Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ivetos Pelienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant UAB „Artium magister“ atstovui (advokatui) Laurynui Juškevičiui, atsakovės Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atstovui G. M. ir trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovams G. U. ir R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Artium magister“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Artium magister“ (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015-12-02 įsakymus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Skundžiami įsakymai); 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, Ministerija) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja paaiškina, kad ji įgyvendino Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir savo lėšomis finansuojamą projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Technologinė plėtra rinkodaros ir komunikacijos su klientais programinės įrangos prototipo kūrimui“ (toliau – ir Projektas). Projektas buvo vykdomas pagal 2011-02-24 tarp Ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) ir pareiškėjos sudarytą finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis). 2015-12-04 pareiškėja gavo Skundžiamus įsakymus, kuriais Ministerija nutraukė Sutartį (įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir įpareigojo pareiškėją iki 2016-02-26 grąžinti 99 642,90 Eur, iš jų 9 964,30 Eur ES fondų lėšų ir 89 678,60 Eur valstybės biudžeto lėšų ir sumokėti palūkanas nuo finansavimo sumos išmokėjimo dienos iki sugrąžinimo dienos (įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pakeisti Ministerijos 2010-11-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinant šio įsakymo 4 p., kuriuo pareiškėjai buvo skirtas finansavimas (įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja mano, kad Skundžiami sprendimai yra neteisėti ir prieštarauja proporcingumo principui, nes sankcijos dėl ištaisomo pažeidimo negali būti taikomos, o sankcijų skyrimo metu pažeidimas jau buvo pašalintas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas vadovaudamasis PAFT nurodė, jog tokia sankcija kaip sutarties nutraukimas yra numatytas tik tuo atveju, jei pažeidimas yra neištaisomas. Tuo tarpu Ministerija savo sprendimą priėmė praėjus dviems mėnesiams nuo padaryto pažeidimo ištaisymo. Nepanaikinus skundžiamų sprendimų susiklostys tokia situacija, kad pareiškėja savo asmeninėmis lėšomis įvykdė visai valstybei ir ES reikšmingą projektą, projektas buvo pilnai įgyvendintas, o jo vykdymas po užbaigimo buvo tęsiamas. Pažymėjo, kad pirmosios ataskaitos buvo pateiktos laiku, o trečiosios ataskaitos pateikti laiku pareiškėja negalėjo dėl partnerės UAB „Kurtu“ bankroto procedūrų. Taip pat, nurodė, jog Ministerija Skundžiamus įsakymus priėmė nežinodama, jog pareiškėja yra pašalinusi pažeidimą, t. y. pateikusi trečiąją ataskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015-12-02 įsakymų Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais nuspręsta nutraukti 2011-02-24 Projekto finansavimo ir administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), įpareigoti pareiškėją iki 2016-02-26 grąžinti 99 642,90 Eur, iš jų 9 964,30 Eur ES fondų lėšų ir 89 678,60 Eur valstybės biudžeto lėšų ir sumokėti palūkanas nuo finansavimo sumos išmokėjimo dienos iki sugrąžinimo dienos bei pakeisti Ministerijos 2010-11-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinant šio įsakymo 4 p., kuriuo pareiškėjai buvo skirtas finansavimas.

PAFT 197 p. nustato, jog Agentūra, atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustačiusi pažeidimą, kurio ištaisyti neįmanoma, priima sprendimą dėl nustatyto pažeidimo, kuriame nurodomos su nustatytu pažeidimu susijusios faktinės aplinkybės, netinkamų finansuoti išlaidų suma.

Sutiktina su atsakove ir Agentūra, jog jokiais teisės aktais nėra apibrėžta koks pažeidimas laikytinas nepašalinamu ir kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinamos individualios aplinkybės, todėl teismas šiuo atveju turi įvertinti, ar ataskaitos po Projekto užbaigimo nepateikimas laikytinas nepašalinamu pažeidimu.

Teismas nustatė ir ginčo byloje nėra, jog Skundžiami įsakymai buvo priimti Tyrimo išvados pagrindu. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog Tyrimo išvada laikytina galutinio sprendimo dėl Sutarties nutraukimo sudėtine dalimi (žr., pvz., LVAT 2015-03-16 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1313-662/2015). Vadinasi Skundžiamų įsakymų pagrįstumas turi būti vertinamas kartu su Tyrimo išvada. Iš Tyrimo išvados turinio matyti, kad siūlymas nutraukti Sutartį ir susigrąžinti Projekto finansavimo išlaidas grindžiamas tuo, jog pareiškėja 2015 m. laiku nepateikė ataskaitos po projekto užbaigimo.

Visų pirma teismas turi išsiaiškinti, ar Agentūra sprendimą teikti Ministerijai siūlymą nutraukti Sutartį ir susigrąžinti Projekto finansavimo išlaidas priėmė vadovaudamasi gero administravimo principu.

Vadovaujantis PAFT 166 p., jeigu projekto vykdytojas laiku nepateikia tarpinės, galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos ar ataskaitos po projekto užbaigimo, įgyvendinančioji institucija turi per 10 darbo dienų nuo ataskaitų pateikimo termino pabaigos per DMS arba, jeigu DMS funkcinės galimybės nepakankamos, raštu jam apie tai priminti ir nustatyti terminą, per kurį tarpinė, galutinė projekto įgyvendinimo ataskaita ar ataskaita po projekto užbaigimo turi būti pateikta. Jeigu projekto vykdytojas tarpinės ar galutinės projekto įgyvendinimo ataskaitos laiku nepateikia net ir po priminimo, įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi teisės aktais, reglamentuojančiais vidaus procedūras, ir (arba) ES struktūrinės paramos administravimo procedūrų vadovais, gali sustabdyti projektui skirtų finansavimo lėšų ar jų dalies mokėjimą ir (ar) inicijuoti projekto finansavimo ir administravimo sutarties nutraukimą, ir (ar) vadovaudamasi šių Taisyklių 188¹ ir 188² punktais – išmokėtų lėšų arba jų dalies susigrąžinimą.

Teismas pažymi, kad gero administravimo principas, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo ,,valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d.), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2010-12-08 sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 akcentavo, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuris reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze Nr. C-395/00, 51 p.) (žr., pvz., LVAT 2013-12-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2231/2013).

Nors pareiškėja teigia, jog ji negavo rašytinio priminimo dėl ataskaitos po Projekto užbaigimo pateikimo ir nebuvo įspėta apie galimas taikyti sankcijas, tačiau byloje esantys duomenys tvirtina priešingai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Agentūra, nustačiusi, jog pareiškėja nepateikė ataskaitos po Projekto užbaigimo, 2015-02-17 ir 2015-03-03 elektroniniu paštu kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti šią ataskaitą. Agentūra į pareiškėją dar kartą kreipėsi 2015-03-09 ir nurodė, kad pareiškėja ataskaitą po Projekto užbaigimo privalo pateikti iki 2015-03-13, tačiau prašomi dokumentai nebuvo pateikti. Agentūra nurodo, jog 2015-04-08 pareiškėjai paprašius telefonu, Agentūra pateikė jai DMS naudotojo indentifikavimo priemonių lapą, tačiau ir po to pareiškėja ataskaitos nepateikė. Atsižvelgusi į tai Agentūra nusprendė atlikti neplanuotą patikrą vietoje, tačiau 2015-06-25 apsilankius pareiškėjos patalpose, Agentūros darbuotojams buvo nurodyta, jog už Projektą atsakingi darbuotojai yra išvykę. Tą pačią dieną pareiškėja elektroniniu paštu paprašė atlikti patikrą kitą savaitę, todėl Agentūra 2015-06-25 ir 2015-07-03 pareiškėjai elektroniniu paštu išsiuntė paklausimą dėl tikslios datos ir laiko, tačiau pareiškėja į šiuos laiškus neatsakė. 2015-08-11 raštu Agentūra pakartotinai informavo pareiškėją apie jos pareigą pateikti ataskaitą ir įspėjo apie galimas taikyti sankcijas, tačiau pareiškėja į šį raštą taip pat nesureagavo, todėl 2015-09-03 raštu pareiškėja buvo informuota, kad yra pradėtas įtariamo pažeidimo tyrimas ir paprašyta iki 2015-09-09 pateikti papildomus paaiškinimus dėl įtariamo pažeidimo ir ataskaitą po Projekto užbaigimo, tačiau pareiškėja minėtų dokumentų laiku nepateikė, o ataskaitą po Projekto užbaigimo pateikė tik 2015-10-07, t. y. po Tyrimo išvados priėmimo. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja ataskaitą pateikė po Tyrimo išvados surašymo momento, o jokių paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo nepateikė, teismas, vadovaudamasis PAFT 166 p., daro išvadą, jog Tyrimo išvada buvo priimta pagrįstai, tačiau pažymėtina, jog įgyvendindama gero viešojo administravimo principą, Agentūra, teikdama Tyrimo išvadą Ministerijai, turėjo ją informuoti apie tai, jog pareiškėja yra pašalinusi tyrimo metu nustatytą pažeidimą, t. y. pateikė ataskaitą po Projekto užbaigimo, tačiau Agentūra to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė gero viešojo administravimo principą, o tokios informacijos nesuteikimas pareiškėjai sukėlė pasekmes – Ministerija pagal turimus duomenis skyrė pareiškėjai griežčiausią sankciją – Sutarties nutraukimą ir įpareigojo grąžinti Projekto finansavimo lėšas. Pažymėtina, jog Ministerijos įsakymų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nustačius Agentūros atlikto pažeidimo tyrimo procedūros teisėtumą ir pagrįstumą, iš esmės priklauso pirmiausia nuo Agentūros išvadų ir nuo kitų dokumentų, kuriais buvo grindžiama išvada teisėtumo ir pagrįstumo. Tai reiškia, jog būtina nustatyti Tyrimo išvadoje ir kituose dokumentuose užfiksuoto pažeidimo padarymo faktą, o vėliau ir dėl pažeidimo pareiškėjai taikytų sankcijų teisėtumą, pagrįstumą ir proporcingumą.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad Ministerija Skundžiamus įsakymus priėmė neturėdama informacijos, kad pareiškėja yra pašalinusi nustatytą pažeidimą, teismas turi įvertinti, ar Tyrimo išvadoje pateiktas siūlymas skirti griežčiausią sankciją yra proporcingas padarytam ir jau pašalintam pažeidimui.

