Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Vita Lučkauskaitė

R. Š. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Elektrėnų sav., Elektrėnai, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis Valstybės įmonėje „Kelių priežiūra“, elektriku - vairuotoju, teistas:

1. 2015-08-05 Trakų rajono apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau -LR BK ) 140 str. 2 d., 4 mėn. viešųjų darbų bausme, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs.

2. 2017-09-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK str. 140 str. 2 d., 286 str. bausmė - vieneri metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 64 (1) str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant įpareigojimus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2015-06-29 apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, lauke, prie nukentėjusiajam G. B. priklausančio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto su G. B. metu, dėl komposto išpylimo vietos, tyčia sudavė G. B. kumščiu, ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, padarydamas jam dvi muštines žaizdas - apatinėje lūpoje ir smakro srityje po 1 cm ir 3 cm ilgio, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą bei suėmęs ranka G. B. už ant jo kaklo kabančios grandinėlės, jį smaugė, padarydamas kraujosruvas odoje kakle. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis R. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu R. Š. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino, tačiau neginčijo tos aplinkybės, kad tą dieną buvo neblaivus, jam buvo nustatytos 2,69 promilės. Konfliktas su kaimynu G. B. įvyko dėl to, kad G. B. į jo sklypo teritoriją du kartus išpylė kompostą, šiukšles. Kai šiukšles išpylė antrą kartą, nukentėjusysis jau buvo kraujuotas. Jo žmona priėjo prie G. B. ir pasiteiravo, kodėl jis taip daro, tačiau G. B. sugriebė jo žmonai už plaukų, už kaklo. Kol atvyko policija, jis laikė G. B., kad jis nepabėgtų, jis nukentėjusiojo nemušė, jis yra apkalbamas. Parodė, kad su G. B. yra pažįstamas apie 6 metus, gal apie tris metus bendravo gražiai, o po to tarp jų prasidėjo konfliktai. Ginčas tarp jų vyksta dėl dalies žemės, be to, G. B. nuolat verčia jų sklype šiukšles. Nurodė, kad jis G. B. tikrai nemušė. Taip pat nurodė, kad yra dirbantis, turi paskolą būstui, jo žmona neįgali, augina du vaikus. Šiuo metu jis alkoholio nevartoja 7 mėnesius. Nukentėjusysis vartoja alkoholį, yra konfliktiška asmenybė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta 10 metų, jie yra kaimynai. 2015-06-29 apie 19 val. jis vežė išpilti nupjautą žolę už tvoros, kur yra žemės plotas priklausantis jam, tačiau juo naudojasi R. Š.. Jis užtvėrė tą žemę, pastatė vartus ir neleidžia jam naudotis ta žeme. Kuomet išvažinėjo į savo kiemą paskutinį kartą, iš nugaros pajuto smūgį. Kaltinamasis prie gatvės ji pargriovė ant žemės, pradėjo spardyti, stvėrė už grandinėlės, pradėjo smaugti. Sudavė ne mažiau 10 smūgių, jam smūgiai buvo suduoti į veidą, į šonus. Pro šalį važiavusi mašina sustojo ir išlipę žmonės pradėjo jį ginti. Nurodė, kad grandinėlė ir raktai buvo grąžinti. Dėl patirtų sužalojimų jis dvi savaites negalėjo išeiti iš namų, vieną mėnesį buvo nedarbingas. Nurodė, kad tai buvo ne pirmas jo užpuolimas, o kai kaimynas prieš jį pakėlė ranką, jų bendravimas baigėsi. Nurodė, kad kaimynas laikė šunyną, jis gi rašė nuolat skundus dėl to, po ko šunynas buvo likviduotas. Todėl ir kyla nuolat konfliktai. Nurodė, kad jau viena baudžiamoji byla dėl jo sužalojimo buvo iškelta kaimynui, tačiau jis jam atleido, jie susitaikė. Nurodė, kad kai tą kartą atvyko policijos pareigūnai, jis gulėjo ant žemės. Atvažiavo greitoji, išvežė jį į ligoninę, jam buvo operuojama burna. Nori, kad būtų priteista neturtinė žala ir patirtos advokato išlaidos. Nurodė, kad jis su kaltinamojo žmona nekonfliktavo. Nurodė, kad tą dieną buvo blaivus, o jo blaivumas buvo tikrinamas po to, kai jis iš ligoninės nuėjo į policijos komisariatą, jam liepė pūsti į alkotesterį ir nustatė 2,67 promilių, tačiau tiek jis įpūtė po to, kai jam ligoninėje tvarkė burną, t.y. ją dezinfekavo.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja B. Š. parodė, kad yra kaltinamojo žmona, o nukentėjusysis jos kaimynas. 2015-06-29 vakare jos vyras gėrė alų, o nukentėjusysis atėjo pas juos kiemą ir pilė ten šiukšles, jau būdamas kraujuotas. Ji nuėjo aiškintis situacijos, tačiau nukentėjusysis stvėrė jai už kaklo, tuomet jie iškvietė policiją, o G. B. bandė pasišalinti iš įvykio vietos, o jos vyras R. Š. užtvėrė nukentėjusiajam kelią ir jį laikė. Kaltinamasis nukentėjusiojo nemušė ir nespardė. Taip pat nurodė, kad gal mašina ir buvo pravažiavusi, tačiau niekas prie jų nesustojo ir nepriėjo. Parodė, kad incidentas įvyko 2015 metų vasarą. Tą dieną jos vyras gėrė alų kieme, pamatė, kad kieme yra šiukšlių, tuomet, kai G. B. vėl atvažiavo su karučiu, jie pradėjo bartis. Matėsi, kad G. B. yra neblaivus, ją stvėrė už plaukų ir palaikė. Tuomet jos vyras priėjo prie jų, jį sulaikė, nes buvo jų kieme ir laikė, kol atvažiavo policija, nes G. B. norėjo pasišalinti. Kai atvyko policija, vyrai abu buvo susikabinę, tačiau jos vyras G. B. nemušė, jeigu taip būtų buvę, ji būtų mačiusi. Nurodė, kad buvo atvykusi greitoji, išvežė G. B., tačiau neužilgo kaimynas atėjo į policiją. Laiko, kad viskas buvo kaimyno provokacija ir kaip bepasibaigtų šis procesas, konfliktai ir toliau tęsis. Laiko, kad jos vyras neturėtų būti nuteistas, nes nieko nepadarė.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 2 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo Ž. A. duoti parodymai, iš kurių matyti, kad pareigūnas dirba Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK VPS PB vyriausiuoju patruliu. Tikslios datos neprisimena, bet galėjo būti 2015 metų vasara, kai Elektrėnų PK budėtojas gavo iškvietimą ir jį nusiuntė į Alinkos gatvę, Elektrėnuose, kur konfliktuoja du kaimynai. Atvykęs nurodytu adresu, kurio dabar tiksliai neprisimena, pamatė šalia kelio, gatvėje, du asmenis tai iš matymo jam pažįstamus R. Š. ir G. B.. Jei gerai prisimena, jie abu buvo susikibę ir akivaizdžiai neblaivūs. Šiuos abu asmenis iš matymo pažįsta, kadangi jis yra ne kartą buvęs iškvietimuose, dėl šių kaimynų tarpusavio santykių aiškinimosi. Kiek žino, jie vienas su kitu dažnai konfliktuoja. R. Š. buvo pristatytas į Elektrėnų policijos komisariatą ir jam buvo nustatytas neblaivumas netrukus po įvykio, o G. B. buvo sumuštas veidas ir sužalota lūpa, tai jei gerai prisimena, jis pradžioje nuvyko į ligoninę, kur buvo apžiūrėtas medikų, o vėliau jam buvo taip pat nustatytas neblaivumas. ( 1 t., b. l. 179-180 ). Pagarsinus parodymus, juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad 23 metus dirba Elektrėnų policijos komisariate. Atvyko į Alinkos gatvę prie nuosavo namo pagal iškvietimą, rado du kaimynus prie namo, vienas iš jų buvo kraujuotas, lygtai B., kuri vėliau išvežė greitoji, abu buvo išgėrę, kaltinamąjį atvežė į policijos komisariatą ir perdavė tyrėjui. Kieki prisimena, nukentėjusysis įvykio vietoje svirduliavo, kalba buvo nerišli.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 276 str. 2 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojos E. J. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Liudytoja E. J. parodė, kad dirba Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK operatyvinės grupės tyrėja. Tiksliai neprisimena kada, bet galėjo būti 2015 m. vasara, nes prisimena, kad buvo šilta, gavo iš budėtojo nurodymą nuvykti į įvykio vietą, kur konfliktuoja du kaimynai. Adreso neprisimena. Į įvykį vyko su patruliu Ž. A.. Nuvykę į įvykio vietą, pastebėjo, jog keli metrai nuo kelio, pievoje, yra du vizualiai neblaivūs asmenys, kurie tarpusavyje konfliktavo. Neprisimena asmenų pavardžių, kadangi su jais bendravo pirmą kartą. Gerai prisimena, kad vienas iš konflikto dalyvių, paklaustas, dėl ko kilo konfliktas, jiems aiškino, kad konfliktas prasidėjo vieno iš asmenų privačiame kieme, kai pas jį į kiemą užėjo neblaivus kaimynas, galimai atvežęs karutį su šiukšlėmis. Jei gerai pamena, vieno iš vyriškių veidas buvo kruvinas. Vėliau jis buvo pristatytas į Elektrėnų ligoninę. O kitas kaimynas buvo pristatytas į komisariatą, dėl to jam buvo nustatytas girtumas iš karto, o kitam asmeniui, atvykus į komisariatą, iš ligoninės. ( 1 t., b.l. 182-183 ). Teisiamojo posėdžio metu liudytoja patvirtino pagarsintus parodymus. Papildomai nurodė, įvyko konfliktas tarp kaimynų, ji tuo metu buvo tik ką pradėjusi dirbti tyrėja, todėl daugiau parodyti nieko negali.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2177/15 (01) matyti, kad nukentėjusiajam G. B. padarytos kraujosruvos odoje kakle, paveikus kietu, buku, pailgos formos, lanksčiu daiktu; kraujosruvos odoje kaktos-smilkinio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiojo alkūnės sąnario srityje, nuo trauminių poveikių, kietu, buku daiktu (daiktais); žaizdos apatinėje lūpoje, dėl kurių tikslesnio padarymo mechanizmo nėra galimybės pasisakyti, nes pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra jų išsamaus makromorfologinio aprašymo, tačiau įvertinus anamnezę ir pateiktus medicininius dokumentus, labiausiai tikėtina, kad paveikus kietu, buku daiktu. Sužalojimai padaryti tiriamojo nurodytu laiku. (2015-06-29). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. ( 1 t., b.l. 11-12).

