Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-03-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-2-659/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
II-2-659/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00515-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Balčiūnienė
Pažeidėjas
E. D.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-2-659/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00515-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
Registro objektas ROIK: 18080087317(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. kovo 7 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė,sekretoriaujant Linai Beniušienei, Erikai Grigišienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. D. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-04-24 nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas M. S. 2018-03-23 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 30-ANR_P-9636-2018 E. D. už tai, kad ji 2018-03-23 apie 13.10 val. Klaipėdoje, Jūrininkų g. 31, vairuodama transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, iš pirmos kelio eismo juostos keitė važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, nedavė kelio ir susidūrė su automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo ta pačia kryptimi antra eismo juosta. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Tokie E. D. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2018-04-24 nutarimu Nr. 30-ANR_N-4951-2018 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, E. D. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur bauda.

E. D. , nesutikdama su priimtu Institucijos nutarimu, pateikė skundą, prašydama panaikinti jos atžvilgiu 2018-04-24 priimtą nutarimą, motyvuodama tuo, kad jos kaltė dėl eismo įvykio nustatyta remiantis tik kito vairuotojo žodžiais, nepateikiant jokių įrodymų (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo mano, jog E. D. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti 2018-04-24 priimtą nutarimą (b. l. 29).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu E. D. skundą palaikė, nesutiko su priimtu nutarimu ir prašė jį panaikinti. Nurodė, kad važiavo pirma eismo juosta, kuri nuo antros buvo atskirta ištisine geltona horizontalaus ke­lio ženklinimo linija. Esant geltonos horizontalaus kelio ženklinimo linijos punktyrui, rikiavosi į antrą eismo juostą, kad pasuktų į kairę, link degalinės. Manevro metu į jos vairuojamą automobilį atsitrenkė ištisinę liniją kirtęs automobilis „Toyota Yaris“, kuris bandė aplenkti pirmoje eismo juostoje esančius au­tomobilius. Atvykęs policijos ekipažas tvirtino, jog geltoną ištisinę juostą kirsti šioje vietoje galima. Su tokiu policijos pareigūnų argumentu nesutinka, mano, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. A., automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas, nurodė, kad važiavo antra eismo juosta, nuo Jūrininkų pr. iki Minijos g. esančio terminalo, kai iš pirmos eismo juostos jo vairuojamam automobiliui kelią už­kirto prieš jį važiavęs automobilis „Renault Megane“, kuris suko į kairę, link degalinės. Tuo metu kelias buvo ruošiamas remontui, nubrėžta geltona horizontalaus kelio ženklinimo linija, kuri negaliojo, todėl tame kelio ruože eismas vyko viena kryptimi. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta automobilio „Renault Megane“ vairuotoja.

Teismo posėdžio metu liudytojas D. Š. (D. Š.), policijos pareigūnas, nurodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog Jūrininkų pr. įvyko techninis įvykis. Nuvykus į eismo įvykio vietą buvo nustatyta, kad automobilio „Renault Megane“ vairuotoja, važiavusi prima eismo juosta, sukdama į kairę, link degalinės, nepraleido antra eismo juosta važiavusio automobilio „Toyota Yaris“, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas. Nuo smūgio automobilis „Toyota Yaris“ išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Tame kelio ruože buvo nubrėžta geltona horizontalaus kelio ženklinimo linija, tačiau jokie kelio remonto darbai nevyko, kelio remontui buvo tik ruošiamasi. Eismas vyko abejose skiriamosios juostos pu­sėse, t. y. abejose važiuojamosiose dalyse.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi tarp antros ir pirmos eismo juostos pasisukęs į kairę pusę, o automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi priešpriešinėje antroje eismo juostoje. Automobilio „Toyota Yaris“ vairuotojas R. A., paaiškino, kad važiavo antra eismo juosta, kai staiga iš pirmos eismo juostos automobilis „Renault Megane“ užkirto kelią ir jo nepraleido. Automobilis „Renault Megane“ važiavo pirma eismo juosta ir keitė važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, ko eigoje susidūrė ir jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Automobilio „Renault Megane“ vairuotoja E. D., paaiškino, kad važiavo pirma eismo juosta, per geltona punktyrą rikiavosi į antra eismo juosta ir norėjo sukti į kairę, degalinės kryptimi, ko eigoje pajuto smūgį į automobilio priekinę dalį. E. D. nurodė, kad „Toyota Yaris“ automobilis iš pirmos eismo juostos kirto geltona ištisinę ženklinimo liniją, todėl ir įvyko eismo įvykis. Tyrimo metu nešališkų liudininkų eismo įvykio vietoje nenustatyta. Įrodymų, kad automobilis „Toyota Yaris“ vairuotojas R. A. kirto geltona ištisinę liniją, nėra. (b. l. 10)

Iš eismo įvykio vaizdo įrašo matyti, kad vaizdo kamera aprėpia tik dalį skiriamosios juostos, esančios už važiuojamųjų dalių sankirtos, kurioje įvyko nagri­nėjamas eismo įvykis. Eismo įvykio metu transporto eismas vyko abejose skiriamosios juostos pu­sėse, tai yra eismas vyko abejose važiuojamosiose dalyse. (b. l. 44)

