Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei advokatei Dianai Višinskienei, atsakovei D. O., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovui T. J., jo atstovei advokatei Nijolei Petraitienei, trečiajam asmeniui notarui Vyteniui Lideikiui,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams D. O., T. J., trečiajam asmeniui notarui Vyteniui Lideikiui, dėl pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. R. 2012 m. lapkričio 8 d. patikslintu ieškiniu, pareikštu atsakovams I. Ž., R. Ž., T. J., D. O., trečiajam asmeniui notarui Vyteniui Lideikiui, prašė pripažinti 2012 m. rugsėjo 12 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp T. J. ir D. O., negaliojančia, taikyti restituciją, grąžinti turtą į pradinę padėtį; perkelti A. R. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp I. Ž., R. Ž. ir T. J., taikyti restituciją, grąžinti turtą į pradinę padėtį; priteisti bylinėjimosi išlaidas (3-9 b. l., 2 tomas).

Ieškovas laiko, kad yra pažeistos jo kaip bendraturčio teisės, kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta pirmenybės teisė bendraturčiui įsigyti parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, yra daiktinė turtinė teisė, įgyvendinama kaip privaloma ir esminė sąlyga, kai vienas iš bendraturčių parduoda savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Kadangi turtas buvo parduotas kitam asmeniui, todėl buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti turto dalį, todėl ieškovas reikalauja, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (99-103 b. l., 3 tomas).

Ieškovas A. R. bei jo atstovė advokatė Diana Višinskienė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais argumentais ir paaiškino, kad ieškovui jo pirmenybės teisė įsigyti atsakovo T. J. 2012-09-12 pirkimo-pardavimo sutartimi visą parduotą turtą atsiranda pagal LR Žemės įstatymo 30 str. 6 dalį, kurioje numatyta, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą). Ieškovas laiko, kad jis su atsakovais yra (buvo) nekilnojamojo turto bendraturtis, kadangi turtas turi bendrą stogą bei kiemo statinius, tačiau prieš 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo- pardavimo sutarties sudarymą, jis jokio pranešimo iš prieš tai buvusios bendrasavininkės I. Ž. negavo, o 2012 m. rugsėjo 9 d. gautas atsakovo T. J. pasiūlymas įrodo ieškovo A. R., kaip bendraturčio, pirmumo teisę siūlant ją įgyvendinti ir įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią bei parduodamą dalį žemės sklypo ir kito nekilnojamojo turto.

Atsakovė D. O. ir jos atstovė advokatė Ina Kurauskienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo motyvus ir nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo konsultacijoje 2004-12-29 A3-119 pasisakė, kad CK 4.79 str., nustatantis pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, kaip bendroji norma turi būti taikoma atsižvelgiant į Žemės įstatymo 30 str. 6 ir 7 dalis. Be to, pabrėžė, kad pastatai, kurie buvo parduodami, ir butai, nėra žemės sklypo, kuriame jie yra, priklausiniai, kadangi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. 2 d. numato, kad jeigu tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, jie laikomi žemės sklypo priklausiniais, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre. Žemės sklypas nors ir yra bendra nuosavybė, tačiau statiniai, kurie priklauso ieškovui ir atsakovei, nėra jo priklausiniai. Jie yra atskiri, autonomiški bendra nuosavybės teise priklausantys statiniai, todėl pagrindo siūlymo pirkti butą arba jo priklausinius, tai yra ūkinius pastatus ir kiemo statinius, nei T. J., nei anksčiau pardavusi šį turtą I. Ž., neturėjo jokios pareigos.

Bylos eigoje, 2013 m. balandžio 18 d. rašytiniu prašymu ieškovas atsisakė 2012 m. lapkričio 8 d. ieškinio dalies reikalavimų, pareikštų atsakovams I. Ž. ir R. Ž.. Patvirtino, jog ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės jam žinomos (147 b. l., 3 tomas).

Sutinkamai su CPK 140 str. 1 d. bet kurioje proceso stadijoje, ieškovas kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio.

Ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies, pareikštos atsakovams I. Ž. ir R. Ž. išreikštas laisva valia, pateiktas raštu, todėl priimtinas. Kadangi ieškovo atsisakymas nuo ieškinio dalies nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 293 str. 1 d. 4 p.), atsisakymo nuo pareikšto ieškinio dalies pasekmės, numatytos CPK 294 str. 2 d., ieškovui žinomos, byla toje dalyje nutrauktina (CPK 140 str. 1 d., 293 str. 1 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad 2000-09-12 ieškovas ir buvusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtė L. R. S. atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias gyvenamojo namo patalpas ir kiemo statinius (137 b. l., 2 tomas). Ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: visas butas/patalpa (gyvenamos patalpos nuo 2-1 iki 2-8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas garažas 3Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi kiemo statiniai (kiemo aikštelė, ½ tvoros), kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (10-11 b. l., 1 tomas). L. R. S. turtą paveldėjo I. Ž. (17 b. l., 3 tomas), kuri jai priklausančią nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), 2012-08-06 pardavė atsakovui T. J. (4-11 b. l., 3 tomas). Pastarasis 2012-09-12 įsigytą turtą pardavė atsakovei D. O. (34-47 b. l., 3 tomas). Atsakovams T. J. ir D. O. skirtingais laikotarpiais nuosavybės teise priklausė (priklauso) adresu (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas: visas butas/patalpa (gyvenamos patalpos nuo 1-1 iki 1-9; 1-9a, 1-10), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas garažas 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas kiemo rūsys 6I0p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas 7Ilm., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas pastatas kuro rezervuarui 8Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi kiemo statiniai (stoginė, ½ tvoros), kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (12-24 b. l., 1 tomas).

Liudytoja E. A. parodė, kad yra ieškovo dukra. Ieškovas 2012 m. rugsėjo mėnesį gavo pranešimą apie parduodamą žemės sklypo dalį, pateikė sutikimą notarei pirkti žemės sklypą, tačiau vėliau sužinojo, kad parduota kitam asmeniui. Be to, liudytoja patvirtino, jog bendraturčiai atidalinti, kad namas padalintas per pusę. Taip pat paliudijo, kad žemės sklype buvo iškabos apie nekilnojamojo turto pardavimą, tačiau ieškovas į savininkus nesikreipė (22-23 b. l., 4 tomas).

Liudytoja notarė Rasa Ona Inokaitienė parodė, kad notarų biure buvo ruošiami dokumentai pirkimo pardavimo sandoriui. Nustačius, jog žemės sklypas priklauso dviems bendraturčiams, norint išsiaiškinti visas sandorio aplinkybes, tikrąją šalių valią, kad nekiltų nesutarimų, pagal CK 4.79 str. buvo siūloma bendraturčiui pirkti žemės sklypą, tuo pačiu spręsti klausimą dėl kito nekilnojamojo turto, kurie yra tame žemės sklype. Buvo paruoštas sutikimo projektas, tačiau buvo atsiimti visi dokumentai ir sandoris nebuvo įvykdytas (33-34 b. l., 4 tomas).

Ieškovo A. R. ieškinys atsakovams dėl pirkėjo teisių perkėlimo yra grindžiamas CK 4.79 straipsnio 3 dalimi, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti dalį turto.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.78 str. 1 d. nustato, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį (CK 4.78 str.). Bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių. Jeigu dalis parduota pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per tris mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos (CK 4.79 str. 1 d., 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad iš CK 4.79 straipsnio 3 dalies turinio matyti, jog perkeliant pirkėjo teises ir pareigas nereikia konstatuoti jokių kitų teisės pažeidimų, pakanka konstatuoti, kad buvo pažeista bendraturčio pirmenybės teisė pirkti šią dalį, todėl nagrinėjant klausimą, ar yra pagrindas perkelti ieškovui pirkėjo teises pagal 2012-09-12 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-3162, būtina nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas T. J. buvo bendraturčiai, ar ieškovas turėjo pirmenybės teisę įsigyti visą atsakovo T. J. parduodamą turtą.

Iš VĮ „Registrų centras“ išrašų nustatyta, kad ieškovui A. R. nuosavybės teise priklauso adresu (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas: visas butas/patalpa (gyvenamos patalpos nuo 2-1 iki 2-8), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas garažas 3Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi kiemo statiniai (kiemo aikštelė, ½ tvoros), kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovams T. J. ir D. O. skirtingais laikotarpiais nuosavybės teise priklausė (priklauso) adresu (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamasis turtas: visas butas/patalpa (gyvenamos patalpos nuo 1-1 iki 1-9; 1-9a, 1-10), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas garažas 4Glp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas kiemo rūsys 6I0p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas 7Ilm., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas pastatas kuro rezervuarui 8Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visi kiemo statiniai (stoginė, ½ tvoros), kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2000-09-12 ieškovas ir buvusi gyvenamojo namo bendraturtė L. R. S. atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės jiems priklausančias gyvenamojo namo patalpas ir kiemo statinius. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, kai statinys yra padalytas į patalpas ar butus, kurie įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės tik į butus ir patalpas, o ne į statinį. Taigi, ieškovas jau nuo 2000-09-12 nebuvo aukščiau išvardintų nekilnojamųjų daiktų - patalpų ir statinių bendraturtis, todėl nei atsakovas T. J., nei prieš tai buvę patalpų ir statinių savininkė I. Ž., neturėjo pareigos siūlyti ieškovui pirmumo teisės įsigyti jiems nuosavybės teise priklausančius statinius.

Taip pat laikytinas nepagrįstu ieškovo argumentas, kad pirmenybės teisė įsigyti atsakovo T. J. 2012-09-12 pirkimo-pardavimo sutartimi registro Nr. VL-3162, visą parduotą turtą jam atsiranda dėl to, kad name, kuriame yra ieškovo ir atsakovų butai, yra bendras stogas, o taip pat yra bendras kiemo statinys - tvora, kiekvienam iš bendraturčių įregistruota po ½ dalį. Kaip jau minėta nuo 2000-09-12 kiemo statiniai atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, nekilnojamojo turto registre registruojamos daiktinės teisės į juos - kiemo statiniai (kiemo aikštelė, ½ tvoros), kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys nuosavybės teise tik ieškovui A. R., o kiemo statiniai (stoginė, ½ tvoros), kuriems yra suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys tik atsakovei D. O. (o anksčiau – atsakovui T. J.). Taigi dalių bendrojoje nuosavybėje į kiemo statinius nėra įregistruota, o bendras namo stogas apskritai nėra suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, nuosavybės teisės į stogo dalis neįregistruotos, jis yra namo bendra konstrukcija, todėl namo stogui negali būti taikomos CK 4.79 str. nuostatos.

Kaip nustatyta iš bylos rašytinių įrodymų bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovui ir atsakovams priklausė (priklauso) tik žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra jiems nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai ir kuris būtinas statiniams naudoti pagal paskirtį: A. R. priklauso 371/1087 dalis, atsakovei D. O. (o anksčiau I. Ž., vėliau atsakovui T. J.) - 716/1087 dalių.

Ieškovas nurodo, kad jo pirmenybės teisė įsigyti atsakovo T. J. 2012-09-12 pirkimo-pardavimo sutartimi registro Nr. VL-3162, visą parduotą turtą atsiranda pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 str. 6 dalį, kurioje numatyta, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendroje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį (butą ar kitą patalpą).

Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 31 str. 2 d., jei tam pačiam asmeniui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ir ant jo esantys statiniai iki Civilinio kodekso įsigaliojimo buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre atskirais objektais, statiniai laikomi žemės sklypo priklausiniais, kai savininko prašymu padaromi specialūs pakeitimai šiame registre. Byloje esantys VĮ „Registrų centras“ išrašai neįrodo aplinkybės, kad šalys būtų kreipęsi dėl minėtų pakeitimų įregistravimo, todėl (duomenys neskelbtini), esantys statiniai nelaikytini žemės sklypo priklausiniais.

CK 6.394 straipsnio 1 dalis nurodo, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir nuosavybės teisę į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Taigi CK 6.394 straipsnis reglamentuoja pastato, statinio ar įrenginio, suformuoto ir viešajame registre įregistruoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, užimantis tam tikrą žemės sklypo dalį ir negalintis būti naudojamas pagal paskirtį nesinaudojant atitinkama žemės sklypo dalimi, pirkėjo teises į atitinkamą žemės sklypo dalį.

Tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra ne savarankiškas pastatas ar kitas nekilnojamojo turto objektas, bet jo dalis, t. y. butai ar patalpos, sprendžiant dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą taikytinas ne tik CK 6.394 straipsnis, bet ir Žemės įstatymo 30 straipsnis, tiesiogiai reglamentuojantis būtent tokio pobūdžio pirkimo–pardavimo sutarties šalių santykius dėl žemės. Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, perleidžiant butą ar kitą patalpą, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. Taigi tais atvejais, kai sudaroma buto ar kitos patalpos pirkimo–pardavimo sutartis, o pardavėjas yra žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam turtui naudoti pagal paskirtį, arba viso žemės sklypo savininkas, kartu su butu ar patalpomis turi būti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį. Ši įstatymo norma yra imperatyvioji, nes joje nepalikta galimybės sutarties šalims susitarti kitaip. Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies normoje nenurodyta jokių išlygų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių apimtimi. Pareiga perduoti žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam butui ar kitoms patalpoms naudoti pagal paskirtį, nuosavybės teisę siejama su parduodamo turto tinkamu eksploatavimu ir nepriklauso nuo to, ar pardavėjas yra viso, ar tik dalies žemės sklypo savininkas. Teisiškai reikšminga aplinkybė yra nuosavybės teisės į žemės sklypą turėjimas. Jeigu buto ar kitos patalpos pardavėjas yra žemės sklypo (viso ar jo dalies) savininkas, tai Žemės įstatymo 30 straipsnio 6 dalies norma valdingai jį įpareigoja perduoti buto ar kitos patalpos pirkėjui būtent nuosavybės, o ne kitokią daiktinę teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2010, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013).

