Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-62-6700-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-62-6700-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-6700/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 45.4.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. (b. l. 2) už tai, kad jis 2010 m. kovo 27 d., apie 16.50 val., Sabonių kaime, Pasvalio rajone, vairavo automobilį Opel Vectra būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,24 promilės alkoholio). Šiais veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį.

Žemesnės instancijos teismas

Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 21 d. nutarimu pripažino E. K. kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą teisės pažeidimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 2 000 (dviejų tūkstančių) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams. Nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas teisės pažeidimas įrodytas rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais. E. K. teiginius, jog vairavo blaivus, 100 gramų degtinės išgėrė tik išlipęs iš automobilio ir iš karto po to buvo sulaikytas, teismas pripažino prieštaringais, laikė juos paneigtus nuosekliais policijos pareigūnų paaiškinimais. Skirdamas minimalią pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad E. K. neteistas, nebaustas administracine tvarka, yra neįgalus, gauna nedarbingumo pensiją, turi šeimą (b. l. 45-46).

II.

Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškina, kad policijos pareigūnų kaltinimas vairavus automobilį esant neblaiviam, yra tik prielaida. Iš savo transporto priemonės jis išlipo 10 minučių anksčiau nei privažiavo policijos ekipažas, stovėjo greta užrakinto automobilio, rūkė ir šnekučiavosi. Pareigūnai, sėdėdami pasaloje, puikiai matė, kad jis geria su pažįstamu asmeniu, stovinčiu kelių metrų atstumu. Aplinkybė, kad automobilis jam buvo grąžintas po trijų valandų nuo nušalinimo, taip pat paneigia, jog jo organizme galėjo būti 2,24 promilės alkoholio. Be to, teismas privalėjo atsižvelgti į jo invalidumą, t. y. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, ir vietoje baudos paskirti administracinį areštą, kadangi dėl tėvų klaidų neturėtų būti bloginama nepilnamečių vaikų padėtis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. K. kaltė dėl automobilio vairavimo esant blaiviam, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, yra įrodyta.

Apeliantas jam inkriminuotą teisės pažeidimą neigia ginčydamas vieną pagrindinių šios veikos sudėčiai būtinų elementų – vairavimo faktą – teigdamas, kad automobilį Opel Vectra pastatė šalikelėje ir tik po to su draugu paragavo alkoholinio gėrimo.

Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, o šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad Pasvalio rajono apylinkės teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga ir apklausė visus su įvykiu susijusius asmenis: J. K., G. K., A. K., I. K., A. B. bei A. T.. Paneigiant E. K. argumentus yra svarbūs policijos pareigūnų A. B. ir A. T. parodymai, kad įsukę į pagrindinį kelią, pamatė važiuojančią transporto priemonę Opel Vectra. Jos vairuotojas, pastebėjęs tarnybinį automobilį, sustojo kelkraštyje, išlipo ir užkalbino pažįstamą vyriškį. Kilus įtarimams dėl minėto asmens elgesio, jis buvo pakviestas į tarnybinį automobilį blaivumui patikrinti. Analogiškos aplinkybės išdėstytos ir šių pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9). Pažymėtina, jog nei vienas iš E. K. iniciatyva apklaustų liudytojų nepatvirtino matęs jį geriant viešoje vietoje ar kartu vartojęs alkoholį (b. l. 26-28). Apeliantas iš esmės pripažįsta įvykio dieną buvęs neblaivus, pasirašė tai įrodantį alkotesterio „Lion alcolmetr 500“ Nr. 18837 kvitą (b. l. 7). Taip pat jis neneigia, kad 2010 m. kovo 27 d. pavakarę vairavo automobilį Opel Vectra. Šių aplinkybių visumos pakanka vienareikšmiškai išvadai dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėties E. K. veiksmuose buvimo padaryti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė bylai reikšmingus įrodymus, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, juos įvertino (ATPK 257 str.), motyvuotai atmesdamas E. K. gynybos versiją. Todėl 2010 m. liepos 21 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Pagal ATPK 30 straipsnį, nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Pasvalio rajono apylinkės teismas, individualizuodamas apelianto atsakomybę, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad jis yra iš dalies darbingas (50 proc. darbingumo lygis atitinka trečią invalidumo grupę, b. l. 34), už KET pažeidimus baudžiamas pirmą kartą (b. l. 11), įvertino teigiamą jo asmens charakteristiką ir turtinę padėtį (b. l. 29-31), todėl skyrė inkriminuoto teisės pažeidimo sankcijoje numatytą švelnesnę alternatyvią nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Vadovaujantis ATPK 29 straipsnio 1 dalimi, administracinis areštas <...> skiriamas tik išimtiniais atvejais. Sąlygų, pateisinančių šios poveikio priemonės taikymą, nagrinėjamu atveju nėra, todėl pagrindinės nuobaudos rūšis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius