Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Ocvikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I.R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietei, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), dirbančiai AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pareigose, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I.R., būdama AB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu (direktoriumi), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m., 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi ir ABĮ 58 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-11-12 nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (Vyriausybės 2015-12-09 nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120, 123 ir 127 punktais, juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir - Bendrovė) 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020-06-01. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu ir Nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

Teisme gauti I. R. rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodė, kad pripažįsta padariusi jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą ir savo veiksmų trūkumų neneigia. Pažymėjo, kad finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas, buvo padarytas neturint jokių teisei priešingų motyvų ar tikslų - juo nebuvo siekiama nei nuslėpti kokius nors Bendrovės veiklos trūkumus, nei pažeisti kitas teisės saugomas vertybes. Nurodė, kad Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimo aplinkybes sąlygojo visiškas Bendrovės buhalterės neveikimas ir darbinių pareigų nevykdymas. Buhalterės funkcijas nuo 2012-07-02 iki 2020-11-17 vykdžiusi apskaitininkė laiku neparuošė finansinių ataskaitų rinkinio už 2018 metus, todėl jis negalėjo būti pateiktas visuotiniam akcininkų susirinkimui tvirtinti, dėl ko taip pat nebuvo pateiktas ir juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pastebėtina, kad Bendrovė tikėjosi savo įsipareigojimus tinkamai įvykdyti šių metų visuotiniame akcininkų susirinkime kartu patvirtinant Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius už 2018 ir 2019 metus bei juos tinkamai parengtus ir patvirtintus pateikti juridinių asmenų tvarkytojui. Vis dėlto, dėl jau aplaidaus ir visiškai nerūpestingo apskaitininkės darbinių pareigų vykdymo finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo laiku paruošti ir pateikti tvirtinimui.

Teisme gautas Institucijos prašymas bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant, paskiriant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui baudą, artimą sankcijos vidurkiui, kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo 2020-11-13 duomenimis AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus Juridinių asmenų registrui pateikė 2020-11-05, o finansinės atskaitomybės dokumentus už 2019 metus nepateikė.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad I. R. nuo 2007-08-23 yra AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius). Taip pat iš minėto išrašo matyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m., 2019 m. metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai (b. l. 5-12).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimo Nr. 1225 redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-11-04 nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos respublikos teritorijoje paskelbimo“, atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos 2020-10-30 raštą Nr. 36P-164-(7.1.10) „Dėl teismų funkcijų vykdymo ekstremaliosios situacijos metu“, teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip. Už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip (CK 2.67 straipsnis).

ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal to paties įstatymo 37 straipsnį bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis atsako ir už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą. Pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris pagal įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir bendrovės steigimo dokumentus (įstatus) bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip iki 2019-06-01, o 2019 m. finansinių ataskaitų rinkinys – ne vėliau kaip iki 2020-06-01. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

I.R., būdama AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, šią pareigą vykdė netinkamai, įstatymo nustatytu terminu bendrovės metiniai finansinių ataskaitų rinkiniai nebuvo pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. I.R. kaltė padarius ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, I.R. paaiškinimu, kuriame ji nurodė, kad kaltę pripažįsta, finansinės ataskaitos nebuvo pateiktos dėl objektyvių priežasčių, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, iš kurio matyti, kad I.R. nuo 2007-08-23 yra AB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), taip pat VĮ Registrų centro raštu, iš kurio matyti, kad 2020-11-13 duomenimis AB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus Juridinių asmenų registrui pateikti 2020-11-05, o finansinės atskaitomybės dokumentai už 2019 metus nepateikti, bei kita bylos medžiaga. I.R. skirtina administracinė nuobauda.

I.R. atsakomybę už administracinį nusižengimą lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – nusižengimas formalus, dėl nusižengimo žala valstybei nebuvo padaryta, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – duomenų apie I.R. ankstesnį baustumą nėra, ji yra dirbanti. Taip pat atsižvelgtina į I.R. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, taip pat ir į tai, jog Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 metus Juridinių asmenų registrui šiai dienai yra pateikti.

Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti I.R. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje, – įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 24 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 6 dalimi, 223 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

I.R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jai administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.