Iš eismo įvykio vietoje fotografuotų nuotraukų matyti, jog susidūrusių automobilių važiavimo prieš įvykį kryptimi, eismo juostas skiria geltona ištisinė horizontalaus kelio ženklinimo linija, o važiuojamųjų dalių sankirtoje – geltona siaura brūkšninė linija, kurios brūkšnių ir tarpų ilgis vieno­das. Įvykio vietoje yra kelio ženklai, kurie nurodo, kad eismo įvykio metu, automobilio „Renault Megane“ važiavimo kryptimi, prieš važiuojamųjų dalių sankirtą, kurioje įvyko susidūrimas, buvo trys tos pačios krypties eismo juostos, kurių kraštinės kairioji buvo skirta nusukimui į kairę, o priešpriešinio eismo važiuojamojoje dalyje buvo dvi eismo juostos, bet toliau priešpriešinio eismo važiuojamoji dalis išplatėja iki trijų eismo juostų, kurių kraš­tinė dešinioji skirta nusukimui į dešinę. Po įvykio automobilis „Renault Megane“ stovi savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje, ties vieta, kurioje tos pačios krypties eismo juostas skiria brūkšninė geltona horizontalaus kelio ženklinimo linija. Automobilis yra įstrižai važiuojamosios dalies, priekiu link skiriamosios juostos, o priekiniai automobilio ratai išsukti į dešinę. Automobiliui „Re­nault Megane“ apgadintas priekinis kairys kampas. Po įvykio automobilis „Toyota Ya­ris“ stovi išvažiavęs į priešpriešinio eismo važiuojamąją dalį, kairiau skiriamosios juos­tos, įstrižai važiuojamosios dalies, priekiu toldamas nuo skiriamosios juostos. Automobiliui „Toyo­ta Yaris“ slystamo kontakto metu visu ilgiu apgadintas dešinys šonas, o tarp dešinės pusės priekinio sparno galinio krašto ir priekinių durų priekinio krašto įstrigęs automobilio „Renault Megane“ prie­kinio buferio kairiojo šono fragmentas. (b. l. 44)

Ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamo įvykio kilimu buvo automobilio „Renault Megane“ vairuotojos E. D. veiksmai,- ne iš kraštinės kairio­sios padėties vykdydama posūkio į kairę manevrą, keldama grėsmę eismo saugumui nedavė kelio gretima eismo juosta, kairiau, ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris“, sudarė kliūtį jo judėjimui bei su juo susidūrė (b. l. 56-60).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skundžiamu nutarimu E. D. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2018-03-23 apie 13.10 val. Klaipėdoje, Jūrininkų g. 31, vairuodama transporto priemonę „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101 ir 104 punktų reikalavimus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, iš pirmos kelio eismo juostos keitė važiavimo kryptį į antrą eismo juostą, nedavė kelio ir susidūrė su automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris važiavo ta pačia kryptimi antra eismo juosta. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui kyla nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad nagrinėjamo įvykio metu jis, vairuodamas transporto priemonę, persirikiuodamas ir kitaip keičiant važiavimo kryptį, nevykdė reikalavimo duoti kelią kitai transporto priemonei, tuo pažeisdamas KET punktų reikalavimus. Itin reikšmingas šio nusižengimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant KET pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt.).

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Komentuojamųjų Taisyklių 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Taisyklių 104 punkte įtvirtinta, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukta E. D. nurodė, jog nesutinka, kad padarė administracinį nusižengimą, tačiau ištyrus rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, jog E. D. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, įrodyta, kadangi eismo įvykį, automobilių susidūrimą, lėmė E. D. veiksmai, kurie yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Šią aplinkybę patvirtina byloje esančios, įvykio vietoje fotografuotos nuotraukos, vaizdo įrašas, įvykio vietos schema, ekspertizės aktas.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog prieš įvykį susidariusioje situacijoje E. D. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir nesudaryti kliūčių jų eismui, ruošdamasi sukti į kairę, privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat savo judėjimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, o, jeigu vairuojamu automobiliu įvažiavusi į Jūrininkų pr., negalėjo to padaryti dėl geltonos ištisinės horizontalaus kelio ženklinimo linijos, į kairę galėjo sukti ir iš savo judėjimo krypties pirmos (kraštinės dešiniosios) eismo juostos, tačiau prieš keisdama važiavimo kryptį priva­lėjo įsitikinti, kad tai daryti saugu ir duoti kelią iš paskos ta pačia kryptimi, kairiau, gretima eismo juosta važiavusiam automobiliui „Toyota Yaris“.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendžiama, jog E. D. padarytas nusižengimas kvalifikuotas teisingai, skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turtinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucijos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. E. D. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinė veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2018-04-24 nutarimą Nr. 30-ANR_N-4951-2018 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Balčiūnienė