Atlikus medicininių dokumentų apžiūrą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. davė išvadą, kad G. B. buvo padarytos dvi muštinės žaizdos-apatinėje lūpoje ir smakro srityje po 1 cm ir 3 cm ilgio. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai sudavus vieną smūgį kumščiu ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. ( 1 t., b. l. 159 )

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

K. R. Š. ir jo gynėja nesutiko su kaltinamajam pareikštais kaltinimais, laikėsi pozicijos, kad jis nesmurtavo nukentėjusiojo G. B. atžvilgiu, ir nukentėjusysis jį apkalba, o konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis. Taip pat nurodė, kad kaltinimas yra netikslus, neaišku kiek smūgių buvo suduota nukentėjusiajam, o aplinkybės, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, negalėjo patvirtinti nei vienas liudytojas.

Nepaisant to, kad kaltinamasis R. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nepripažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, ir kitais įrodymais.

Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo iki 2015-06-29, kuomet įvyko incidentas) nuolat vykdavo konfliktai, tačiau tokio pobūdžio konfliktas įvyko pirmą kartą. Pagal kaltinamojo versiją 2015-06-29 konfliktas įvyko dėl to, kad G. B. provokavo konfliktą, pildamas nupjautą žolę (kompostą) kaltinamojo žemės sklype, o po to kaltinamojo žmonai sugriebė už plaukų ir kaklo, dėl to kaltinamasis gindamas savo žmoną B. Š. neleido nukentėjusiajam pasišalinti iš konflikto vietos, jį laikydamas, tačiau nenaudodamas smurto, ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra duomenų, kad pati kaltinamojo žmona, liudytoja šioje byloje, B. Š. būtų patyrusi fizinį smurtą iš nukentėjusiojo pusės. Todėl teismas kritiškai vertina liudytojos B. Š. parodymus, kadangi jie nėra objektyvūs, prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip jau buvo konstatuota, nukentėjusiajam G. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 11-12), sužalojimai buvo padaryti 2015-06-29, paveikus kietu, buku, pailgos formos, lanksčiu daiktu; kraujosruvos odoje kaktos-smilkinio srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kaklo kairiame šoniniame paviršiuje, kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiojo alkūnės sąnario srityje, nuo trauminių poveikių, žaizdos apatinėje lūpoje kietu, buku daiktu (daiktais). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis, duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu neneigė, kad buvo užtvėręs kelią nukentėjusiajam ir neleido jam pasišalinti iš incidento vietos kol atvyks policijos pareigūnai, tai yra patvirtino, kad tam tikrą fizinę jėgą nuteistojo atžvilgiu vartojo.

