- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-18
- Bylos Nr.
- 2-824-266/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00700-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- D. R., Atsakovei L
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,
Nedalyvaujant Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. R. ieškinį atsakovei L. K. dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas D. R. su ieškiniu atsakovei L. K. kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti sūnaus M. R. gyvenamąją vietą su juo, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, nutraukti priteistą iš jo išlaikymo išieškojimą , bei priteisti iš atsakovės išlaikymą sūnui po 200 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovas savo ieškinį palaikė ir paaiškino , jog su atsakove gyvendami santuokoje susilaukė sūnaus M., gim. (duomenys neskelbtini). Jų santuoka nutraukta 2010 metais. Po santuokos nutraukimo , sūnus liko gyventi su atsakove , o iš jo buvo priteistas išlaikymas sūnui. 2013 metų birželio mėnesį jis sulaukė skambučio iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos , kad atsakovė nesirūpina vaiku, girtauja, yra įtraukta į asocialių šeimų įskaitą. Lankydamas sūnų , jis matė, jog sūnus neprižiūrimas, alkanas, nešvarus, neturi įgūdžių save prižiūrėti. Buvo du kartus pasiėmęs sūnų pas save. Pirko jam drabužių, vedė į cirką. Sūnus nelabai su juo bendrauja, lyg jo bijotų. Nekalba su juo telefonu. Mano, jog sūnus yra prieš jį nuteikinėjamas. Ieškovas nurodė, jog jis kartu su sužadėtine gyvena socialiniame būste. Kartu su jais gyvena sužadėtinės 10 metų dukra ir jų bendras vaikas dukra G. Jis negirtauja, rūpinasi šeima, dirba, todėl mano, jog sūnui augti, vystytis bus žymiai geresnės sąlygos nei pas motiną. Jo sužadėtinė neprieštarauja, jog jo sūnus kartu gyventų ir juo tinkamai pasirūpins. Prašė jo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė L. K. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog jų santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, nes girtavo, triukšmavo. Po skyrybų sūnus M. liko gyventi su ja. Ieškovas nemokėjo ir nemoka priteisto vaikui išlaikymo, tai ji išlaikymą gauna iš vaikų išlaikymo fondo. Ji nesutinka, jog sūnus gyventų su tėvu, nes sūnus su ja gyvena 5 metai, yra prie jos pripratęs. Šiuo metu jis lanko vaikų darželį. Ji pasikeitė , nebegirtauja, rūpinasi buitimi, gamina vaikui valgyti. Jų šeima gyvena vyro senelės namuose. Ji sūnaus prieš tėvą nenuteikinėja ir aiškina jam, jog reikia su tėvu bendrauti, tačiau sūnus nenori pas jį važiuoti, nenori kalbėti telefonu. Mano, jog sūnui pas tėvą gyventi bus sunku, nes jis sunkiai pripranta prie aplinkos, buvo sunku jį pripratinti eiti į darželį. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas .
Bylos medžiaga, ieškovo, atsakovės paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, jog tarp šalių santuoka nutraukta 2010 m. birželio 23d., teismo sprendimu. (b.l.13-16) . Gyvendami santuokoje jie susilaukė sūnaus M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina- atsakove L. K., o iš ieškovo buvo priteistas išlaikymas sūnui M. po 250 litų kas mėnesį iki jo pilnametystės. Šalys gyvena atskirai. Šalių sūnus M. iki šiol gyvena su motina. Ieškovas su sužadėtine, jos dukra ir bendru jų vaiku gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 22d., įsakymu atsakovės L. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl girtavimo ir dėl sūnaus M. R. netinkamos priežiūros. 2013 metų birželio mėnesį ieškovas gavęs iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciją, jog motina girtauja ir neprižiūri sūnaus M., su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašo jų sūnaus M. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nutraukti priteistą iš jo išlaikymo išieškojimą, o iš atsakovės priteisti išlaikymą vaikui. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
LR CK 3.174 str. nustato, jog kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas, motina. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą , kai kilęs tėvų tarpusavio ginčas, - tai vaiko interesai, atsižvelgiant į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama , kai jis prieštarauja vaiko interesams. Ginčas sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios. Todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, o būtent su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjimas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Sprendžiant ginčą yra išklausoma vaiko nuomonė. Paprastai lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje apklaustų liudytojų parodymus, teismas mano, kad bent jau šiuo metu šalių nepilnamečio sūnaus M. R. gyvenamoji vieta nekeistina , jis turi likti gyventi su motina. Toks sprendimas priimtinas remiantis tais motyvais, kad šalių nepilnametis sūnus M. nuo pat gimimo gyvena su motina . Todėl staigus gyvenamosios aplinkos pakeitimas gali neigiamai atsiliepti jo savijautai. Šalių nepilnametis sūnus M. yra prisirišęs prie motinos , nei prie tėvo, nes tėvas jo neaugino penkis metus . Tėvas kol kas neranda su juo kontakto, nes bendrauja retai. Tik šiais metais po socialinės darbuotojos skambučio, ieškovas susirūpino sūnumi , tačiau vaikas su juo nenori bendrauti , nekalba telefonu. Nuo rugsėjo 1d., šalių sūnus M. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) ikimokyklinio ugdymo skyrių. Iš pradžių jam buvo sunku priprasti prie naujų sąlygų, tačiau šiuo metu jis jau adaptavosi , priprato prie vaikų , auklėtojos , yra mėgstamas, turi draugų , todėl gyvenamosios vietos keitimas gali sutrikdyti vaiko emocinį vystymąsi ir sukelti jam psichologinę traumą. Atsakovę pastoviai lanko seniūnijos socialinė darbuotoja . Po ieškinio padavimo į teismą dienos atsakovė pasikeitė, nebegirtauja, susitvarkė buitį, įrengė vaikui kambarį ir juo rūpinasi. Vaikas nėra pedagogiškai apleistas. Ieškovas gyvena kitame rajone, turi kitą šeimą, t.y. sužadėtinę, su kuria susilaukė bendro vaiko ir kartu su jais gyvena sužadėtinės dukra. Vaikui tą aplinka nėra įprasta, nes joje jis lankėsi retai , todėl jo gyvenamosios vietos pakeitimas neigiamai atsilieps jo tolesniam vystymuisi.
Anykščių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl šio ginčo byloje pateikė dvi išvadas. Pirmoje išvadoje skyrius buvo linkęs keisti vaiko gyvenamąją vietą. Atlikus byloje įrodymų tyrimą ir įpareigojus skyrių pateikti papildomą išvadą, kurioje atsispindėtų vaiko nuomonė dėl jo gyvenamosios vietos nustatymo, skyrius pateikė antrą išvadą, kurioje nurodė, jog įvertinus faktines aplinkybes ir atsižvelgus į tai, jog tarp vaiko ir tėvo nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio , o gyvenamosios ir socialinės vaiko aplinkos pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos tolimesniam vaiko visapusiškam vystymuisi, mano kad nėra tikslinga šiuo metu pakeisti vaiko gyvenamosios vietos. Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė palaikė antrą teismui pateiktą išvadą ir nurodė, jog situacija šiai dienai yra visiškai pasikeitusi, atsakovė rūpinasi vaiku, negirtauja. Skyriui nepavyko sužinoti vaiko nuomonės su kuo jis norėtų gyventi, nes jis dar pakankamai mažas. Bendraujant su juo jis nurodė, jog turi vieną tėtį A, tai mamos dabartinį vyrą, o kitų tėčių neturi. Dar skyriaus atstovė nurodė, jog bendraujant su darželio auklėtoja , ji nurodė, jog atvykus į darželį tėvui , prie jo M. nepriėjo, o glaudėsi prie mamos, nenorėjo, jog tėvas jį parvežtų į namus. Dar skyriaus atstovė pabrėžė, jog tėvas turėtų stengtis intensyviau bendrauti su sūnumi ir tokiu būdu stiprinti jo ir sūnaus ryšį.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovo ieškinį reikia spręsti vadovaujantis teisėtais vaiko M. R. interesais.
Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus dėl tėvo , motinos galimybės auklėti vaiką, jų šeimos sąlygas bei asmeninius jų bruožus, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos ir atsižvelgdamas išskirtinai tik į vaiko interesus, konstatuoja, jog šiuo metu nėra jokio pagrindo keisti šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą. Vaikas šiuo metu turi likti gyventi su motina. Tai labiau atitiks jo interesus. Ieškovas turi stengtis kuo daugiau bendrauti su sūnumi, įgyti jo pasitikėjimą. Pasikeitus aplinkybėms, įstatymas ieškovui nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 259str., 268str.,270 str.
nusprendė:
Ieškovo D. R. ieškinį atsakovei L. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo išieškojimo nutraukimo ir išlaikymo priteisimo atmesti .
Sprendimas per 30d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.