- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-109-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-00575-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Žibutė Budžienė (pran.), Dalė Burduliene
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- I. B.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. S. ir atsakovo S. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3155-894/2012 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui S. G., trečiajam asmeniui I. B. su išvadą teikiančia institucija Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos dėl asmens garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. S. kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą S. G. pašalinti ieškinyje nurodytą tikrovės neatitinkantį pranešimą iš jo valdomo internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą S. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo valdomame interneto tinklalapyje paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias tuo pačiu būdu, kuriuo jos buvo paskleistos (internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiant pranešimą, kad); priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T.1, b.l. 3-6). Ieškovė nurodė, kad yra įvairių renginių organizatorė ir vedėja, dirbanti pagal autorines sutartis. Iš klientų sužinojo, kad interneto puslapyje (duomenys neskelbtini) paskelbtas tekstas „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nurodė, kad pranešime viešai tretiesiems asmenims paskleisti teiginiai yra melagingi, juose kalbama apie negarbingą elgesį, netinkamą profesinių pareigų atlikimą. Kartu tai nėra atsakovo nuomonė ar vertinimas, tačiau skunde yra konstatuojami faktai. Teiginių ir juose naudojamų sąvokų reikšmė yra aiški ir nedviprasmiška, todėl šios tikrovės neatitinkančios žinios diskredituoja ieškovę ir jos profesinę veiklą, akivaizdžiai žemina ieškovės garbę ir orumą. Dėl šmeižiančios informacijos ieškovė patiria nemažus materialinius nuostolius, o taip pat ir neturtinę žalą. Pagal IP adresą nustatyti kompiuterio naudotoją, kuris į interneto puslapį įkėlė apie ieškovę melagingą pranešimą, neįmanoma. Nurodo, jog kreipėsi į svetainės „skundai.lt“ valdytoją, prašydama panaikinti publikaciją, tačiau atsakovas atsisakė tai padaryti.
Atsakovas S. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, 24-31).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: įpareigojo atsakovą S. G. iš jo valdomo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti frazę „(duomenys neskelbtini)“ ir priteisė ieškovei I. S. iš atsakovo S. G. 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui; civilinės bylos dalį dėl reikalavimo, įpareigoti atsakovą S. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo valdomame interneto tinklalapyje paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias tuo pačiu būdu, kuriuo jos buvo paskleistos, nutraukė; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovei iš atsakovo 346,80 sumokėto žyminio mokesčio, be to, atsakovui iš ieškovės priteisė 596,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (T.1, b.l. 116-125). Teismas nustatė, kad internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo patalpinta ieškinyje nurodyta informacija. Dėl to, kad atsakovas yra interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytojas, ginčo tarp šalių nėra. Ieškovė 2011-04-07 elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą, prašydama pašalinti paskelbtą informaciją, tačiau S. G. atsisakė tai padaryti, nurodydamas, jog publikacija bus pašalinta iš internetinio tinklalapio pateikus teismo nuosprendį, kuriame konstatuota, jog minėta publikacija neatitinka tikrovės, o ikiteisminiame tyrime pagal publikacijos autoriaus IP adresą ir publikacijos paskelbimo laiką nustatyta, jog IP adresas priklauso ne Lietuvos tinklams. Vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 18, 20, 82 dalimis, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 2 straipsnio 4 ir 9 dalimis bei 2003-03-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 4 punktu, teismas sprendė, jog internetinis tinklalapis (duomenys neskelbtini) yra elektroninė visuomenės informavimo priemonė, o atsakovas yra informacinės visuomenės paslaugų teikėjas. Teismas konstatavo, jog ginčo informacija yra apie ieškovę I. S. paskleistos žinios (faktai, duomenys). Vertindamas frazę „(duomenys neskelbtini)“ viso teksto kontekste, teismas sprendė, kad frazės autorius jai suteikė prasmę „(duomenys neskelbtini)“. Tokia frazė ir jos pateikimo būdas, greta frazės įrašant ieškovės internetinės svetainės (su joje patalpinta ieškovės nuotrauka) adreso nuorodą, išreikšta neetiškai, įžeidžiančiai, menkina ieškovės reputaciją. Žodžiu „aferistas“ išsakyta žinia pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminanti ir turi tik vieną įžeidžiamąją reikšmę. Tokiu žodžiu paskleistos žinios žeminantis pobūdis nėra įrodinėjamas. Ši žinia apie ieškovę laikytina akivaizdžiai žeminančia jos garbę ir orumą. Teismo vertinimu atsakovas pažeidė 2003-03-05 Vyriausybės nutarimu Nr. 290 patvirtintos Viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tvarkos 5 punkte viešo naudojimo kompiuterių tinkluose, be kita ko, nustatytą draudimą paviešinti ir (ar) platinti neskelbtiną informaciją, nustatytą Visuomenės informavimo įstatyme. Konstatavo, jog atsakovas turi techninę galimybę pašalinti nurodytą frazę iš jo valdomo internetinio tinklalapio. Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, ieškinio reikalavimą, dalyje dėl atsakovo S. G. įpareigojimo pašalinti frazę „(duomenys neskelbtini)“ iš jo valdomo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), teismas pripažino tenkintinu. Įvertinęs likusios (išskyrus aukščiau aptartą frazę) internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpintos ieškinyje nurodytos informacijos turinį, teismas vertino, kad ši informacija nėra šmeižiančio, įžeidžiančio žmogų, žeminančio jo garbę ir orumą pobūdžio, bei sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ši informacija kaip nors pažeidžia jos garbę ir orumą. Todėl ieškinio reikalavimą, dalyje dėl atsakovo S. G. įpareigojimo pašalinti ginčo informaciją (išskyrus aukščiau aptartą frazę) iš jo valdomo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) teismas pripažino atmestinu, kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Ginčo informacija yra apie ieškovę paskleistos žinios (faktai, duomenys). Šios žinios buvo paskleistos, t.y. tapo žinomos tretiesiems asmenims, jas išplatinus elektronine priemone – internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad šios žinios tapo žinomos tretiesiems asmenims, įrodo prie publikacijos įrašyti trečiųjų asmenų komentarai (pridėtos baudžiamosios bylos Nr. 60-2-00007-11 b.l. 23-25). Teismas nustatė, jog ginčo informacijoje esanti frazė „(duomenys neskelbtini)“ žemina ieškovės I. S. garbę ir orumą. Teismas akcentavo, kad Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija. Pareiga įrodyti, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tenka juos paskleidusiam asmeniui, o kad šie duomenys pažeidžia asmens garbę ir orumą – ieškovui. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, asmuo, kuris pirmasis paskleidė duomenis, t.y. publikacijos autorius (paslaugos gavėjas) nebuvo nustatytas. Konstatavo, kad įstatyminė paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei prezumpcija yra nepaneigta. Nustatęs visų būtinų juridinių faktų visumą, teismas pripažino, kad ieškovės garbė ir orumas turi būti ginami, taikant Civilinio kodekso 2.24 straipsnį. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog ieškovės atsakovui pateiktas pranešimas dėl draudžiamos skleisti informacijos nepilnai atitiko Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 881 patvirtinto Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 4 punkte nustatytus reikalavimus. Tačiau kartu teismas sprendė, jog atsakovas, gavęs šį pranešimą ir susipažinęs su jo turiniu, galėjo ir privalėjo suprasti, jog prašomo pašalinti teksto frazė „(duomenys neskelbtini)“ yra žinia, ši žinia pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminanti ir turi tik vieną įžeidžiamąją reikšmę. Todėl, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, ši žinia yra draudžiama platinti visuomenės informavimo priemonėse. Teismas vertino, jog atsakovas apie neteisėtą informaciją sužinojo 2011-04-07. Ieškovė įrodinėjo, kad jai dėl paskleistos ginčo informacijos atsirado neturtinė žala. Teismas sprendė, jog I. S. neįrodė, kad dėl paskleistos jos garbę ir orumą žeminančios informacijos pablogėjo ieškovės sveikata, kad ji dėl šios informacijos paskleidimo negavo užsakymų organizuoti ir pravesti renginius, tuo pažeidžiant jos materialinius interesus, tačiau teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog skleidžiama jos garbę ir orumą žeminanti informacija sukėlė jai dvasinius išgyvenimus, dvasinį skausmą, sukėlė įtampą, įtakojo blogą nuotaiką. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog atsakovo valdomame internetiniame tinklalapyje skleidžiant ieškovės garbę ir orumą žeminančią frazę „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei buvo padaryta neturtinė žala. Teismas laikė, jog atsakovo priešingas teisei elgesys pasireiškė tuo, jog jis, būdamas internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) administratoriumi, ir sužinojęs apie tai, kad šiame puslapyje skleidžiama draudžiama skelbti informacija, nedelsiant nesiėmė priemonių panaikinti galimybę pasiekti šią informaciją. Teismas konstatavo priežastinį ryšį tarp priešingų teisei atsakovo veiksmų ir neturtinės žalos ieškovei atsiradimo, kadangi atsakovas, gavęs ieškovės pranešimą apie draudžiamą skelbti informaciją bei prašymą panaikinti galimybę pasiekti nurodytą informaciją, bei turėdamas visas teisines ir technines galimybes, sąmoningai nesiėmė veiksmų, kad ieškovės garbę ir orumą žeminanti frazė „(duomenys neskelbtini)“ taptų nepasiekiama tretiesiems asmenims. Teismo nuomone atsakovo kaltė pasireiškia tuo, kad jis galėjo ir privalėjo suprasti, jog jo valdomame tinklalapyje apie ieškovę skelbiama frazė „(duomenys neskelbtini)“ yra tokio pobūdžio informacija, kurią skelbti draudžia įstatymas. Kartu turėjo suvokti, jog jo elgesys, sąmoningai atsisakant panaikinti galimybę pasiekti minėtą informaciją, sąlygoja teisės požiūriu nepriimtinų tam tikro dydžio pasekmių atsiradimą ieškovei. Atsižvelgiant į atsakovo, kaip interneto tinklalapio (duomenys neskelbtini) valdytojo statusą, teismas laikė, jog jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė neturtinės žalos dydį pagrindžiančių motyvų, todėl laikė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovo padarytas teisės pažeidimas jai realiai sukėlė sunkias pasekmes, bei sprendė, kad atsakovo padarytas teisės pažeidimas nėra itin sunkus. Teismas konstatavo, jog nenustatyta, kad atsakovas turėjo tikslą paskleisti apie ieškovę jos asmens garbę ir orumą žeminančius duomenis. Kita vertus, ginčo duomenys yra patalpinti internetinėje svetainėje, kurioje lankytis ir susipažinti su paskleista ginčo informacija turi galimybę neribotas asmenų ratas. Atsižvelgęs į nurodytus motyvus bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, jog ieškovei už patirtus neturtinio pobūdžio praradimus priteistina 1000,00 Lt dydžio piniginė kompensacija. 2012-07-19 teismo posėdyje ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo valdomame interneto tinklalapyje paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias tuo pačiu būdu, kuriuo jos buvo paskleistos. Patvirtino, kad teismo išaiškintos ieškinio reikalavimo atsisakymo ir bylos nutraukimo toje dalyje pasekmės jai yra suprantamos. Teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo valdomame interneto tinklalapyje paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias tuo pačiu būdu, kuriuo jos buvo paskleistos, atsisakymas neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl civilinę bylą toje dalyje nutraukė. Iš dalies patenkinus ieškinio reikalavimus, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Teismo nuomone, patenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 346,80 Lt sumokėto žyminio mokesčio. Atsakovas prašė priteisti išlaidas, patirtas teisinei pagalbai apmokėti. Patenkinus 60 proc. ieškinio reikalavimų, teismas sprendė, kad iš ieškovės, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 596,00 Lt.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Byloje apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo pateikė tiek atsakovas, tiek ieškovė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės I. S. ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 1740,00 Lt išlaidų, patirtų dėl bylos vedimo pirmosios instancijos teisme, advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti bei 800,00 Lt išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, teisinei pagalbai apmokėti bei žyminį mokestį; be to prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (T.1, b.l. 128-140). Apeliantas S. G. su sprendimu iš dalies nesutinka ir laiko, kad jis priimtas, neteisingai pritaikius materialiosios ir procesinės teisės normas, yra neteisėtas ir pažeidžia atsakovo bei trečiojo asmens – publikacijos autoriaus teises, išskyrus sprendimo dalį dėl ieškovės I. S. ieškinio atmetimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 14 straipsnio bei su šiuo straipsniu susijusių Vyriausybės nutarimų nuostatų pažeidimų. Apelianto teigimu, teismas ignoravo įstatymų leidėjo valią ir pažeidė Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 17 punktą bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl frazės „(duomenys neskelbtini)“ pašalinimo. Atsakovui kyla pareiga įvertinti ieškovės pranešimą dėl pranešime išvardintos informacijos - publikacijos teksto ar atskirų publikacijos teksto dalių, tačiau ieškovė 2011-04-07 pranešime nenurodė jokios informacijos, taigi neįvykdė Aprašo 4.2. punkto reikalavimų, be to, nepateikė jokių faktinių duomenų ir/ar faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų, taigi ieškovė neįvykdė ir Aprašo 4.3. p. reikalavimų. Atsakovas mano, kad jis neprivalėjo spėlioti, dėl kurių publikacijos teksto dalių ieškovė kreipėsi su pranešimu. Atsakovas jokių veiksmų, be to, kad nepanaikino prieigos prie saugomų duomenų ir informavo apie tai ieškovę, neprivalėjo atlikti ir neatliko. Taigi, atsakovas pilna apimtimi - tinkamai ir laiku - įvykdė savo kaip informacinės visuomenės paslaugos teikėjo pareigas pagal Aprašo nuostatas ir nepadarė jokio Aprašo tvarkos pažeidimo. Atsakovas mano, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė teisingumo ir lygiavertiškumo principus, nes įpareigojęs atsakovą panaikinti prieigą prie frazės „(duomenys neskelbtini)“, ne tik ignoravo įstatymų leidėjo valią, išdėstytą Aprašo 17 punkte, bet ir ignoravo ieškovės pareigą (Aprašo 4. p.). Sprendimas dalyje dėl frazės „(duomenys neskelbtini)“ pašalinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nei LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, nei Aprašas niekam nenumato tokio pobūdžio išimčių, kokią teismas padarė ieškovės naudai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas, gavęs šį pranešimą ir susipažinęs su jo turiniu, galėjo ir privalėjo suprasti, jog prašomo pašalinti teksto frazė „(duomenys neskelbtini)“ yra žinia, ši žinia pagal savo pobūdį yra akivaizdžiai žeminanti ir turi tik vieną įžeidžiamąją reikšmę, bei teigia, kad teismas atsakovą nepagrįstai pripažino sužinojusiu apie saugomą neteisėtą informaciją. Atsakovui pagal Aprašo nuostatas kyla pareiga įvertinti ne abstrakčius ieškovės reikalavimus, bet konkrečiai suformuluotus (Aprašo 4.2. p.) ir faktiniais duomenimis pagrįstus (Aprašo 4.3. p.) pranešimus. Nenurodžius informacijos pranešime, atsakovui negali kilti pareiga ieškoti įvairiuose kituose šaltiniuose (ne pranešime) įvairios informacijos, susijusios su ieškove, ir ją vertinti. Pažymėjo, kad pastarųjų metų teismų praktika rodo, kad teiginys „aferistas“ teismų yra vertinamas kaip ją išsakiusio asmens nuomonė. Teismas, priešingai byloje surinktiems duomenims (t.y. nesant duomenų, kad publikacijos autorius padarė teisės pažeidimą, nesant ieškovės pateiktų duomenų, kad kuri nors publikacijos teksto dalis priskirtina informacijai, kurią draudžiama skelbti, platinti ar skleisti pagal LR Visuomenės informavimo įstatymą) bei priešingai padarytoms kitoms teismo išvadoms, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad atsakovas pripažintinas sužinojusiu apie saugomą neteisėtą informaciją, bei nurodė panaikinti prieigą prie frazės „(duomenys neskelbtini)“. Tik pakankama faktinių duomenų ir jais pagrįstų argumentų visuma, kuri leidžia konstatuoti, kad tam tikri duomenys yra įstatymu laikytina neskelbtina informacija, kad jos patalpinimas saugojimui buvo informacinės visuomenės paslaugos gavėjo padarytas teisės pažeidimas, o tolimesnis jos saugojimas taip pat laikytinas informacinės visuomenės paslaugos teikėjo daromu teisės pažeidimu, yra pagrindas panaikinti prieigą prie frazės „(duomenys neskelbtini)“. Skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir neteisėta, nes buvo priimta, nesant būtinosios sąlygos - nesant ieškovės pranešime pateiktų faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad frazė „(duomenys neskelbtini)“ priskirtina informacijai, kurią draudžiama skelbti, platinti ar skleisti pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą.
3. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai patenkinto ieškovės reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už pažeidimą, daromą naudojant informacinės visuomenės paslaugas, numatytas šio įstatymo 12-14 straipsniuose, paslaugos teikėjas, šiuo atveju - atsakovas, neatsako. Be to, remiantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o LR Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, kuris reguliuoja informacinės visuomenės paslaugų teikimo ir paslaugų teikėjų veiklą, neturtinės žalos atlyginimo, kaip galimos teisinės atsakomybės formos paslaugų teikėjams už šio įstatymo pažeidimus, nenumato. Pareigą atlyginti neturtinę žalą turėtų tik publikacijos autorius ir tik tuo atveju, jeigu publikacija ar tam tikri jos teiginiai būtų pripažinti teismo kaip neatitinkantys tikrovės ir žeminantys ieškovės garbę ir orumą byloje, kurioje ieškovė atsakovu privalėtų pasirinkti publikacijos autorių. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo neatitiko įstatymu nustatyto atsakovo, kaip informacinės visuomenės tarpinių paslaugų teikėjo, taikytinos galimos teisinės atsakomybės pobūdžio, prieštarauja CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir 2.24 straipsnio nuostatoms, stokoja tiek teisinio, tiek faktinio pagrindo, teismas ignoravo pačios ieškovės kaltę. Mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas.