Taigi, priešingai, nei šią teisės normą aiškina ieškovas, tiek Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 str. 6 d., tiek Lietuvos Respublikos CK 6.394 str. nuostatos numato, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Todėl T. J. priklausanti žemės sklypo dalis, nors ir buvusi bendrojoje nuosavybėje su ieškovu, galėjo būti parduodama tik kartu su parduodamu butu bei kitais statiniais ir šiuo atveju CK 4.79 str. nuostatos neturėjo būti taikomos.

Dėl kitų šalių pasisakymų bei argumentų teismas nepasisako, kadangi jie nagrinėjamam ginčui neturi tiesinės reikšmės.

Įvertinus aptartas faktines aplinkybes ir vadovaujantis nurodytomis teisės aktų normomis ieškovo A. R. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ( CPK 178str.).

CPK 93 str. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Šalys prašo priteisti turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, yra pateikę tai patvirtinančius įrodymus (87-88 b. l., 3 tomas; 89-90 b. l., 3 tomas, 7-9 b. l., 4 tomas; 10-12 b. l., 4 tomas).

Vadovaujantis CPK 98 str. nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus maksimalius užmokesčio dydžius, konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas ir kt.

Kadangi ieškinys atmestinas, laikytinos pagrįstomis ir iš ieškovo atsakovui T. J. priteistinos 2500,00 Lt, o atsakovei D. O. – 2000,00 Lt patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškovas atsisakė dalies ieškinio reikalavimų I. Ž. ir R. Ž. atžvilgiu (147 b.l.3 tomas). Remiantis įstatymo nuostatomis šioje dalyje byla nutrauktina, tačiau CPK 94 str. nustato, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovui atsisakius nuo ieškinio dalies , ne dėl to, kad atsakovai geruoju patenkino reikalavimą, ir bylą toje dalyje nutraukus, turi būti atlygintinos atsakovų I. Ž. ir R. Ž. turėtos 2400,00 Lt išlaidos advokatės pagalbai apmokėti (132-135 b. l., 2 tomas; 5-6 b. l., 4 tomas), kadangi šios išlaidos atsakovams atsirado dėl ieškovo veiksmų. Priešingu atveju, būtų pažeistos asmenų lygybės įstatymui principas (CPK 6 str.).

Be to, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 147,14 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Teismui atmetus ieškinį, panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2012m. rugsėjo 20 d.Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16558-285/2012 (27-28 b.l., tomas I, CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 98, 140, 265, 268, 269, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo A. R. atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų perkelti A. R. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. VL-2634, sudarytą tarp I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančia nuo sudarymo momento, taikyti restituciją, įpareigoti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., gimusį 1955 m. rugsėjo 3 d., grąžinti T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120 000 Lt, įpareigoti T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., gimusiam 1955 m. rugsėjo 3 d., natūra 716/1087 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), butą-gyvenamas patalpas: l-l iki l-9;l-9a; l-10 unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); iš I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Ž., gimusio 1955 m. rugsėjo 3 d., priteisti A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo turėtas bylinėjimosi išlaidas ir civilinę bylą Nr. 2-968-285/2013 šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškovo A. R. ieškinį atsakovams D. O., T. J., trečiajam asmeniui notarui Vyteniui Lideikiui, dėl pirkėjo teisių perkėlimo pagal 2012m. rugsėjo 12d. pirkimo –pardavimo sutartį , notarinio registro Nr. VL-3162, sudarytą tarp T. J. ir D. O. dėl 716/1087 dalies žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buto–gyvenamųjų patalpų l-l iki l-9; l-9a; l-10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: garažu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuro rezervuaru, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir įpareigojimo A. R. sumokėti D. O. 121 000Lt į jos nurodytą sąskaitą per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, atmesti.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), D. O., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2000,00 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 2400,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 147,14 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt septynis litus 14 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, įmokos kodas 5660) (kvitą pristatyti į teismo raštinę, 115 kab.).

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones -įrašą viešame registre dėl 716/1087 dalies nuosavybės teisių į žemės sklypą, kurio plotas 0,1087 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį D. O. a.k. (duomenys neskelbtini) , perleidimo draudimo, taikytas 2012m. rugsėjo 20d.Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16558-285/2012.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.