- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- I-925-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02411-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (1 t., b. l. 2–7) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. kalėjo Pravieniškių PN-AK 3-iame sektoriuje 5 būrio 1 sekcijoje ir 6 būrio 3 sekcijoje, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Tvirtino, kad pastatas, kuriame ginčo gyvenamosios patalpos, buvo avarinės būklės, gyvenamųjų patalpų sienų ir grindų dangos buvo nelygios, patalpose veisėsi pelėsis. Gyvenamosiose patalpose buvo buitinių parazitų (tarakonų ir blakių), dėl kurių kandžiojimo negalėjo tinkamai išsimiegoti, pailsėti. Reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių trūkumo, tvirtino, kad 200 žmonių buvo įrengti 4 tualetai, todėl, norint atlikti gamtinius reikalus, teko kęsti didelius nepatogumus, fizinį skausmą, kančias. Kalėdamas tokiomis sąlygomis patyrė asmeninių nepatogumų, dvasinių kančių, išgyvenimų, pažeminimą, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 25 000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai–atviroji kolonija atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 15–21) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, pareiškėjui kalint Pravieniškių PN-AK, reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Pažymėjo, jog ne visada visos miegamosios vietos buvo užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto teko ir daugiau. Tvirtino, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose. Pareiškėjui gyvenant bendrabučio tipo patalpose, galimybė judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, taip pat po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Tvirtino, jog nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Ginčo gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Pelėsis gali atsirasti netinkamai vėdinant gyvenamąsias patalpas. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus. Informacija apie atliktus remontus nėra kaupiama, todėl įstaiga negali pateikti įrodymų, kokios būklės ginčo laikotarpiu buvo 5 būrio 1 gyvenamoji patalpa ir 6 būrio 3 gyvenamoji patalpa. Pastatas, kuriame buvo ginčo būriai, nebuvo avarinės būklės. Buitiniai parazitai naikinami su trečiaisiais asmenimis sudarytų sutarčių pagrindu, informacija apie suteiktas paslaugas registruojama. 3-6 būrių sanitarinio mazgo prausykloje įrengtos 7 praustuvės ir 2 dušo sieteliai, tualete – 4 unitazai ir 4 pisuarai. Tualete įrengtos atskirtos rakinamos kabinos. Pareiškėjas su skundais dėl laukimo eilėse prie sanitarinių mazgų nesikreipė. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų į sveikatos priežiūros specialistus nėra kreipęsis. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK atstovas, apie teismo posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 77 str.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos veiksmais laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. jį kalinant Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus 5 būrio 1 sekcijoje ir 6 būrio 3 sekcijoje kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino iš gyvenamojo ploto normos pažeidimo.
Taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (1 t., b. l. 22, 25–27), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 2 d. iki 2016 m. liepos 8 d. kalėjo 5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas – 36,75 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje gyvenamojoje patalpoje teko – 3,34 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiais nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. spalio 24 d., nuo 2016 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. balandžio 13 d. pareiškėjas kalėjo 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 52,40 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,28 kv. m gyvenamojo ploto.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kiek asmenų kalėjo ginčo patalpose. Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas neginčijo atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų plotus, jose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, todėl, nesant tokių duomenų, teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais oficialiais rašytiniais duomenimis ir jais nesivadovauti.
Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui, vertinamuoju laikotarpiu kalint ginčo gyvenamosiose patalpose (5 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje ir 6 būrio 3 gyvenamojoje patalpoje) buvo užtikrinta reglamentuota 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma, todėl šiame kontekste nėra pagrindo atsakovės atsakomybei konstatuoti.
Pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl pastato, kuriame buvo 5-6 būriai, būklės. Tvirtino, kad šis pastatas buvo avarinės būklės, netinkamas gyventi. Teigė, kad ginčo gyvenamosiose patalpose veisėsi pelėsis, sienų ir grindų dangos buvo nelygios.
Pagal ginčo metu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015), 12 punktą, laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (1 t., b. l. 17) nurodė, kad pastatas, kuriame buvo 5 ir 6 būriai, nebuvo avarinės būklės. Įstaigos patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į asignavimus, remontai atliekamo įstaigos lėšomis, informacija apie atliktus patalpų remontus nėra kaupiama. Šį tvirtinimą grindė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 29 d. pažyma Nr. 88-682 (1 t., b. l. 26–27).
Objektyvių įrodymų (statinio techninės priežiūros žurnalo duomenų), patvirtinančių ginčo pastato bei gyvenamųjų patalpų būklę vertinamuoju laikotarpiu, į bylą nepateikta.
Byloje esantys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atlikus operatyviąją visuomenės sveikatos kontrolę buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK 3-io sektoriaus 6 būrio pastatas yra senas, seniai remontuotas (1 t., b. l. 10-11, 2 t., b. l. 35–49), tai, teismo nuomone, nepatvirtina fakto, kad ginčo pastatas buvo avarinės būklės, bet patvirtina faktinę aplinkybę dėl blogos pastato būklės, neremontuotų patalpų.
Pagal Higienos norma HN 134:2015) 39 punktą, ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Minėtuose Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus dokumentuose (1 t., b. l. 10-11, 2 t., b. l. 35–49) nurodyta, kad patikrinimo metu pelėsio nebuvo pastebėta.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą tenka pareiškėjui. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje, kokiu metu ir kur buvo pelėsis, į bylą nepateikta jokių duomenų apie pareiškėjo ginčo laikotarpiu reikštas pretenzijas dėl nurodyto galimo pažeidimo pataisos namų pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių dėl pelėsio buvimo ginčo patalpose pagrindu negali būti konstatuoti neteisėti Pravieniškių PN-AK veiksmai.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su švarios nuo buitinių parazitų aplinkos neužtikrinimu, teigė, kad jo gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių, dėl kurių sukandimų negalėjo tinkamai išsimiegoti ir pailsėti.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, - jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka [10.5].
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK buvo sudarę kenkėjų kontrolės paslaugų sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurių nuostatas kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus (1 t., b. l. 26–27, 50–53). Iš teismui pateiktų Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašų, darbų atlikimo aktų (1 t., b. l. 29–38) matyti, jog ginčui aktualiu laikotarpiu ginčo būrių patalpų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugos buvo teiktos, nesilaikant sutartyje nustatytų įsipareigojamų atlikti šiuos darbus 2 kartus per mėnesį. Pažymėtina, kad minėtų darbų atlikimo metu buvo aptikti buitiniai parazitai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismo nuomone, tikėtina pareiškėjo nurodyta aplinkybe dėl buitinių parazitų tam tikrais periodais buvimo gyvenamosiose patalpose.
Tačiau nagrinėjamame kontekste būtina pažymėti, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.
Pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl sanitarinių įrenginių (tualetų) trūkumo. Nurodė, kad 200 nuteistųjų buvo įrengti tik 4 tualetai.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), (toliau – ir Aprūpinimo aprašas) buvo nurodyta, kad tualete prausykloje turi būti po klozetą arba unitazą dvylikai asmenų, pisuarą – dvylikai asmenų, praustuvę – dešimčiai asmenų. Nuo 2017 m. birželio 7 d. įsigaliojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nurodyta, kad prausykloje tualete numatytas vienas klozetas arba pisuaras penkiolikai nuteistųjų, viena praustuvė – ne daugiau kaip penkiolikai asmenų.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad 3-io lokalinio sektoriaus 3-6 būrių sanitariniame mazge įrengti 4 unitazai ir 4 pisuarai. Šį tvirtinimą grindė Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. spalio 29 d. pažyma Nr. 88-382 (1 t., b. l. 26–27).
Pravieniškių PN-AK į bylą pateikė duomenis, jog 2016 m. birželio mėn. 2 d. 3-6 būriuose buvo 189 nuteistieji, 2016 m. liepos 8 d. – 193 nuteistieji, 2016 m. spalio 24 d. – 171 nuteistasis, 2016 m. gruodžio 8 d. – 173 nuteistieji, 2017 m. kovo 7 d. – 168 nuteistieji (1 t., b. l. 62). Nors duomenų apie nuteistųjų skaičių 3-6 būriuose kitu vertinamuoju laikotarpiu nepateikta, tačiau iš pateiktų duomenų matyti, kad 3-6 būrių nuteistųjų aprūpinimas sanitariniais įrenginiais neatitiko aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo.
Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad ginčo laikotarpiu gyveno blogos būklės pastate, neremontuotose, techniškai netvarkingose gyvenamosiose patalpose (nelygi sienų ir grindų danga), neužtikrinant švarios nuo buitinių parazitų aplinkos bei netinkamai aprūpinant sanitariniais įrenginiais (klozetais ir pisuarais).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė patirtais nepatogumais, fiziniu skausmu, kančiomis, išgyvenimais, pažeminimu ir pan.
Byloje esančiuose dokumentuose apie pareiškėjo fizinę ir psichinę sveikatą (1 t., b. l. 23–24) duomenų, kad pareiškėjas byloje vertinamu laikotarpiu kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos problemų, nėra, todėl spręstina, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų byloje vertinamu laikotarpiu poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai, jo emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl byloje nustatytų pažeidimų, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį, privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį (techniškai netvarkingas statinys ir gyvenamosios patalpos, nepakankama buitinių parazitų kontrolė, sanitarinių įrenginių trūkumas), jų trukmę, nesant duomenų apie pareiškėjo rašytus skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK administracijai, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie SAM ar kitoms kompetentingoms institucijoms, nenustačius, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgus į Lietuvoje pažeidimų metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 300 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.