Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-418-889/2017

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-16
Bylos Nr.: e2-418-889/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-12503-2016-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Milda Valiulytė
Ieškovas: N. Š.
Trečiasis asmuo: A. S.
Advokatai: Linas Žukauskas

Kategorijos

1.3.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-418-889/2017(Proceso Nr. 2-06-3-12503-2016-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5. (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, dalyvaujant ieškovės N. Š. ir trečiojo asmens A. S. atstovui advokatui Linui Žukauskui, atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei advokatei R. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo, neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, ir atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei N. Š. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu prašo panaikinti 2016-05-04 atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo, skyrimo ieškovei, pakeisti ieškovės N. Š. atleidimo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) momentą ir pagrindą, nustatyti, jog ieškovė yra atleista iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-14, LR DK 125 str. 1 d. nustatytu pagrindu (šalių susitarimu), priteisti iš atsakovės 565,38 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 742,42 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o taip pat vidutinį darbo užmokestį už vėlavimo atsiskaityti darbuotojo atleidimo iš darbo dieną laikotarpį nuo 2016-03-14 iki galutinio atsiskaitymo su ieškove N. Š., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog 2014-03-10 tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere. 2016-02-26 ieškovė pateikė atsakovei pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal LR DK 125 str. 1 d., kuria atsakovei pasiūlyta nutraukti su ieškove darbo sutartį DK 125 str. 1 d. pagrindu nuo 2016-03-14, atsakovei visiškai atsiskaitant su ieškove sutarties nutraukimo dieną. Atsakovės direktorius sutiko su ieškovės pateikto pasiūlymo sąlygomis ir tai patvirtino savo rezoliucija ieškovės pateiktame pasiūlyme. 2016-03-04 atsakovės vadovas priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, jog darbo sutarties su ieškove nutraukiama 2016-03-14 LR DK 125 str. 1 d. nustatytu pagrindu, atsiskaitant su ieškove atleidimo iš darbo dieną. 2016-03-10 į atsakovės biurą atvyko vienintelis akcininkas su kitais trimis asmenimis, ieškovę, nebaigusią darbų, išvarė iš darbo vietos. Paskutinę jos darbo dieną 2016-03-14 ieškovei į darbo vietą patekti nepavyko, jai nebuvo sudaryta galimybė perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus. VSDFV prašymu ieškovė pasinaudodama VSDFV suteikta prieiga pranešimo apie ieškovės atleidimą pateikimui, pateikė pranešimą apie darbo santykių su atsakove pabaigą nuo 2016-03-14. Nepaisant to, jog darbo santykiai su ieškovei nutraukti 2016-03-14, atsakovė su N. Š. neatsiskaitė, taip pažeisdama ieškovės teises. Nurodė, jog į teismą ieškovė kreipėsi, kadangi LR VDI prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija 2016-08-22 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovei, atsisakymą grindė aplinkybe, jog atsakovė darbo byloje pateikė informaciją apie tai, kad darbo bylos nagrinėjimo metu atsakovės iniciatyva buvo pakeistas ieškovės atleidimo iš darbo momentas – neva ieškovė atleista iš darbo ne 2016-03-14, o 2016-05-04, ir ne LR DK 125 str. 1 d. pagrindu (šalių susitarimu), o DK 136 str. 3 d. 2 p. (už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą), o VSDFV pakeitė ieškovės atleidimo iš darbo momentą ir pagrindą. Nurodo, jog atsakovės priimtas lokalinis teisės aktas, kuriuo ieškovė nuo 2016-05-04 už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą atleista iš darbo neturi faktinio pagrindo, yra priimtas pažeidžiant DK nustatytą nuobaudų skyrimo tvarką ir dėl to yra neteisėtas. Ieškovės veiksmuose nėra 2016-05-04 įvardijamų darbo drausmės pažeidimų.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės prašymą dalyje dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2016-03-14 iki visiško atsiskaitymo dienos, priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, iš dalies su ieškiniu sutinka, pripažįsta, jog ieškovei nebuvo išmokėta dalis darbo užmokesčio bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Tačiau ieškovė neteisingai nurodo atleidimo dieną ir pagrindą. Ieškovė yra atleista ne 2016-03-14 šalių susitarimu, o 2016-05-04 už pravaikštą, t.y. skyrus jai drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Nurodo, jog su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl pačios ieškovės kaltės, nenoro bendradarbiauti, dėl ko atsakovė neturėjo galimybės apskaičiuoti ir išmokėti ieškovei priklausančių išmokų. Todėl atsakovė nesutinka su reikalavimo dalimi priteisti vidutinį darbo užmokestį už pavėluotą atsiskaityti su ieškove laiką. Nurodo, jog nuo 2016-03-10 atsakovės vadovas A. S. akcininkų sprendimu atšauktas iš vadovo pareigų, atsakovės akcininkas ir įgalioti asmenys atvyko į bendrovę perimti įmonės valdymo, informuoti vadovą apie akcininko sprendimą. Pažymėjo, jog ieškove tariamą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo atvykusiems akcininko įgaliotiems asmenims neperdavė nei 2016-03-10, nei vėliau. Naujasis įmonės vadovas apie darbo sutarties su ieškove nutraukimą 2016-03-14 nebuvo informuoti. Nurodo, jog 2016-03-14 ieškovei išsiųstas prašymas pateikti paaiškinimą, kodėl neatvyksta į darbą ir nevykdo savo darbo funkcijų, tačiau ieškovė paaiškinimo nepateikė. Atitinkamai 2016-05-04 ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Nurodo, jog ieškovė, neturėdama pareigos ir įgaliojimų jungėsi prie VSDFV sistemos ir perdavė duomenis apie tariamą darbo santykių nutraukimą nuo 2016-03-14. Nurodo, jog ieškovės pateikti dokumentai, kuriuos ji grindžia reikalavimą, 2016-03-14 dienai neegzistavo, todėl ieškovė nebuvo atleista 2016-03-14, ir atsakovė neturėjo 2016-03-14 su ja atsiskaityti.

Šalies argumentai

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris įformintas 2016-02-26 N. Š. pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 str. ir 2016-03-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-04 niekiniais ir negaliojančiais. Nurodo, jog mano, kad šie dokumentai yra sudaryti ieškovei ir buvusiam atsakovės vadovui A. S. susitarus ir siekiant apgaulės būdu ieškovei sukurti atitinkamą prievolę, t.y. teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už tariamai uždelstą su ieškove atsiskaityti laiką, įrodinėjant, kad ji turėjo būti atleista 2016-03-14. Atsakovės manymu, byloje yra pagrindas šalių susitarimą nutraukti 2014-03-10 darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) šalių susitarimu, negaliojančiu CK 1.81 str. pagrindu, kadangi susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, įformintas dviem dokumentais, yra sudarytas pasinaudojus susidariusia padėtimi, kada atšaukus atsakovės vadovą iš pareigų, visų įmonės dokumentų atsakovė savo žinioje neturėjo, ir turint tikslą N. Š. sukurti turtinį reikalavimą ir nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, tiek ieškove, tiek trečiajam asmeniui žinant, jog tokia veika yra ne tik kad nesąžininga, tačiau ir neteisėta. Nurodo, jog dokumentų, kuriais ieškovė grindžia savo reikalavimus, 2016-03-14 atsakovės žinioje nebuvo, nes jie sudaryti jau po 2016-03-10, kai iš vadovo pareigų atšauktas A. S.. Pažymėjo, jog ieškovė 2016 m. vasario mėn. neturėjo jokio pagrindo prašyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, sąlygojusių tokį ieškovė sprendimą. Taip pat nurodo, jog nėra jokių objektyvių priežasčių, dėl ko ieškovė turėjo teikti siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, o ne tiesiog pateikti prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojui prašant. Atkreipė dėmesį, jog nei ant 2016-02-26 Pasiūlymo dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriame įrašą padarė A. S., nei ant 2016-03-04 įsakymo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nėra įmonės antspaudo, nors įmonė savo veikloje antspaudą naudoja. Nurodo, jog 2016-03-04 įsakymo numeris neatitinka atsakovės veikloje vykdytos numeracijos. Nurodo, jog 2016-03-04 įsakymas sudarytas turint tikslą neteisėtai pasipelnyti ir po vadovo atšaukimo iš pareigų, įsakymas formos ir turinio prasme neatitinka įmonės naudojamų dokumentų, nėra aišku, kam toks įsakymas yra adresuotas. Nurodo, jog susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo sudarytas po to, kai A. S. buvo atšauktas iš vadovo pareigų ir įgaliojimų sudaryti sandorius nebeturėjo. Todėl asmens, neturinčio įgaliojimų, sudarytas sandoris atstovaujamajam, t.y. atsakovei, teisių ir pareigų nesukuria, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu ir CK 1.92 str. pagrindu.

Atsiliepimas

Ieškovė ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. bendru atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutinka, prašo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog susitarimas savo turiniu ir tikslais neprieštarauja viešajai tvarkai ir moralei, kadangi atsakovei pareigą sumokėti ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką sukuria ne susitarimo buvimas, o darbo sutarties nutraukimo ir neatsiskaitymo su darbuotoju jo atleidimo dieną faktas. Atskirsdami į priešieškinyje nurodytus motyvus, neva turinčius pagrįsti susitarimo sudarymą kitomis, nei 2016-02-26 ieškovės pasiūlyme ir 2016-03-04 įsakyme nurodytomis aplinkybėmis, ieškovė ir trečiasis asmuo A. S. nurodo, kad šiuo aspektu atsakovė pateikia vien savo prielaidas ir pamąstymus, kurie negali turėti jokios įrodomosios reikšmės, sprendžiant dėl galimo kito susitarimo sudarymo momento. Nurodo, jog turėjo reikšmingą pagrindą nutraukti su atsakove sudarytą darbo sutartį, paaiškino, jog ieškovei buvo atkleistos bendrovės veiklos gairės, kurios galimai yra neteisėtos, ieškovė nenorėjo dalyvauti tolimesniame bendrovės veiklos vykdyme, nusprendė nutraukti darbo sutartį. Nurodo, jog bendrovėje niekada nebuvo patvirtintų tvarkų, instrukcijų, taisyklių, kurios nustatytų privalomų rekvizitų bendrovės vidaus dokumentuose, buvimą. DK 125 str. nėra nustatyti privalomi susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo rekvizitai ir turinys, svarbu, kad susitarimas būtų rašytinis ir jame būtų išreikšta šalių valia. Ieškovės ir atsakovės valia nutraukti darbo santykius yra aiškiai išreikšta, patvirtinta atsakovės vadovo parašu, todėl jokių dokumento formos ir turinio trūkumų nėra. Taip pat nurodo, jog bendrovėje nebuvo patvirtintos jokios dokumentų numeracijos tvarkos. Nurodo, jog atsakovės prielaidos dėl dokumentų sudarymo momento nėra niekaip pagrįstos ir įrodytos. Tiek 2016-02-26, tiek 2016-03-04 atsakovės atstovas, trečiasis asmuo A. S., veikė kaip teisėtas atsakovės vadovas, turėjo įstatymu ir įstatais suteiktą teisę spręsti dėl darbuotojo atleidimo iš darbo ir darbuotojo atleidimo iš darbo sąlygų. Todėl nesant įrodyto kito susitarimo sudarymo momento (po 2016-03-10), atsakovės reikalavimo argumentai dėl susitarimo negaliojimo yra niekiniai ir atmestini.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti bei atmesti priešieškinį.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė atmesti ieškinį ir tenkinti priešieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014-03-10 tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovė buvo įdarbinta pas atsakovę vyr. buhaltere (t. 1, b. l. 10-14). 2016-02-26 ieškovė pateikė atsakovės direktoriui A. S. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį 2016-03-14 pagal LR DK 125 str. (t. 1, b. l. 20). 2016-03-04 atsakovės direktoriaus A. S. įsakymu buvo įsakyta nutraukti darbo sutartį su ieškove 2016-03-14 LR DK 125 str. 1 d. pagrindu (t. 1, b. l. 19). 2016-03-07 atsakovės neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta nuo 2016-03-10 atšaukti bendrovės direktorių A. S. ir atleisti jį iš užimamų pareigų 2016-03-10, šią dieną nutraukiant jo darbo sutartį, taip pat nuspręsta išrinkti bendrovės direktoriumi O. L. (t. 1, b. l. 51-54). VSDFV duomenų bazėje buvo įrašytas ieškovės atleidimas iš darbo nuo 2016-03-14 (t. 1, b. l. 18). 2016-05-04 atsakovės direktoriaus O. L. įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo ir atleidimo buvo nuspręsta ieškovei už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; nuo 2016-05-04 nutraukti su ieškove sudarytą darbo sutartį DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu (t. 1, b. l. 17). 2016-06-29 UAB „Jungtinė auditorių kontora“ atsakyme į 2016-06-28 prašymą dėl informacijos pateikimo nurodė, kad tarp jos perimtų UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų nėra N. Š. 2016-02-26 pasiūlymų dėl darbo sutarties nutraukimo, patikrinus bendrovių dokumentus nerasti nei įsakymai dėl atleidimo, nei kokie nors kiti įrašai apie darbo santykių pabaigą pasiūlymuose nurodytu pagrindu (t. 1, b. l. 64). 2016-08-22 LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos sprendimu buvo nuspręsta atsisakyti nagrinėti N. Š. prašymą UAB (duomenys neskelbtini) dėl atleidimo iš darbo pagrindo pripažinimo ir išmokų, susijusių su darbu, išieškojimu (t. 1, b. l. 8-9). 2016-09-23 VSDFV Klaipėdos skyriaus registro skyriaus vyriausiojo specialisto sprendimu buvo nuspręsta tikslinti LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje (toliau – registro duomenų bazėje) N. Š. valstybinio socialinio draudimo pabaigos duomenis UAB (duomenys neskelbtini) tikslinant pabaigos datą iš 2016-03-14 į 2016-05-04 (t. 1, b. l. 118-119).

Atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį atsakovėms reikalavimams. Ieškovo reikalavimui pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas (DK 27 str. 2 d.). DK 300 straipsnis numato, kad jeigu darbuotojas nesutinka su nušalinimu nuo darbo darbdavio iniciatyva, atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu nustatoma, kad darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymus, tai pažeistos darbuotojo teisės turi būti atkurtos ir jam išieškotas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką arba darbo užmokesčio skirtumas už laiką, kurį darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

Ieškovė kreipėsi ikiteismine tvarka į darbo ginčų komisiją 2016-06-16 dėl atleidimo iš darbo pagrindo pripažinimo ir išmokų priteisimo, kuri 2016-08-22 sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą, ieškinys teisme gautas 2016-09-23. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad keičiantis atsakovės vadovams, 2016-03-10 buvo paimti įmonės dokumentai ir ieškovė į darbą iš pradžių negalėjo pateikti, po to, laikydama, kad yra atleista nuo 2016-03-14, neatvyko. Atsakovė ieškovei dėl neatvykimo į darbą skyrė drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo tik 2016-05-04 įsakymu ir tik 2016-09-23 nuspręsta pakeisti ieškovės atleidimo pagrindą registro duomenų bazėje, todėl įstatyme nustatytų terminų praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir ieškovei atnaujintini praleisti terminai jos ieškinio reikalavimams tam, kad būtų suteikta galimybė apginti teisme jos pažeistas teises (DK 27 str., 299 str., 300 str., CPK 5 str.).