4. Teismas nukrypo nuo ginčo klausimu suformuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2010 m. kovo 23 d. sprendime konstatavo, kad 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/3 l/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) 14 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad jame įtvirtinta norma yra taikoma paslaugos internete teikėjui, kai jis neatliko aktyvaus vaidmens, kuris būtų leidęs jam turėti žinių apie saugomus duomenis ar juos kontroliuoti ir, jeigu paslaugos internete teikėjas nevaidino tokio vaidmens, jis negali būti laikomas atsakingu už duomenis, kuriuos išsaugojo paslaugos gavėjo prašymu, nebent sužinojęs, kad šie duomenys arba paslaugos gavėjo veiksmai yra neteisėti, jis nesiėmė skubių priemonių panaikinti tą informaciją arba atimti galimybę ja naudotis. Teismui konstatavus, kad 2011-04-07 ieškovės pranešimas neatitiko Aprašo 4 punkto reikalavimų, ir, nepaisant to, teismui pripažinus atsakovą sužinojusiu apie saugomą neteisėtą informaciją, teismas pažeidė minėtą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, nes atsakovo sužinojimas gali būti siejamas tik su tinkamo pranešimo pateikimu. Pagal Aprašo nuostatas parengtų pranešimų pagrindu prašomi pašalinti duomenys negali būti šalinami automatiškai - privaloma nustatyti, ar pranešimai apie tariamai neteisėtą veiklą ar informaciją yra nepakankamai tikslūs ir pagrįsti.
5. Teismas, priimdamas sprendimą pažeidė procesines teisės normas. Teismas, įpareigodamas atsakovą panaikinti prieigą prie dalies publikacijos teksto ir nurodydamas atlyginti ieškovei neturtinę žalą bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tai padarė išsprendęs dėl publikacijos turinio teisėtumo, tačiau publikacijos turinio teisėtumas negalėjo būti išnagrinėtos bylos nagrinėjimo objektas ir negalėjo būti nagrinėjamas šioje byloje. Nagrinėjimo objektas byloje privalėjo būti tik ieškovės 2011-04-07 laiškas atsakovui ir atsakovo 2011-04-07 atsakymas į jį. Teismas vertinęs ieškinyje įžeidžiančiu bei garbę ir orumą žeminančiu teiginiu neįvardintą frazę „(duomenys neskelbtini)“, kartu iš atsakovo priteisdamas ieškovei neturtinę žalą dėl prieigos prie saugomų duomenų nepanaikinimo, išėjo už pareikšto ieškinio ir reikalavimų ribų, todėl sprendimas privalo būti panaikintas. Įtraukdamas į bylą kitus asmenis, tame tarpe ir saugomų duomenų (publikacijos) autorių, teismas pažeidė proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Reikšmingų aplinkybių visumą įmanoma nustatyti ir vertinti tik dalyvaujant publikacijos autoriui - tai yra kita kategorija bylų - klasikinės garbės ir orumo/dalykinės reputacijos bylos, o dėl galimo neteisėtos informacijos saugojimo kategorijos bylose tokios aplinkybės nenustatinėjamos ir nenagrinėjamos. Todėl, atsakovo nuomone, sprendimas skundžiamoje dalyje turi būti panaikintas ir šiuo pagrindu. Be to, skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl prieigos prie dalies publikacijos teksto panaikinimo turi būti panaikintas dėl absoliutaus šios dalies negaliojimo pagrindo - sprendimu buvo nuspręsta dėl prieigos prie dalies publikacijos teksto panaikinimo publikacijos autoriui už akių.
6. Atsakovas teigia, kad sprendimu buvo pažeistas visuomenės teisėtas interesas žinoti. Visuomenės nariai turi teisę dalyvauti diskusijose, vertinimuose bei komunikuoti tarpusavyje jiems aktualiais paslaugų teikėjo pasirinkimo klausimais, tokios teisės ribojimas prieštarautų tiek teisės, tiek demokratijos principams. Pažymėjo, kad LR Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai. Atsakovo nuomone teismo priimtas sprendimas skundžiamoje dalyje, kuria teismas įpareigojo atsakovą panaikinti prieigą prie dalies publikacijų teksto, suteikus nepasvertą prioritetą ieškovės teisių gynimui, pažeidžia LR Konstitucijos 25 straipsnį bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikai bei sąlygoja viešo intereso pažeidimą.
Atsiliepimu į atsakovo S. G. apeliacinį skundą ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti (T.2, b.l. 31-32). Nurodo, kad atsakovo argumentai, jog jos 2012-04-07 pranešimas neatitiko LR Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 881 patvirtinto Galimybės pasiekti neteisėtu būdu įgytą, sukurtą, pakeistą ar naudojamą informaciją panaikinimo tvarkos aprašo 4.2 ir 4.3 punktų reikalavimų, yra nepagrįsti. Atsakovas, žinodamas, kad jo valdomame tinklalapyje patalpintas skelbimas su išgalvotais ir dėl to neatitinkančiais tikrovės teiginiais, kuriuose ypač nepalankiai atsiliepiama apie ieškovę, aiškiai suprato, kad tokiu būdu yra platinama ją žeminanti bei įžeidžianti informacija. Teigia, kad minėto „Aprašo“ 4 punktas neturi būti suprantamas, kaip suinteresuoto asmens prievolė įtikinti visuomenės informacijos priemonę. Jeigu atsakovas būtų patenkinęs ieškovės reikalavimą pašalinti ginčo skelbimą, būtų išvengta tolesnio šios tikrovės neatitinkančios bei ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimo. Kadangi visa atsakovo veikla administruojant sukurtą tinklalapį (visuomenės informavimo priemonę) sudaro sąlygas skleisti žeminančio pobūdžio informaciją anonimiškai, todėl pats atsakovas yra atsakingas už tai, kad sudaro sąlygas anonimiškai skleisti tikrovės neatitinkančią, asmens garbę ir orumą žeminančią, t.y. draudžiamą skelbti, informaciją.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantė I. S. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą panaikinti dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinio reikalavimus visoje apimtyje, t.y. įpareigoti atsakovą pašalinti visą ieškinyje nurodytą tikrovės neatitinkantį pranešimą iš jo valdomo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) ir priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo apeliacinės instancijos teismo priimti naujus įrodymus, kadangi būtinybė juos pateikti atsirado tik po teismo sprendimo priėmimo (T.2, b.l. 25-27). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliantės I. S. ieškinyje iš internetinio tinklalapio prašomas pašalinti pranešimas yra vientisas, neatitinkantis tikrovės bei žeminantis ieškovės garbę ir orumą. Teismas netinkamai vertino šio pranešimo turinį bei vientisumą bei pažeidė materialinės teisės normas. Teigia, kad sprendimas atmesto ieškinio dalyje yra prieštaringas ir nelogiškas,– viena vertus, teismas konstatuoja įstatyminę prezumpciją, kad paskleistos žinios yra neatitinkančios tikrovės, kita vertus,– teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad ši informacija kaip nors pažeidžia jos garbę ir orumą.
2. Nesutinka su teismo vertinimu dėl ieškovei padarytos neturtinės žalos dydžiu. Mano, kad ieškinyje nurodytas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis – 10000,00 Lt neprieštarauja nei teismų praktikai, nei protingumo ir teisingumo kriterijams, nei atsakovo turtinei padėčiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės I. S. apeliacinį skundą atsakovas prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir iš ieškovės atsakovui priteisti 500,00 Lt išlaidų, patirtų parengiant atsiliepimą į ieškovės I. S. apeliacinį skundą, teisinei pagalbai apmokėti (T.2, b.l. 34-40). Nurodo, kad ieškovės apeliacinio skundo dalis, kuria ji reikalauja įpareigoti atsakovą panaikinti galimybę pasiekti ieškinyje nurodytą publikacija yra nepagrista ir neteisėta, nes ieškovė reikalauja, kad galimybė pasiekti publikaciją būtų panaikinta, nors publikacija įstatymu, galiojančios teismų praktikos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotos saviraiškos laisvės doktrinos niekada nebuvo pripažinta neskelbtina informacija; nepagrįstai bei neteisėtai siekia pasinaudoti teisiniu mechanizmu, kuris skirtas tik įstatymu neskelbtina pripažintos informacijos galimybės pasiekti panaikinimui; ignoruoja įstatymu ieškovei numatytą pareigą pateikti atsakovui Aprašo 4 punkto reikalavimus atitinkantį pranešimą; nepagrįstai ir neteisėtai stengiasi apeiti teisinį mechanizmą, nustatant galimą pažeidimą padariusį asmenį, kurį pripažinus atsakingu, galėtų būti reiškiami reikalavimai dėl padaryto teisės pažeidimo. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai atsakovą laiko atsakingu už publikacijos autoriaus veiksmus, kuriais publikacijos autorius parašė ir paskelbė savo atsiliepimą apie ieškovės teikimas paslaugas; nepagrįstai ir neteisėtai tikisi, kad publikacija apie ieškovę privalo būti automatiškai pašalinta, gavus ieškovės prašymą. Kaip ir apeliaciniame skunde, atsiliepime atsakovas nurodė, kad ieškovės reikalavimas, kad atsakovas atlygintų neturtinę žalą, kuri, anot ieškovės, atsirado publikacijos autoriui parašius atsiliepimą apie ieškovės teikiamų paslaugų kokybę, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Mano, kad Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros specialisto 2012-09-02 išvada Nr. T-03 teismo neturėtų būti priimama ir vertinama, nes ši išvada nebuvo pateikta ieškovės atsakovui siųstame 2011-04-07 pranešime. Be to, ieškovė minėtą Klaipėdos universiteto Lietuvių kalbos katedros specialisto išvadą, kaip ir internetinės „Google“ paieškos rezultatus pateikė kartu su savo apeliaciniu skundu, nors turėjo pareigą ir visas galimybes šiuos dokumentus pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo nuomone apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti ir vertinti apeliantės I. S. pateiktus naujus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.).
Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
Byloje ieškinys pareikštas dėl asmens garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė teismui pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti atsakovą S. G. pašalinti ieškinyje nurodytą tikrovės neatitinkantį pranešimą iš jo valdomo internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą S. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo valdomame interneto tinklalapyje paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias tuo pačiu būdu, kuriuo jos buvo paskleistos (internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiant pranešimą, kad); 3) priteisti iš atsakovo 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo (T.1, b.l. 3-6).
Ieškinyje nurodyta, kad atsakovo valdomame internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas pranešimas: „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 3-6; 64-67).
Bylos medžiaga yra nustatyta, jog ieškovė I. S. kreipėsi į atsakovą prašydama nedelsiant panaikinti svetainėje (duomenys neskelbtini) anonimo (duomenys neskelbtini) paskelbtą straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 50), kurią atsakovas atsisakė pašalinti (T.1, b.l. 49).
Kokiu iš įstatymo nustatytų pagrindų reikalaujama apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, bei atlyginti žalą, teismas sprendžia (teisiškai kvalifikuoja) pagal ieškinio faktiniu pagrindu išdėstytas aplinkybes ir ieškovo suformuluotą reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.). Bet kuri ginčus dėl teisės sprendžianti institucija gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu besikreipiantis į ją asmuo pakankamai aiškiai suformuluoja savo reikalavimą ir to reikalavimo pagrindimą (CPK 111 str., 115 str., 135 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271/99). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia ne tik apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė pirmuoju reikalavimu ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą S. G. pašalinti ieškinyje nurodytą tikrovės neatitinkantį pranešimą iš jo valdomo internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) Iš pateikto ieškinio matyti, jog ieškinyje nurodyti du skirtingo turinio tekstai: „(duomenys neskelbtini)“ (T.1, b.l. 3) ir kitas tekstas „(duomenys neskelbtini)“, kurio teiginiai, ieškovės nuomone, yra neteisingi ir žeminantys jos garbę ir orumą. Iš pateikto ieškinio faktiniu pagrindu nurodytų aplinkybių, jų nepatikslinus, negalima tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovės reikalavimo ir nustatyti, kurią teksto dalį ieškovė reikalauja pašalinti iš atsakovo valdomo internetinio tinklalapio.
CPK 135 straipsnyje yra įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami imperatyvūs reikalavimai, o vienas iš būtinų ieškinio elementų yra ieškinio dalykas – materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Taigi būtent ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato yra siekiama, nes taip užtikrinamas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, apibrėžiamos bylos teisminio nagrinėjimo ribos ir sudaromas pagrindas įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, o priešingai ginčo šaliai – gintis nuo pareikšto reikalavimo. Civilinėse bylose taip pat galioja rungimosi ir dispozityvumo principai, o bendra taisyklė yra ta, kad teismas nagrinėja bylą tik pareikštų reikalavimų ribose ir analizuoja bei vertina tik tas aplinkybes, kuriomis remiasi šalys. Tai yra teismas gali nagrinėti tik tokį ginčą, kokį savo pasirinktiems atsakovams kelia ieškovas, ir pagal byloje surinktą medžiagą spręsti dėl ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 7, 7¹ straipsnių ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo teismų praktikoje nagrinėjant garbės ir orumo gynimo civilines bylas 12 punkte nustatyta, jog reikalavimas dėl asmens garbės ir orumo, gero vardo gynimo, moralinės ir materialinės žalos atlyginimo nagrinėjamas ieškininės teisenos tvarka. Ieškininis pareiškimas turi atitikti CPK ieškinio pareiškimui keliamus reikalavimus. Pareiškime turi būti tiksliai nurodyta, kokios paskelbtos žinios žemina asmens garbę ir orumą ir neatitinka tikrovės, argumentai, dėl kurių paskelbtos žinios laikomos žeminančiomis, kada ir kur jos buvo paskelbtos, kad paskelbtos žinios yra apie ieškovą ir jas paskelbė atsakovas. Be to, turi būti suformuluotas paneigimo tekstas, nurodytas žinių paneigimo būdas, jei paneigimas, atsižvelgiant į paskleidimo būdą, yra galimas. Ieškovas turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes, ir tiksliai suformuluoti materialinį teisinį reikalavimą atsakovui. Jeigu atsakovu yra visuomenės informavimo priemonė, pareiškime ieškovas turi nurodyti, kad laikėsi įstatyme nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos dėl žinių paneigimo.
