Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Š. (toliau – Pažeidėjas), apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje buvo gautas institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) viršininko Virginijaus Mačėno apeliacinis skundas. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-24 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad M. Š. 2015-09-25 teisės pažeidimą padarė turėdamas teisę vairuoti transporto priemones - paskirti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytas administracines nuobaudas. Skunde teigiama, kad tirto eismo įvykio metu specialioji teisė M. Š. nebuvo atimta ar apribota. Pažymima, kad pažeidėjo atžvilgiu nuo 2016-04-28 iki 2017-01-27 kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje vykdomas nutarimas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neturėtų būti reikšminga kvalifikuojant pažeidėjo 2015-09-25 įvykdytą veiką.

Byloje taip pat buvo gautas ir pažeidėjo M. Š. įgalioto atstovo advokato J. J. apeliacinis skundas, kuriuo teismo prašoma panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-24 nutarimą ir administracinės teisės pažeidimo bylą M. Š. atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, kad teismas netinkamai išaiškino bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas pažymi, kad iš Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016-11-24 posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje nedalyvavo nei atsakomybėn traukiamas asmuo M. Š., nei nukentėjusysis R. B.. Skunde daroma išvada, kad teismas nesilaikė betarpiškumo principo, neapklausė nė vieno iš eismo įvykyje dalyvavusių asmenų ir pats nesiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių, apsiribodamas tik kitų institucijų ir pareigūnų surinktais įrodymais. Skunde pažymima, kad visi byloje esantys M. Š. paaiškinimai duoti iki to laiko, kai jam dar nebuvo inkriminuotas KET pažeidimas, M. Š. juose nenurodė svarbių aplinkybių, tokių, kad autoįvykio metu buvo stiprus rūkas, taip pat po susidūrimo nukentėjusiojo R. B. pasakytų žodžių. Skunde teigiama, jog teismas visiškai nesiaiškino, dėl kokių priežasčių M. Š., važiuodamas pagrindiniu keliu, šviesiu paros metu, atsitrenkė į jam neteisėtai kelią užstojusį automobilį. Skunde pažymima, kad M. Š. nustatytas neblaivumas – 0,09 promilės – tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal medicinines išvadas nėra laikomas faktoriumi, turinčiu kokią nors įtaką vairavimo kokybei. Skunde be visa to teigiama, kad Panevėžio AVPK pareigūnas E. K., skirdamas autotechninę ekspertizę, vadovavosi savo paties surašytu ir M. Š. pasirašytu 2016-03-16 paaiškinimu, kuriame galimai pagal pareigūno padiktuotą tekstą, apibūdinantį 2015-09-25 eismo įvykio sąlygas, užrašyta ,,kelio danga sausa, matomumas geras“, tačiau apeliantas pažymi, kad M. Š. yra teigęs, jog buvo labai stiprus rūkas, kas galimai galėjo įtakoti šlapios dangos buvimą eismo įvykio metu. Skunde nurodoma, jog iš 2016-12-12 Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie AM gauta pažymos apie hidrometeorologijos sąlygas Nr. ( 5.58-10)-B8-2286 matyti jog 2015-09-25 9.45 val. oro temperatūra buvo +9,8 C, santykinė oro drėgmė 87 proc, kas reiškia, kad eismo įvykio metu ant asfalto buvo vandens kondensatas, t. y. danga buvo šlapia. Skunde taip pat teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad ATPK 35 str. numatyti nuobaudos skyrimo terminai nustatyta tvarka būtų pratęsti. Be visa to, skunde pateikiama išvada, kad M. Š. nėra tas subjektas, dėl kurio būtų galima atnaujinti ATP bylą. Pažymima, jog M. Š. jau buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 3 d., jam paskirta 115 eurų bauda, kuri, apelianto teigimu, buvo sumokėta 2015-10-06. Skunde pažymima, jog tokiu atveju M. Š. už tą patį nusižengimą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn antrą kartą.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos ir M. Š. įgalioto advokato apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio įgyvendinimo ir tvarkos įstatymo 5 str. 4 d. numatyta, kad kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK.

M. Š. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 127 str. 3 d. numatytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) esant vairuotojui neblaiviam.

Vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir ekspertų išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Skundus nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas M. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje nesilaikė ATPK 248 str. įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių visapusiškai, pilnai ir objektyviai išaiškinti visas bylos aplinkybes, jog ji būtų išspręsta tiksliai pagal įstatymą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015-09-25 eismo įvykio metu buvo apgadintos M. Š. bei R. B. vairuojamos transporto priemonės. Bylos tyrimo metu, t. y. tą pačią dieną, kuomet įvyko minimas eismo įvykis, buvo paimti abiejų transporto priemonių vairuotojų paaiškinimai. M. Š. savo paaiškinime teigė, kad pamatęs vilkiką norėjo jį aplenkti pradėjus manevrą, bet dar nespėjus išsukti į kitą kelio pusę vilkiko vairuotojas pasitraukė į kairę kelio pusę, tada suko į dešinę pusę taip užkirsdamas jam kelią. Norėdamas išvengti susidūrimo jis (M. Š.) ėmė stabdyti, tačiau nespėjo ir trenkėsi į vilkiko galą (16 b. l.). R. B. savo paaiškinime nurodė, kad išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kadangi tik tokiu būdu galėjo pasukti į dešinę. R. B. teigė, jog tokį manevrą atlikdamas buvo įsitikinęs, kad už jo nėra kitų transporto priemonių (14 b. l.). 2016-03-16 Institucijai pakartotinai paėmus R. B. paaiškinimą apie minimo eismo įvykio aplinkybes, pastarasis teigė, jog prieš susidūrimą atsitrenkusio automobilio nepamatęs ( 15 b. l.), o pravažiavus visą eismo juostą ir automobilio priekiui važiuojant į keliuką pajutęs, kad į automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis (15 b. l. ). Tai rodo, kad jo vairuojamo automobilio – vilkiko galinė dalis vis dar važiavo priešpriešine eismo juosta, tą patvirtina ir R. B.. Byloje esančiame 2016-09-20 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)pažymėta, kad ne tik R. B. veiksmai – atlikdamas dešinio posūkio manevrą ne nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, taip sudarydamas kliūtį iš galo atvažiuojančiam automobiliui ,,VW Eurovan“, - techniniu požiūriu sąlygojo minimo eismo įvykio kilimą, tačiau ir M. Š. veiksmai, - matydamas jam kliūtį sudarantį automobilį ,,Kamaz 5410“ su puspriekabe nesiėmė veiksmų efektyviai stabdyti vairuojamą automobilį jo važiavimo krypties dešinėje eismo juostoje ir atsitrenkė į automobilio ,,Kamaz 5410“ puspriekabę, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (28 b. l. ).

Vertindamas byloje surinktus ir ištirtus duomenis teismas konstatuoja byloje esant prieštaravimams, kurie skundžiamame nutarime nėra įvertinti bei pašalinti ir kurių buvimas gali įtakoti teismo sprendimą.

Visų pirma pažymėtina, kad teismas vadovavosi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais 2014-09-25 bei 2016-03-16 autoįvykio dalyvių R. B. ir M. Š. paaiškinimais, kuriuose transporto priemonių susidūrimo priežastis bei mechanizmas atskleisti neišsamiai ir netiksliai, o iš dalies ir prieštaringai. Iš R. B. paaiškinimų matyti, kad prieš sukdamas į dešinę ir nuvažiuodamas nuo kelio jis pasižiūrėjo, ar jam iš dešinės pusės nėra transporto priemonių ir jų nesant pasuko, tačiau ar jis, įvertinus jo menevrus abejose eismo juostose, stebėjo visą važiuojamąją kelio dalį bei įsitikino, kad netrukdys eismui, ar prieš sukdamas į dešinę rodė šios krypties posūkio signalą – paaiškinime nurodoma tik apie kairiojo posūkio rodymą, taip pat kiek laiko truko visas jo manevras iki susidūrimo – nenurodoma. R. B. neapklaustas ir apie įvykio metu buvusias oro bei kelio sąlygas, matomumą (atsižvelgus ir į jo vairuotos transporto priemonės gabaritus ir ypatumus). Iš M. Š. paaiškinimų taip pat neaišku, ar krovininio automobilio vairuotojas rodė kokius nors posūkio signalus, įspėjančius būsimas judėjimo kryptis, taip pat kas lėmė jo (M. Š.) sprendimą stabdyti savo automobilį lėtai (palaipsniui) bei manevro pasirinkimą. Visos nurodomos aplinkybės yra reikšmingos vertinant M. Š. veiksmus ir jų atitikimą KET reikalavimams, tačiau tiek R. B., tiek ir pats M. Š. teismo posėdyje nedalyvavo ir apklausti nebuvo. Ypač atkreiptinas dėmesys į tai, kad M. Š. net nebuvo apklaustas bei pateikęs savo paaiškinimą po jam Institucijos 2016 m. spalio 14 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo pagal ATPK 127 str. 3 d.

Pažymėtina, kad vadovaujantis ATPK 256 str. 3 d., pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Taigi, įvertinus visą administracinės bylos medžiagą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas neištyrus visų bylai svarbių aplinkybių bei nepašalinus esančių prieštaravimų. Tik atlikus papildomą įrodymų tyrimą ir pašalinus tiek nurodytus prieštaravimus bei abejones, tiek įvertinus M. Š. skunde keliamus klausimus bus galima priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismo nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir grąžinti M. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą Rokiškio rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.