200 Eur. Tai reiškia, kad jai buvo paskirta minimalaus dydžio bauda, kurią skirti imperatyviai įpareigoja įstatymų leidėjas.

D. B. savo kaltės neginčija. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su Nutarime nurodyta veikos kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo padaryti išimtį ir neskirti baudos.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4/2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013). Teismų praktikoje įtvirtinta, jog nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio nuostatos. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, D. B. savo kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino, kas pagrįstai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. D. B. už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiama pirmą kartą. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigta 2015 metais, tačiau įmonė kasmet teikė registro tvarkytojui finansinės atskaitomybės dokumentus ir tik 2020 bei 2021 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti pavėluotai (2023 m. sausio 31 d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) pranešime apie įregistruotą laikinai nevykdomą veiklą matyti, kad D. B. informavo VMI, kad įmonės veikla yra nevykdoma. Šios aplinkybės patvirtina skundą padavusios D. B. teiginius apie tai, kad ji administracinį nusižengimą įvykdė ne piktybiškai, o klaidingai manydama, jog sustabdžius įmonės veiklą pareiga pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus jai nekilo. Nors šis klaidingas įstatymų suvokimas pareiškėjos atsakomybės nešalina, tačiau leidžia manyti, jog D. B. veiksmai buvo atsitiktinio pobūdžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už analogiško pobūdžio nusižengimus D. B. praeityje nebausta, kas leidžia skundą padavusį asmenį charakterizuoti iš esmės teigiamai ir spręsti, jog D. B. nėra piktybinė įstatymo pažeidėja. Sprendžiant švelnesnės nuobaudos paskyrimo klausimą, reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog, kaip minėta, aptariamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla buvo sustabdyta, įmonė veiklos nevykdė, dėl ko žala dėl padaryto nusižengimo tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, o D. B. veiksmai nesukėlė jokių pavojingų padarinių. Be to, D. B. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir, nors ir pavėluotai, tačiau ėmėsi priemonių nusižengimo pašalinimui ir įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė. Išdėstytų aplinkybių pagrindu manytina esant tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir D. B. skirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – įspėjimą. Teismo įsitikinimu, tokia nuobauda bus pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Netaikyti nuobaudos apskritai pagrindo nėra, kadangi D. B. padarė administracinį nusižengimą, ir, būdama įmonės vadove, turėjo pareigą tinkamai įsigilinti į teisės aktus, reglamentuojančius finansinės atskaitomybės teikimą registro tvarkytojui.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas sprendžia, kad VĮ Registrų centro specialistės N. M. 2023 m. vasario 1 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-55-2023 keistinas, D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

D. B. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. vasario 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-55-2023, priimtą administracinio nusižengimo byloje ROIK 23194568368, ir D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įspėjimą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.