Darbo ginčų komisijai atsisakius spręsti darbo ginčą, tokį sprendimą keisti ar naikinti nėra pagrindo – ginčas nagrinėjamas pagal šalių teismui pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, kylančius iš darbo sutarties (CPK 5 str. 1 d.).

DK 125 straipsnyje nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas šalių susitarimu, taip pat reglamentuota darbo sutarties nutraukimo šiuo pagrindu tvarka. Tiek darbuotojas, tiek darbdavys gali būti sutarties nutraukimo iniciatoriais, ką suponuoja sutarties šalių lygiateisiškumo principas. Darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu galimas, kai šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus bei pasekmes. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-290/2005).

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris įformintas 2016-02-26 N. Š. pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 str. ir 2016-03-14 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-04 niekiniais ir negaliojančiais. Nurodo, kad mano, kad šie dokumentai yra sudaryti ieškovei ir buvusiam atsakovės vadovui A. S. susitarus ir siekiant apgaulės būdu ieškovei sukurti atitinkamą prievolę, t.y. teisę reikalauti vidutinio darbo užmokesčio už tariamai uždelstą su ieškove atsiskaityti laiką, įrodinėjant, kad ji turėjo būti atleista 2016-03-14. Tačiau atsakovė nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 str.). Teismo posėdyje ieškovė ir trečiasis asmuo A. S. patvirtino, kad dėl kovo mėnesį paaiškėjusių aplinkybių apie galimai neteisėtą įmonės veiklą, ieškovė nusprendė išeiti iš darbo savo noru ir tuometinis įmonės direktorius tam neprieštaravo. Darbo sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl darbo teisinių santykių pabaigos ir momento, todėl tikslūs jų motyvai dėl tokio susitarimo sudarymo nėra esminė aplinkybė vertinant jų valią dėl darbo sutarties nutraukimo. 2016-03-04 tuometinis atsakovės vadovas A. S. priėmė įsakymą, kuriuo buvo nustatyta, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukiama nuo 2016-03-14 DK 125 str. 1 d. nustatytu pagrindu (šalių susitarimu), atsiskaitant su ieškove DK nustatyta tvarka ieškovės atleidimo iš darbo dieną, t.y., sumokant ieškovei piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsakovė taip pat nurodė, kad ant 2016-02-26 ieškovės pasiūlymo ir 2016-03-04 įsakymo nėra atsakovo antspaudo, minėto įsakymo numeracija neatitinka naudojamai įmonėje. Nenustatyta, kad antspaudas buvo privalomas rekvizitas bendrovės vidaus dokumentuose. Taipogi nenustatyta, kad bendrovėje būtų buvusios taisyklės, tvarkos, instrukcijos, kuriomis vadovaujantis būtų nustatyta priimamų dokumentų numeracijos tvarka. Nenustatyta, kad minėtas įsakymas iki 2016-03-14 būtų buvęs pakeistas, panaikintas ar atšauktas. Iš to darytina išvada, kad darbo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės pasibaigė 2016-03-04 įsakymo pagrindu nuo 2016-03-14, todėl vėliau ieškovė iš darbo negalėjo būti atleista (DK 125 str.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės priešieškinis atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 185 str.).