Kai ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodyti neaiškiai (netiksliai), teismas gali taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą arba pasinaudoti CPK įtvirtinta galimybe parengiamojo teismo posėdžio metu iškviesti šalis ir jas apklausti tam, kad būtų išsiaiškinta ginčo esmė ir netgi visiškai suformuluotas šalių reikalavimų bei atsikirtimų turinys (CPK 230 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas skyrė tris parengiamuosius teismo posėdžius, tačiau jų metu ieškinio dalyko ir pagrindo tikslinimo klausimai nebuvo sprendžiami. Dėl to, kad nebuvo pašalinti ieškinio turinio prieštaravimai, teismas negalėjo tinkamai teisiškai kvalifikuoti, kokia ieškinio apimtis, kieno materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus siekiama apginti ir kas turi atsakyti. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga, pateikiant ieškinį atitinkantį įstatymo reikalavimus (CPK 111 str., 113 str., 114 str., 135 str.). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami kiekvienam asmeniui – byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens.
Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, toks atvejis pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieškovė 2012 m. liepos 19 d. pateikė teismui pareiškimą, pareikšdama, kad atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovą S. G. pašalinti ieškinyje nurodytą tikrovės neatitinkantį pranešimą iš jo valdomo internetinio tinklapio (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 96), tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo neišsprendė įstatymų nustatyta tvarka (CPK 140 str. 1 d.), nepriėmė motyvuotos nutarties dėl atsisakymo nuo reikalavimo nepriėmimo (CPK 140 str. 5 d.) ir jį iš dalies patenkino įpareigodamas atsakovą S. G. iš jo valdomo internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini) pašalinti frazę „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas sprendė, kad ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovą S. G. per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo paneigti jo valdomame interneto tinklalapyje paskleistas tikrovės neatitinkančias žinias tuo pačiu būdu, kuriuo jos buvo paskleistos (internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) paskelbiant pranešimą, kad) ir šioje dalyje bylą nutraukė. Byloje nėra rašytinio ieškovės atsisakymo nuo šio reikalavimo, o žodinį pareiškimą „ieškinio nepalaikau“ (T.1, b.l. 104), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovės atsisakymu nuo šio reikalavimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Nesant aiškaus ir nedviprasmiško ieškovės atsisakymo nuo šio ieškinio reikalavimo, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.).
Netinkamai išspręsdamas ieškovės atsisakymo nuo ieškinio reikalavimų klausimą, pagal netinkamai ir netiksliai suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų byloje surinktų įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių ieškinio reikalavimu, taigi svarbios bylos nagrinėjimui aplinkybės liko nepatikrintos, dėl ko galėjo netinkamai išspręsti bylą.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčą nagrinėjęs teismas tinkamai neatliko pareigos iš esmės išnagrinėti bylą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios bei proceso teisės normas. Tokia padėtis prieštarauja apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į byloje būtinų nustatyti, ištirti ir įvertinti faktinių aplinkybių pobūdį ir mastą, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies negali būti laikomas teisėtu, ir tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str.2 d. 7 p., 326 str. 1 d. 4 p.).
Absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo buvimas reiškia, kad nebuvo tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kitų apeliacinio skundo argumentų ir dėl jų nepasisako. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad panaikinus skundžiamą sprendimą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu, siekiant, kad būtų ištaisytas šalių teisės į tinkamą procesą pirmojoje instancijoje pažeidimas, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.), nes nustatytų procesinės teisės pažeidimų apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti (CPK 329 str. 1 d.).
Perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 2 d., 329 str. 2 d. 7 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.