Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1801-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-06-08
Bylos Nr.
1-1801-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18759-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
D. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1801-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18759-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 8 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Rasos Apšegienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2017 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., buto (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nuo stalo paėmęs virtuvinį peilį, iš už nugaros priėjo prie sugyventinės J. Č., viena ranka suėmė šiai už kaklo, o kita ranka laikydamas peilį, jį pridėjo prie J. Č. kairiojo šono, grasindamas, kad šią papjaus, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. Č. 2017 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., buto (duomenys neskelbtini), virtuvėje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis), kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš už nugaros priėjęs prie sugyventinės J. Č., viena ranka suėmė šiai už kaklo, o kita ranka laikydamas peilį, jį pridėjo prie J. Č. kairiojo šono ir grasino, kad šią papjaus, o J. Č. ištrūkstant iš jo, minėtu peiliu įdrėskė šiai dešinę plaštaką, dėl ko J. Č. padarė plaštakos nugarinio paviršiaus pjautinę žaizdą ir taip šiai nežymiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais D. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas D. Č. paaiškino, kad J. Č. yra jo sugyventinė, su kuria turi bendrą vaiką ir veda bendą ūkį. 2017 m. balandžio 19 d., apie 14.00 val., grįžo namo, kažką jai pasakė dėl vaiko priežiūros, tada ji atgal kažką atsakė, atrodo, kad jis eitų iš namų. Norėjo išeiti su vaiku, nes manė, kad ji blogai jį prižiūri. Buvo girtas. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu virtuvėje iš už nugaros suėmė J. abi rankas ir pasakė jai, gal ją iš viso reikia nužudyti, bet neturėjo tikslo jos žudyti. Ką tiksliai sakė, neprisimena. Specialiai jokio peilio neėmė, kad grasinti J. ar ją žaloti, gal pas ją rankoje jau peilis buvo, kai ją suėmė, jis nepastebėjo, neprisimena, nes tuo metu ji kažką veikė prie stalo. Greitai paleido J. ir ji iškvietė policiją. Nežino dėl ko ji kvietė policiją. Dėl padaryto labai gailisi (b. l. 49). Vėlesnėje apklausoje D. Č. paaiškino, kad 2017 m. balandžio 19 d. su sugyventine J. Č. įvykusio konflikto metu buvo girtas. Kai su sugyventine virtuvėje barėsi, jis iš pykčio suėmė J. abi rankas iš už nugaros, gal ir kaklą buvo suėmęs, nepamena, ir pridėjęs peilį prie jos šono sakė, kad ją reikėtų nužudyti, galimai pasakė rusišką žodį „pirnu“, t. y. „papjausiu“, norėjo taip išgąsdinti J. J. tuo tarpu bandė iš jo išsisukti, ir galimai tuo metu įdrėskė tuo peiliu jos ranką, plaštaką. Dėl padaryto jis labai gailisi. Nenorėjo žudyti J., tik pagrasino, kad ją išgąsdintų, nes buvo labai piktas. Dėl to, kad įvykio metu buvo girtas, pirminės apklausos metu nelabai tiksliai nupasakojo aplinkybes (b. l. 53).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Č. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. balandžio 19 d. 14.46 val. įregistruotas įvykis, jog namuose pranešėja konfliktuoja su neblaiviu vyru, kuris jai grasina peiliu (b. l. 4).

Iš 2017 m. balandžio 19 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad J. Č. parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 14.30 val., buto virtuvėje (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis D. Č., būdamas girtas, pasiėmė virtuvinį peilį nuo stalo ir pridėjęs jį jai prie dešinės pusės šono, grasino, kad papjaus. Ji bandė ištrūkti ir netyčia sau sužalojo ranką (įdrėskimas), dėl įdrėskimo pretenzijų neturi, pati susižalojo, bet dėl grasinimo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 5).

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatymo matyti, kad nuo smurto galimai nukentėjo J. Č., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurią buvęs sugyventinis griebė už nugaros, sakė, kad papjaus (b. l. 9–10).

Iš 2017 m. balandžio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas butas (duomenys neskelbtini). Apžiūrint butą, smurto žymių nepastebėta, bendra tvarka nepažeista (b. l. 11–16).