Atmetus priešieškinio reikalavimus ir laikant ieškovės atleidimą 2016-03-04 įsakymo pagrindu nuo 2016-03-14 galiojančiu, pasibaigus darbo teisiniams santykiams vėlesnis ieškovės atleidimas atsakovo 2016-05-04 įsakymu dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo neturi teisinio pagrindo. Vertinant atsakovės nurodytas argumentus dėl 2016-05-04 įsakymo teisėtumo, papildomai pažymėtina, kad ieškovės atleidimo iš darbo 2016-05-04 įsakyme nurodytu pagrindu laikytinas ieškovės neatvykimas į darbą nuo 2016-03-18. Ieškovė paaiškino, kad ji darbo santykių pasibaigimo momentu laikė 2016-03-14 ir jau nuo 2016-03-15 turėjo teisę nedirbti. Atsakovė nurodo, kad 2016-03-25 ieškovei buvo siųstas reikalavimas dėl įsipareigojimų pagal darbo sutartį vykdymo (nustatyta, kad šis įpareigojimas buvo siųstas UAB (duomenys neskelbtini) vardu). Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė tokį reikalavimą būtų gavusi (CPK 178 str.). Atsakovė nurodė, kad ieškovė neperdavė jai apskaitos dokumentų, prisijungimo prie atsakovės apskaitos programos. Iš byloje pateikto antstolio A. Selezniovo surašyto 2016-03-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad O. L. su savo atstovu, advokatu E. R. ir kitais asmenimis, išgabeno visus atsakovės dokumentus bei kitą galimą turtą iš atsakovės buveinės, buvusios adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad visi prisijungimo prie apskaitos programos duomenys (generatoriai) 2016-03-10 liko ant ieškovės darbo stalo, po 2016-03-16 jų patalpose nebebuvo. Ieškovė paaiškino, kad 2016-03-11 apie 19 val. grįžo į darbo vietą tikėdamasi užbaigti nutrauktus darbus, tačiau paaiškėjo kad patalpų laukujų durų spyna yra pakeista, o viduje buvęs žmogus nurodė, kad ieškovė nėra įtraukta į sąrašą asmenų, kuriems leidžiama į patalpas patekti. Ta pati situacija pasikartojo ir 2014-03-14 - paskutinę ieškovės darbo dieną. Nurodytą aplinkybę patvirtina tiek atsakovės į bylą pateikti antstolio A. Selezniovo 2016-03-16, 2016-03-18 surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, o taip pat antstolės V. Daugirdienės surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, patvirtinantys, kad visu 2016-03-10 - 2016-03-16 laikotarpiu į bendrovės patalpas patekti nebuvo galima. Konstatuotina, kad ieškovė 2016-03-10 ir 2016-03-14 nedirbo pas atsakovę ir negalėjo patekti į įmonės patalpas ne dėl jos kaltės.

Be to, prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo (DK 240 str.). Byloje nėra duomenų, kad toks reikalavimas ieškovei buvo siųstas, todėl ieškovei paskirti drausminės nuobaudos 2016-05-04 įsakymu negalėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimai panaikinti 2016-05-04 atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) įsakymą dėl drausminės nuobaudos, atleidimo iš darbo, skyrimo ieškovei, pakeisti ieškovės N. Š. atleidimo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) momentą ir pagrindą, nustatyti, jog ieškovė yra atleista iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-14, LR DK 125 str. 1 d. nustatytu pagrindu (šalių susitarimu) laikytini pagrįstais, todėl tenkintini.

Kadangi atsakovė sutiko su ieškovės pateiktu pasiūlymu nutraukti darbo sutartį nuo 2016-03-14 pagal DK 125 str. 1 d., ši diena laikytina darbo santykių pabaigos momentu, tačiau atsakovė paskutinę ieškovės darbo dieną su ieškove neatsiskaitė: nesumokėjo kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei darbo užmokesčio. DK 141 str. numato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarką kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

2016-11-04 pažymoje UAB „Jungtinė auditorių kontora“ paskaičiavo, kad ieškovei už darbą pas atsakovę priklauso 780,82 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2014-03-12 iki 2016-03-14 (t. 1, b. l. 131). Nustatyta, kad ieškovei neišmokėtas darbo užmokestis pas atsakovą už 2016 m. vasario mėnesį sudaro 383 Eur sutartyje numatyto mėnesio atlyginimo. 2016 m. kovo mėnesį iki 14 dienos ieškovė pas atsakovę turėjo dirbti 9 darbo dienas, todėl ieškovei priteistina 164,14 Eur darbo užmokesčio (383 Eur/20 d.d. x 9 d.). Ieškovei priteistina pagal atsakovės pateiktą 2016-11-04 paskaičiavimą (t. 1, b. l. 131) apskaičiuota kompensacija ieškovei už nepanaudotas atostogas – 780,82 Eur neatskaičius mokesčių.

