Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-21 · Civilinė byla Nr. e2S-330-656/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-21
Bylos Nr.
e2S-330-656/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40644-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
P. K.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-330-656/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40644-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 21 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) P. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-4696-869/2019 pagal ieškovo P. K. ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas P. K. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Teismas nurodė, kad iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovė ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena. Vadovaudamasis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, kad 2018 m. spalio 10 d. pateikdamas ieškinį dėl santuokos nutraukimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams (civilinė byla Nr. 2-12585-604/2018), ieškovas nurodė atsakovės V. P. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).

4. Teismas pažymėjo, kad pagal Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, II skyriaus 1 skirsnio 3 straipsnis, reglamentuojantis jurisdikcijos klausimus santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium ir santuokos pripažinimo negaliojančia atvejais, numato, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: 1) yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, arba 2) buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba 3) yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba 4) yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba 5) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba 6) yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; bei b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta.

5. Todėl teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui duomenis, įrodančius, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas turi jurisdikciją kuriuo nors iš aukščiau nurodytų pagrindų nagrinėti kilusį ginčą pagal ieškovo P. K. pareikštą ieškinį atsakovei V. P. dėl santuokos nutraukimo.

6. Tuo atveju, jei ieškovas pateiktų įrodymus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo jurisdikcijos nagrinėti kilusį ginčą, teismas nurodė ir kitus ieškinio trūkumus – pateikti duomenis, ar šalys neturi įsipareigojimų AB „Lietuvos dujos“ bei pateikti teismui su atstove tinkamai pasirašytą atstovavimo sutartį.

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nutartis neteisėta, nes ginčo nagrinėjimui negali būti taikomas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003, nes: 1) (duomenys neskelbtini) nėra bendrijos narė; 2) Lietuvos Respublikos 2005 m. balandžio 21 d įstatymas Nr. X-169 Dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamento (EB) NR. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigoms, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000, įgyvendinimo, nustato centrines institucijas Reglamente numatytomis funkcijoms atlikti (5 str.) bei nustato, kokie teisiniai santykiai sprendžiami taikant Reglamentą; 3)Tarybos Reglamentas nepanaikina CPK ir CK teisės normų dėl santuokos nutraukimo.

7.2. Pagal CPK 30 straipsnio 1 dalį - ieškinys atsakovui, kurio gyvenamoji vieta nežinoma, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą, o pagal 2 dalį - ieškinys atsakovui, neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą jo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Sutinkamai su CK 1. 27 straipsnio l dalimi, sutuoktinių asmeniniams santykiams taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o 2 dalis nustato, kad jeigu sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, jų asmeniniams santykiams taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Sutinkamai su CK 2.16 straipsnio l dalimi, fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, o šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, jeigu asmuo faktiškai gyvena keliose vietose, tai vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis) yra jo pagrindine gyvenamąja vieta. Tokiu atveju, nustatant asmens nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta.

7.3. Ieškovui tiksliai nežinoma, ar atsakovė tikrai gyvena (duomenys neskelbtini), tai jo spėjimas, nes paskutinė jų bendra šeimos gyvenimo vieta buvo (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta Lietuvoje, ieškovo turtas taip pat Lietuvoje, bendri kreditoriniai įsipareigojimai taip pat Lietuvoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

9. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio trūkumus kilus abejonėms dėl pateikto ieškinio teismingumo.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą ir užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui.

11. Ši byla turi tarptautinį elementą, nes ieškovas yra Lietuvos pilietis, deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), o atsakovė yra (duomenys neskelbtini) pilietė, kurios gyvenamoji vieta nežinoma, todėl teismą saisto pareiga ex officio patikrinti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis). Teismingumas šeimos bylose su tarptautiniu (užsienio) elementu nustatomas pagal taikytinus Europos Sąjungos (toliau – ES), tarptautinės teisės arba nacionalinės teisės aktus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str., Tarptautinių sutarčių įstatymo 11 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2011).

12. Nagrinėjamu atveju 1997 m. vasario 20 d. Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini) yra sudarę sutartį dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Šios Sutarties 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta civilinių ir šeimos bylų teismingumą reglamentuojanti taisyklė, remiantis kuria, civilines ir šeimos bylas kompetentingas nagrinėti tos susitariančios valstybės teismas, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodami pareiškimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinio pateikimo metu yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl vadovaujantis dvišalės sutarties 27 straipsnio 1 dalimi jo pareiškimas dėl santuokos nutraukimo nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teisme.

Žemesnės instancijos teismas

13. Todėl sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė teisės aktą (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai), reglamentuojantį bylos teismingumo klausimą. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio teismingumas nustatytinas remiantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2201/2003 2003 m. lapkričio 27 d. dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (toliau – Reglamentas) nuostatomis, kurios šiuo atveju esant dvišalei sutarčiai netaikytinos. Todėl teismo nustatyti ieškinio trūkumai – pateikti ieškovui duomenis, įrodančius ieškinio teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui remiantis minėtu Reglamentu, laikytini nepagrįstais ir šalintini iš nutarties.

14. Kitų teismo nustatytų ieškinio trūkumų (pateikti duomenis ar šalys neturi įsipareigojimų AB „Lietuvos dujos“ bei pateikti teismui su atstove tinkamai pasirašytą atstovavimo sutartį) ieškovas neginčija, todėl teismas, nesant pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas, dėl jų nepasisako (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Esant nurodytoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis keistina, iš jos pašalinant įpareigojimus ieškovui: pateikti ieškovui duomenis, įrodančius ieškinio teismingumą remiantis Reglamentu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, kad kitų pirmosios instancijos teismo nutartimi nustatytų ieškinio trūkumų šalinimo terminas pasibaigęs, apeliantui nustatomas naujas terminas pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti duomenis ar šalys neturi įsipareigojimų AB „Lietuvos dujos“ bei pateikti teismui su atstove tinkamai pasirašytą atstovavimo sutartį (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartį, iš jos pašalinant įpareigojimus ieškovui: pateikti duomenis, įrodančius ieškinio teismingumą remiantis Reglamentu.

Likusioje dalyje ginčijamą nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui terminą iki 2019 m. kovo 8 d. likusiems Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas