- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-02
- Bylos Nr.
- 2S-889-265/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Žerlauskas (pirm.), Audrius Saulėnas, Rimvida Zubernienė
Pranešėjas Alvydas Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2S-889-265/2010
NUTARTIS
2010 m. birželio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininko ir įkeisto turto savininko E. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties byloje Nr. 1-1N/2010,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė „Swedbank“, AB kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad skolininkas nevykdo pagal 2007-05-11 kreditavimo sutartį Nr. 07-044426-FA su vėlesniais susitarimais prisiimtų įsipareigojimų. Užtikrinant tinkamą prievolės įvykdymą, hipotekos lakštu buvo įkeistas E. M. nuosavybės teise priklausantis turtas – 2,3500 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 0,8100 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas nevykdo savo įsipareigojimų, kreditorė kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-01-07 nutartimi prašymą tenkino, areštavo įkeistus daiktus – 2,3500 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,8100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančius E. M.. Įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas ir įkeisto daikto savininkas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-01-07 nutartį. Nurodo, kad nesutinka su skolos dydžiu ir prašo įpareigoti „Swedbank“, AB perskaičiuoti galutinę skolos sumą, kuri turi būti 697 151,13 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-01-07 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas netinkamai aiškina su banku pasirašytą kredito sutartį ir paskolinius santykius, todėl padarė klaidingas išvadas dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir sutartinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kreditorės prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010-01-07 nutartimi areštavo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininką ir įkeistų daiktų savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių.
Apeliantas su tokia nutartimi nesutinka ir atskirąjį skundą grindžia tuo, kad kreditorė netinkamai paskaičiavo įsiskolinimo dydį. Nurodo, kad galutinis skolos dydis turi būti ne 742 701,06 Lt, o 697 151,13 Lt.
Prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo pakeitimo ir baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių santykių hipotekos teisėjas nagrinėja CPK XXXVI skyriuje bei Civiliniame kodekse nustatyta tvarka (CPK 542 str. 1 d.). Taigi pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo yra nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, atsižvelgiant į CPK 558 straipsnio nuostatas. LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylos duomenimis, kad skolininkas kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną buvo skolingas 764 877,20 Lt. Byloje nėra duomenų, kad prisiimti įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-01-07 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.