Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-539-1120/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-24
Bylos Nr.
e2-539-1120/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00182-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Agnė Tikniūtė
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-539-1120/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00182-2020-0Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Agnė Tikniūtė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties, kuria ieškovės V. F. ieškinys atsakovei J. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo laikytas nepaduotu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. V. F. (toliau – ieškovė) pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui, kuriame prašė priteisti iš teisėjos J. V. (toliau – atsakovė) 31 660 Eur ir palūkanas. Nurodė, kad atsakovė neišdavė ieškovei teismo įsakymo išieškoti iš ieškovės dukros tėvo išlaikymą, todėl atsakovė turi atsakyti už neišieškotą išlaikymą vietoje ieškovės dukros tėvo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį, tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti savo bei atsakovės asmens kodus, gyvenamąsias vietas, pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.

3. Ieškovė 2020 m. vasario 7 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu. Teismas nustatė, kad ieškovė pagal teismo nurodymus ieškinio trūkumų nėra pašalinusi, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Ieškovė atskirajame skunde prašo apeliacinės instancijos teismo bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad jos ieškinys pakankamai aiškus, žyminio mokesčio sumokėti negali, nes neturi pajamų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis neaiški, nenurodyta kaip konkrečiai pašalinti ieškinio trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.

6. Nors ieškovė atskirajame skunde konkrečiai ir neįvardino, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartis, kuria laikytas nepaduotu ieškovės ieškinys, nustačius, kad nepašalinti ieškinio trūkumai.

Dėl bylos esmės

7. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).

8. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalį kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: 1) teismo, kuriam paduodamas procesinis dokumentas, pavadinimas; 2) dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis, vardas, pavardė, asmens kodas (jeigu jis yra žinomas), gyvenamoji vieta; 3) procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; 4) aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; 5) priedai pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento; 6) procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir jo surašymo data. Be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų formos ir turinio reikalavimų, ieškinys turi atitikti ir specialiuosius ieškinio reikalavimus.

9. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, be to, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje taip pat nurodama: 1) ieškinio suma, jeigu ieškinys turi būti įkainotas; 2) aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); 3) įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą; 4) ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas); 5) ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas; 6) informacija, ar byla bus vedama per advokatą.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės ieškinį, įpareigojo ieškovę nurodyti ieškinio sumą, sumokėti žyminį mokestį, tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti savo bei atsakovės asmens kodus, gyvenamąsias vietas, pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą, pateikti nuomonę dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.

11. Iš ieškovės pradinio ir patikslinto ieškinių turinio matyti, kad ieškovė reiškia reikalavimą priteisti 31 660 Eur ir „procentus“ nuo 2016 m. spalio 26 d. iš atsakovės. Ieškovė nenurodo, dėl kokių priežasčių šiuos procentus prašoma priteisti nuo 2016 m. spalio 26 d., taip pat ieškovė nenurodo, kokio pobūdžio ir kokio dydžio procentus yra prašoma priteisti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje, jeigu jis turi būti įkainotas, be bendrųjų reikalavimų procesiniams dokumentams, turi būti nurodoma ieškinio suma, o nagrinėjamu atveju suma dėl aukščiau paminėtų priežasčių nėra tiksliai apibrėžta – apskritai yra neaiški, jos dydis nepaskaičiuotas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnis).

12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prie ieškinio nėra pridėta įrodymų, pagrindžiančių ieškovės reikalavimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su pradiniu ieškiniu pateikė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimą, su patikslintu ieškiniu pateikta tik pačios ieškovės užpildyta metinė pajamų ir turto deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti. Iš pateiktų įrodymų neaišku kokias aplinkybes ieškovė pateiktais dokumentais siekia įrodyti, šie įrodymai nėra susieti su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prašymais ar sumomis. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė nepašalino ir šio ieškinio trūkumo.

13. Ieškovė taip pat nenurodė nei savo nei atsakovės asmens duomenų, gyvenamosios vietos. Teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad ieškovė yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad neturi pajamų, todėl prašo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, nurodė, kad pateikia pajamų deklaraciją. Su patikslintu ieškiniu ieškovė pateikė savo paties užpildytą, tinkamai nepasirašytą, atsakingos institucijos nepriimtą ir nepatvirtintą metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kurioje ji nurodė, kad pajamų nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. negavo. Kadangi prašymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo turi būti motyvuotas, turi būti pateikti prašymo pagrįstumą patvirtinantys įrodymai (CPK 84 straipsnis), konstatuotina, kad šio ieškinio trukumo ieškovė taip pat nepašalino, nes nei sumokėjo žyminį mokestį nei tinkamai pagrindė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo prašymą.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiek 2020 m. vasario 6 d. nutartyje, tiek skundžiamoje nutartyje nurodė kokių teisės normų reikalavimų neatitinka ieškovės pateiktas ieškinys, nepaisant to, ieškovė teismo konstatuotų trūkumų nepašalino. Dėl to ieškovės teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neaiškiai nurodė kaip pašalinti ieškinio trūkumus, laikytinas nepagrįstu.

16. Kitus pirmosios instancijos teismo nurodytus ieškinio trūkumus būtų galimybė patikslinti ir bylos nagrinėjimo metu, tačiau byloje jau aptarti kiti nepašalinti ieškinio trūkumai neleidžia ieškinio priimti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamoje situacijoje ir taip pat neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

17. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje civilinio proceso teisės normų nepažeidė, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Agnė Tikniūtė