Taip pat pažymėtina, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai apklausti byloje patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo nusiteikę priešiškai vienas kito atžvilgiu, nes yra kaimynai, kurie nuolatos konfliktuoja. Akivaizdu, kad 2015-06-29 įvykusį konfliktą išprovokavo nukentėjusysis, nes vežė nupjautą žolę pro ir ją išpylė kaltinamojo žemės sklype (šie duomenys nėra paneigti jokiais kitais įrodymais), tačiau kaltinamasis nusprendė ginčą išspręsti panaudodamas fizinį jėgą G. B. atžvilgiu ir nebandė ginčo išspręsti taikiai ar kitokiais būdais. Teismo vertinimu, įtakos tokiam kaltinamojo poelgiui turėjo ir aplinkybė, kad 2015-06-29 jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Pažymėtina, kad nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-02-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Teismas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį bei jų intensyvumą – jis nukentėjusiajam smūgiavo į gyvybiškai svarbų organą – galvą, sudavė kumščiu, po to smaugė G. B., daro išvadą, kad R. Š. neabejotinai suvokė, kad tokiais savo veiksmais gali sutrikdyti G. B. sveikatą ir to norėjo. Taigi jis nusikalto veikdama tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyti nusikaltimo požymiai. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo argumentai, kad jis G. B. jokių smūgių nesudavė, atmetami kaip neįrodyti ir nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. Visu pirma, ginčo dėl to, kad 2015-06-29 tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko incidentas, nėra. Kad abu vyrai (tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis buvo išgėrę), patvirtino į bylą pateikti rašytiniai įrodymai bei policijos pareigūno Ž. A. parodymai. Be to, yra mažai tikėtina, kad G. B. susižalojo pats, nes jo patirtus sužalojimus patvirtino specialisto išvada, iš kurios matyti, kad padaryti sužalojimai G. B. atsirado nuo trauminių poveikių, paveikus nukentėjusįjį kietu, buku daiktu (daiktais) ir nurodytu laiku. Ši specialisto išvada nebuvo paneigta, teismas ją laiko tinkamu įrodymu ir priimdamas nuosprendį, ja vadovaujasi. Teismas, ištyręs visus rašytinius įrodymus, kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu, tiek liudytojų parodymus, konstatuoja, kad nėra nustatyta tos aplinkybės, jog nukentėjusysis apkalba kaltinamąjį ir susižalojo pats. Todėl ir daroma išvada, kad kaltinimas R. Š. yra pareikštas pagrįstai, jo nusikalstama veika yra tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1d. ir jis yra baustinas už šios nusikalstamos veikos padarymą.

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.)

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis ankščiau teistas du kartus, abu kartus už smurtinius nusikaltimus, taip pat ankščiau baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą.

Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

R. Š. nusikalstamą veiką padarė iki 2017-09-12 Trakų rajono apylinkės nuosprendžio priėmimo dienos (BK 63 str. 9 d.), todėl paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 str. 3 d. bausmių keitimo taisyklėmis, bendrintina visiško sudėjimo būdu su Trakų rajono apylinkės teismo 2017-09-12 paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams, nes teismo manymu, bausmės tikslai bus pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės bei paskiriant įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo patikslinęs ieškinio reikalavimus prašė iš kaltinamojo priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1295,00 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad pats nukentėjusysis provokavo R. Š., sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamojo neturtinė žala yra 500,00 Eur (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamojo ir jo patirtas 1295 Eur bylinėjimosi (proceso) išlaidas, įvertinus pateiktus įrodymus bei byloje esančią medžiagą, tenkintinas pilnumoje, priteisiant iš R. Š. 1295 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 8 (mėnesiams) mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2017-09-12 Trakų rajono apylinkės teismo skirta bausme ir skirti R. Š. galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą R. Š. atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, paskirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemones – dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nukentėjusiojo G. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. Š. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 1295 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.