Teismas pažymi, jog proporcingumo principo esmė – asmenų atžvilgiu valstybės taikomos administracinės priemonės (viešojo valdymo aktai, atsakomybę reglamentuojančios normos ir pan.) turi atitikti siekiamus tikslus ir būti jiems adekvačios. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, nustatant ar poveikio priemonė yra proporcinga, vertintinas tikslas, kurio siekiama, bei tai, ar pasirinkta poveikio priemonė šį tikslą atitinka (žr., pvz., 1996-04-18 nutarimą „Dėl Komercinių bankų įstatymo“).

Nagrinėjamu atveju iš anksčiau šiame sprendime išdėstytų faktinių aplinkybių matyti, jog pažeidimą pareiškėja yra pašalinusi (ataskaitą po Projekto užbaigimo pateikė), todėl sutiktina su pareiškėja, jog pažeidimas negali būti laikomas neištaisomu. Teismas taip pat pažymi ir ginčo byloje nėra, kad Projekto lėšos buvo įsisavintos, Projektas buvo užbaigtas, todėl ataskaitos nepateikimas laiku neturi jokios įtakos Projekto įgyvendinimui nedaro jokių nuostolių. Be to, įvertinus tai, jog pareiškėja pirmąsias dvi ataskaitas pateikė laiku ir tinkamai užpildytas, vienkartinis ir formalus pažeidimas negali būti laikomas tokiu, kurio pagrindu gali būti skiriama griežčiausia sankcija. Teismas taip pat sutinka, jog toks pažeidimas turėtų būti traktuojamas kaip netyčinis, nes byloje pateikti duomenys patvirtina, jog tuo metu, kai turėjo būti pateikta trečioji ataskaita, vyko pareiškėjos partnerės UAB „Kurtu“ bankroto procedūra, kuri objektyviai galėjo sutrukdyti pareiškėjai laiku pateikti ataskaitą. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad griežčiausia sankcija, skirta vadovaujantis PAFT 197 p., yra neproporcinga padarytam ir jau pašalintam pažeidimui.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad skundžiamais Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015-12-02 įsakymais Nr.(duomenys neskelbtini) skirta sankcija yra neproporcinga, todėl Skundžiami įsakymai yra naikintini, o pareiškėjos skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėja prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas niekuo nepagrindė, teismas pareiškėjos prašymo dėl teismo išlaidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jai teisę prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 2 p., 127 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

pareiškėjos UAB „Artium magister“ skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015-12-02 įsakymus Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos UAB „Artium magister“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, palikti nenagrinėtą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.