Iš 2017 m. balandžio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas peilis, kuriuo buvo grasinta J. Č.. Peilis yra 30 cm ilgio, jo rankena yra plastikinė, tamsiai rudos spalvos, geležtė metalinė, apie 20 cm ilgio. Ašmenys lygūs. Ant peilio geležtės matosi maisto likučiai, purvinas, ant krašto matosi medžiaginiai trumpi juodi plaukeliai (galimai nuo drabužių ar kitų medžiaginių paviršių) (b. l. 17–18).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. Č. parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu D. Č.. Sugyventinis visą savaitę vartojo alkoholinius gėrimus. 2017 m. balandžio 19 d., apie 13.00 val., ji nuėjo pas šeimos gydytoją, o sugyventinis nuėjo paskui ją, buvo neblaivus. Poliklinikoje sugyventinis pradėjo triukšmauti, padarė jai gėdos. Grįžusi namo, bandė su juo pasikalbėti dėl to įvykio, bet pokalbio metu vyras pradėjo konfliktuoti. Konfliktas vyko virtuvėje, kur niekas jų nematė, dukra buvo kitame kambaryje, valgė. Konflikto metu jis paėmė nuo stalo peilį (didelį, juoda rankena), priėjo prie jos iš nugaros, kairę ranką paėmė jai už kaklo (skausmo nepajuto), o dešinėje laikydamas peilį, prisilietė su juo prie kairės pusės šono pasakydamas ,,Parnu“. Ji išsisuko nuo jo, ir truputį sau įdrėskė ranką. Prašo policijos dėl šio įvykio imtis priemonių, nes ji bijo dėl savo, vaiko ir tėvo gyvybės ir sveikatos (b. l. 23–24).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad 2017 m. balandžio 19 d., apie 14.55 val., pagal Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimą kartu su vyr. patruliu V. Š. nuvyko į (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Bute juos pasitiko pranešėja J. Č., kuri paaiškino, kad sugyventinis D. Č. griebė ją iš už nugaros ir grasindamas peiliu sakė, kad papjaus ją, o ši bandė atstumti peilį ir sužalojo savo dešinę rankos plaštaką. Bute buvo didelė netvarka, daug išmėtytų daiktų, visur purvina. Įvykio liudytojų nebuvo. Nukentėjusioji pati parodė peilį, kuriuo jai buvo grasinta ir buvo sužalota, tai buvo virtuvinis peilis juoda rankena, kuris buvo paimtas ir pridėtas prie ikiteisminio tyrimo bylos. Nukentėjusioji atrodė blaivi, tik buvo labai susijaudinusi, ant jos dešinės rankos plaštakos matėsi įdrėskimas, galimai nuo peilio. Įtariamąjį smurtu D. Č. pasitiko lauke, jis elgėsi ramiai, spec. priemonės nenaudotos (b. l. 30).

Iš 2017 m. gegužės 24 d. garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas el. paštu atsiųstas BPC garso įrašas (b. l. 32).

Iš 2017 m. balandžio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos nukentėjusiosios rankos bei peilio nuotraukos. Pateiktose dešinės plaštakos nugarinio paviršiaus nuotraukose matomas linijinis odos pakitimas, primenantis įdrėskimą arba paviršinę pjautinę žaizdą. Toks sužalojimas galėjo būti padarytas nuotraukoje užfiksuotu peiliu ir atitiktų nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijų (b. l. 39–40).

Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų lape esančio užrašo matyti, kad 2017 m. balandžio 19 d. 15.31 val. D. Č. nustatytas 2,16 promilių girtumo laipsnis (b. l. 57).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, nuo stalo paėmęs virtuvinį peilį, iš už nugaros priėjo prie sugyventinės J. Č., viena ranka suėmė šiai už kaklo, o kita ranka laikydamas peilį, jį pridėjo prie jos kairiojo šono, grasindamas, kad šią papjaus, taip sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad jo grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai‘ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, iš už nugaros priėjęs prie sugyventinės J. Č., su kuria veda bendrą ūkį, viena ranka suėmė šiai už kaklo, o kita ranka laikydamas peilį, jį pridėjo prie jos kairiojo šono ir grasino, kad šią papjaus, o J. Č. ištrūkstant iš jo, minėtu peiliu įdrėskė šiai dešinę plaštaką, dėl ko J. Č. padarė plaštakos nugarinio paviršiaus pjautinę žaizdą ir taip šiai nežymiai sutrikdė sveikatą.

Įtariamajam D. Č. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. Č. tam pritarė ir sutiko su siūlomomis bausmių rūšimis ir jų dydžiais (b. l. 75–76). Nukentėjusioji J. Č. 2017 m. gegužės 25 d. pranešimu Nr. 10-S-92181 yra informuota apie sprendimą užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (b. l. 79).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 61–62), baustas administracine tvarka, nuobauda negaliojanti (b. l. 64), teistas (teistumas išnykęs, b. l. 66, 67–74), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, jų dydžius nustatant mažesnius nei įstatymo numatyti šių bausmių rūšių vidurkiai, skiriamas bausmes subendrinant dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 ir 4 d.), taip pat paskiriant įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 3 p.) ir baudžiamojo poveikio priemonę (BK 67 str. 2 d. 9 p.). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Č. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. Č. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. balandžio 19 d. 15.00 val. (b. l. 44) iki 2017 m. balandžio 21 d. 12.41 val. (b. l. 45), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu D. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 54), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su peiliu, 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu perduoti saugojimui daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b. l. 19) ir 2017 m. gegužės 4 d. kvitu B serija BBB Nr. 2PK002481 (b. l. 20), atiduotas saugoti į Vilniaus AVPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 19, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

D. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėti ir D. Č. skirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. Č. skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, paskirti D. Č. įpareigojimą per 2 (du) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. Č. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. balandžio 19 d. 15.00 val. iki 2017 m. balandžio 21 d. 12.41 val., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

D. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su peiliu, atiduotą saugoti į Vilniaus AVPK centrinę daiktinių įrodymų saugyklą Vilniuje, Buivydiškių g. 19, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Išaiškinti D. Č., kad:

1. Asmuo, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir bausmę vykdančios institucijos nustatytu periodiškumu atsiskaityti jai už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą, taip pat privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Valerij Lauš