Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1603-343/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-26
Bylos Nr.
e2S-1603-343/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
I. V.
Atsakovas
R. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1603-343/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11450-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-19171-528/2019 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Kauno apylinkės teismas 2019 07 12 nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad nustatytu terminu nepašalinus ieškinio trūkumų, jis bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.

3. Konstatavo, kad ieškinys neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio reikalavimų: 1) nepateiktas santuokos liudijimo originalas, nors ieškovė jį turi; 2) nepateikti duomenys apie sutuoktinių kreditorius ir nurodymas, kad jiems yra tinkamai pranešta apie bylos iškėlimą.

4. Teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovas atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje sprendė, jog jis turi kreditorių, todėl ieškovė privalo pateikti įrodymus, jog atsakovas neturi kreditorinių įsipareigojimų, o jeigu turi, tai juos įtraukti į bylą ir jiems pateikti pranešimą apie santuokos nutraukimą. Pažymėjo, kad reikalavimas pranešti žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą yra procesinė kreditorių teisių įstatyminės apsaugos, įtvirtintos CK 3.126 straipsnio 1 dalyje, garantija, todėl šis reikalavimas turi būti įvykdytas.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 07 12 nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Santuokos liudijimo originalo nepateikimas ieškinio priėmimo stadijoje nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai, juolab, kai pats pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė jį turi. Ieškovė teigia, kad ieškinys teismui buvo teikiamas elektroniniu būdu, todėl tokiu būdu neįmanoma pateikti santuokos liudijimo originalo. Pirmosios instancijos teismo reikalavimas pateikti minėto dokumento originalą yra akivaizdžiai perteklinis ir ribojantis galimybę inicijuoti procesą elektroniniu būdu.

5.2. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie atsakovo kreditorius arba jų nebuvimą, tačiau neaišku, kaip turėtų būti vykdomas įpareigojimas įrodyti, kad atsakovas kreditorių neturi. Neaišku ar tokio įpareigojimo įvykdymas apskritai yra įmanomas, kadangi atsakovas gali turėtų kreditorių fizinių asmenų, kuriems įsiskolinimai neatsispindės jokiose informacinėse bazėse.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas septynių dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis) arba, ieškiniui jau esant priimtam, ieškinys paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

9. Teismo taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę ieškovams ištaisyti trūkumus, teismui neatsisakant priimto pradinio ieškinio. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

10. Byloje nustatyta, kad ieškovės pateiktam ieškiniui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pirmosios instancijos teismas 2019 07 12 nutartimi nustatė septynių dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: 1) pateikti santuokos liudijimo originalą; 2) pateikti duomenis apie atsakovo kreditorius arba jų nebuvimą.

11. Ieškovė su nurodytais teismo įpareigojimais nesutinka. Atskirajame skunde teigia, kad santuokos liudijimo originalo nepateikimas ieškinio priėmimo stadijoje nesudaro esminių kliūčių tolesnei bylos eigai, juolab, kai pats pirmosios instancijos teismas pripažino, jog ieškovė jį turi. Tvirtina, kad ieškinys teismui buvo teikiamas elektroniniu būdu, todėl neįmanoma tokiu būdu pateikti dokumento originalo. Pasak ieškovės, reikalavimas pateikti minėto dokumento originalą yra akivaizdžiai perteklinis ir ribojantis galimybę inicijuoti procesą elektroniniu būdu. Apeliacinės instancijos teismas šiam apeliantės argumentui pritaria dėl žemiau nurodytų priežasčių.

12. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė ieškinį teismui teikė elektroniniu būdu, kartu su juo pateikdama santuokos liudijimo kopiją. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šią aplinkybę patvirtino, t. y. patvirtino, jog ieškovė santuokos liudijimo originalą turi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės teiginys, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti santuokos liudijimo originalą ieškinio priėmimo stadijoje yra perteklinis ir ribojantis galimybę inicijuoti procesą elektroniniu būdu, yra visiškai pagrįstas. Tokia išvada darytina dėl to, kad ieškinį teikiant per EPP, t. y. elektroniniu būdu, nėra galimybės pateikti santuokos liudijimo originalo. Tokiu atveju, šis teisės aktų įpareigojimas gali būti realizuojamas santuokos liudijimo originalą pateikiant vėliau, t. y. jau iškėlus civilinę bylą. Dėl šių priežasčių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai nustatytas ieškinio trūkumas - pateikti santuokos liudijimo originalą.

13. Atskirajame skunde ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie atsakovo kreditorius ar jų nebuvimą. Pasak ieškovės, neaišku, kaip turėtų būti vykdomas įpareigojimas įrodyti, kad atsakovas kreditorių neturi, kadangi atsakovas gali turėti kreditorių fizinių asmenų, kuriems įsiskolinimai neatsispindės jokiose informacinėse bazėse.

14. Pažymėtina, jog CK 3.126 straipsnio norma yra skirta sutuoktinių, kurie kreipėsi į teismą dėl turto padalinimo, kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimui. CPK 382 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog ieškinyje dėl santuokos nutraukimo be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti nurodoma duomenys apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir nurodoma, kad ieškovas yra pranešęs jam žinomiems kreditoriams apie bylos iškėlimą (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Taigi, tiek pagal CK, tiek pagal CPK reglamentavimą, ieškovas ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi nurodyti tik jam žinomus kreditorius. Šiuo atveju tiek iš ieškovės ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tiek iš atskirajame skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad ieškovė kreditorių nenurodė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad šie duomenys apie kreditorius jai nėra žinomi. Ieškovė nurodė, kad atsakovas šiuo metu kali įkalinimo įstaigoje, o jų bendravimas jau vienerius metus yra nutrūkęs, be to ir iki tol, ieškovei atsakovas neteikė jokios informacijos apie savo kreditorius. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas prieš priimdamas skundžiamą nutartį, patikrino duomenis apie atsakovo atžvilgiu vykdomus išieškojimus antstolių kontorose, iš kurių buvo matoma, kad atsakovo atžvilgiu išieškojimai nėra vykdomi. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas vis tiek nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesilaikė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų (CPK 7 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti duomenis apie kreditorių nebuvimą yra nelogiškas ir nepagrįstas, kadangi neįmanoma padaryti to, kas neegzistuoja. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas kreditorių, apie kuriuos ieškovei nėra žinoma nenurodymą, nepagrįstai vertino kaip ieškinio trūkumą ir nustatė terminą šiam trūkumui pašalinti.

16. Esant šių aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu skundžiama nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė