- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-22
- Bylos Nr.
- e2S-316-198/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01687-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- E. V.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-316-198/2016
Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01687-2015-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 22 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. V. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-50-921/2016 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. I. V. pareiškė ieškinį atsakovui E. V. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2016 m. sausio 20 d. teisme buvo gautas ieškovės atstovės advokatės I. M. pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. Nurodė, jog ieškinį atsiima, kadangi butas, dėl kurio buvo kilęs ginčas, 2016 m. sausio 20 d. yra parduotas, o iš šio sandorio gautos lėšos pasidalintos šalių. Pareiškimu taip pat prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas už ieškinio paruošimą.
Šalies argumentai
A. E. V. atstovė advokatė J. M. pateikė sutikimą dėl ieškinio atsiėmimo. Nurodė, jog nesutinka su ieškovės prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kadangi bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ieškovės. Ieškovė ginčo dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimo nebandė spręsti su atsakovu iki ieškinio pateikimo teismui dienos, tuo tarpu atsakovas su ieškiniu iš karto sutiko, pats pateikė taikos sutarties projektą, sutiko ir su galimybe parduoti turtą ir pasidalinti gautas lėšas. Atsižvelgianti į tai, prašė priteisti iš ieškovės 330 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovės I. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl turto atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, paliko nenagrinėtą. I. I. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. A. E. V. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė. Priteisė iš ieškovės I. V. 39 Eur žyminį mokestį valstybei. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinį turėjo apmokėti 281 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Ieškovė ieškinį yra apmokėjusi 31 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Teismas nurodė, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškovės I. V. prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo tenkintas ir atidėtas likusios 250 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, teismas iš ieškovės priteisė likusią nesumokėtą 39 Eur (281 Eur x 25 proc. - 31 Eur) žyminio mokesčio sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 2 p., 2 d.).
Šalies argumentai
I. I. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį dalyje dėl priteisto 39 eurų dydžio žyminio mokesčio. Nurodė, kad teismas nepagrįstai vertino, kad reikalavimas atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą yra apmokamas kaip turtinis reikalavimas. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t.y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Mano, kad už jį mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas žyminis mokestis. Teikdama ieškinį ieškovė yra sumokėjusi 31 euro dydžio žymini mokestį, t. y. visiškai apmokėjusi ieškinio reikalavimą kaip neturtinį. Mano, kad vadovaujantis CPK 87 str., teismas turėjo spręsti dėl 23,25 eur dydžio žyminio mokesčio grąžinimo, o ne įpareigoti papildomai sumokėti dar 39 eurus.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, tame tarpe – ir pagrindo, numatyto CPK 329 str. 2 d. 4 p., nenustatyta.
Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra turtinis reikalavimas ir dėl to teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Su šia skundo nuostata apeliacinės instancijos teismas sutinka. LR CPK 80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas ieškinys ar priešieškinis apmokamas nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, kuris turi būti sumokamas prieš atliekant tam tikrus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio dydis yra nustatytas LR CPK 80 str. 1 d. ir priklauso nuo pareikštų reikalavimų pobūdžio. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisinat jai piniginę kompensaciją arba nekilnojamąjį turtą natūra.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, tai yra šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainoti tokio teisinio veiksmo LR CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra galimas ne tik natūra, bet ir kitais būdais, iš jų ir sumokant bendraturčiui piniginę kompensaciją už kitam bendraturčiui tenkančią nuosavybės teisės dalį (LR CK 4.80 str. 2 d.). Dėl to ieškovės ieškinio reikalavimas dėl piniginės kompensacijos jai priteisimo yra ieškovės pasirinktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas. Teismas pažymi, jog reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo nagrinėjamu atveju nekeičia ieškovės pareikšto reikalavimo esmės ir nėra pagrindas ieškovės ieškinio reikalavimą vertinti kaip turtinio pobūdžio reikalavimą, kadangi tokiu reikalavimu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra neturtinio pobūdžio reikalavimas, už kurį turi būti mokamas LR CPK 80 str. 1 d. 2 p. nustatyto dydžio žyminis mokestis. