Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Jono Gylio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. G., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas 2001 m. gruodžio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 104 straipsnį (galiojusį iki 2003 m. gegužės 1 d.), paskirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė, pakirtą bausmę atlikęs 2012 m. vasario 1 d.;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2016 m. gegužės 12 d. apie 13.00 val., (duomenys neskelbtini) esančioje pievoje, konflikto su seserimi N. K. metu, tyčia ranka sudavė jai keturis smūgius, taip mušdamas sukėlė šeimos narei N. K. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš kaltinamojo V. G. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 12 d. apie 13 val. į pievą, kuri yra (duomenys neskelbtini), 5 km atstumu nuo namų, kuriuose jis su šeima gyvena, atėjo sesuo N. K.. Pievoje tarp jo ir sesers kilo konfliktas, kurio metu supykęs ant sesers sudavė jai smūgius, tiksliai kiek sudavė smūgių pasakyti negali, galėjo suduoti keturis smūgius, po to jis nuėjo namo. Praėjus kiek laiko, jam būnant (duomenys neskelbtini) prie pieno supirkimo punkto, atvažiavo policijos pareigūnai ir jį išsivežė (b.l. 37-38).

Iš nukentėjusiosios N. K. apklausos protokolo matyti, kad 2016 m. gegužės 12 d. ėjo link parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), kur buvo išėjęs brolis nusipirkti vyno, norėdama paraginti brolį pasirūpinti savo gyvuliais, kadangi gyvuliai keletą dienų buvo netinkamai prižiūrėti. Apie 13.00 val. einant (duomenys neskelbtini) kaime žvyruotu keliuku sutiko pareinantį brolį V. G., kuris iš pažiūros jau buvo vartojąs alkoholio. Broliui papriekaištavus dėl neprižiūrimų gyvulių ir, kad vartoja alkoholį, jis supykęs pradėjo keiktis ir artintis link jos. Įtardama, kad brolis gali pradėti muštis, ji pasitraukė į pievą, tačiau V. G. pribėgęs prie jos rankos kumščiu keturis smūgius sudavė jai į kairės pusės veido skruostikaulį bei vieną smūgį į dantis. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tuo metu labai skaudėjo. Atvykus policijos pareigūnams brolis buvo sulaikytas, su broliu ji bendrauja, dažnai nueina pas ją į namus (b.l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. G. prisipažinimo, nukentėjusiosios N. K. parodymų, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad policiją kvietė N. K., kuri pranešė, jog 2016 m. gegužės 12 d. apie 13 val. ją sumušė brolis, rankomis smūgiuodamas apie 5 kartus į veido sritį (b.l. 9-11).

Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esanti pieva (b.l. 7-8).

Iš asmens blaivumo akto matyti, kad V. G. 2016 m. gegužės 12 d. 13.11 val. nustatytas 1,94 promilių girtumas (b.l. 30).

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t.y. jis seseriai N. K. konflikto metu tyčia ranka į veido sritį sudavė keturis smūgius, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Smurtas buvo panaudotas artimoje aplinkoje prieš seserį. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. G. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. G. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 42-44, 46).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – seserį. Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo V. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. praeityje teistas, paskirtą bausmę atliko, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus pakankamam laiko tarpui po atliktos bausmės. Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo dviratį būdamas neblaivus. Liekamųjų reiškinių dėl šio įvykio nukentėjusiajai nėra, ji civilinio ieškinio nereiškia, su kaltinamuoju ir toliau tarpusavyje bendrauja, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nepareiškė. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, tačiau nedirba, duomenų, jog dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, nėra pateikta, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokuroro pasiūlyta viešųjų darbų bausme.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, ankstesnį teistumą, spręstina, kad prokuroro pasiūlytos bausmės dydis, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, teismo nesaisto.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 64¹ straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Kaltinamasis V. G. BPK 140 straipsniu pagrindu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. gegužės 12 d. 13.35 val. iki 2016 m. gegužės 13 d., todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam šešių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, iš viso 240 valandų, visuomenės labui ir įpareigoti du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. G. paskirti – keturių mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 40 valandų per mėnesį, iš viso 160 valandų, visuomenės labui ir įpareigoti du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti V. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. gegužės 12 d. 13.35 val. iki 2016 m. gegužės 13 d., t.y. vieną parą prilyginant ją šešioms viešųjų darbų valandoms.

V. G. iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti V. G., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.