Atsakovės atstovė posėdžio metu nurodė, kad su ieškove buvo atsiskaityta ir jai 2016-11-21 mokėjimu buvo sumokėta 1045,39 Eur suma, tačiau mokėjimo pavedimo kopija ar kiti rašytiniai įrodymai apie atsiskaitymą teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti (CPK 178 str.). Ieškovė savo reikalavimų neatsisakė, todėl teismas sprendimu priteisia ieškovei neatskaičius mokesčių apskaičiuotą 547,14 Eur Eur darbo užmokestį už 2016 m. vasario ir kovo mėnesius bei 780,82 Eur piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Darbdaviui pateikus įrodymus apie visišką atsiskaitymą su ieškove sprendimas nebus priverstinai vykdomas.

Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo praktiką, priimtose nutartyse yra išaiškinęs, kad taikant šią teisės normą būtina atsižvelgti į DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintus darbo teisės principus; pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011; 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010). Nagrinėjamoje byloje palyginti su uždelsimo atsiskaityti laikotarpiu nuo 2016-03-14 iki sprendimo priėmimo dienos, ieškovė, gindama savo teises kreipėsi ikiteismine tvarka į darbo ginčų komisiją 2016-06-16, ieškinys teisme gautas 2016-09-23, darbo byla turėjo būti išnagrinėta per du mėnesius, tačiau jos nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių užsitęsė, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad aukščiau apskaičiuotų išmokų už uždelsimą atsiskaityti priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, būtų nesuderinamas su DK 2, 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, taip pat atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad yra pagrindas mažinti ieškovei iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) priteistinas išmokas už uždelsimo atsiskaityti laiką ir atitinkamai ieškovės reikalavimus tenkinti iš dalies –priteisti jai iš atsakovės po 383 Eur sutartyje nurodytą vidutinį darbo užmokestį už keturis mėnesius po jos atleidimo iš darbo dienos 2016-03-14 – iš viso 1532 Eur (DK 2 str., 35 str., 141 str. 3 d.).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos: 1108,33 Eur už teisines išlaidas, taip pat trečiajam asmeniui A. S. iš atsakovės 315 Eur už teisinę pagalbą, kurios yra pagrįstos ir neviršija rekomenduojamų priteisti advokatų darbo įkainių (t. 2, b. l. 3-23) (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Iš atsakovės priteistinas 95 Eur žyminis mokestis valstybei už tenkintus ieškinio reikalavimus dėl atleidimo iš darbo pagrindo pakeitimo ir išmokų priteisimo (CPK 80 str. 1 d. 1 ir 5 p. 7 p., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Panaikinti atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 2016-05-04 įsakymą dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą skyrimo ieškovei N. Š..

Pakeisti ieškovės N. Š. atleidimo iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) momentą ir pagrindą, nustatyti, jog ieškovė yra atleista iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-03-14 Lietuvos Respublikos darbo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (šalių susitarimu).

Priteisti ieškovei N. Š. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) neatskaičius mokesčių: 547,14 Eur neišmokėtą darbo užmokestį, 780,82 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas, 1532 Eur vidutinio darbo užmokesčio sumą už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2016-03-14; ir 1108,33 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui A. S. iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 315 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) 95 Eur žyminio mokesčio Valstybei.

Atmesti priešieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Milda Valiulytė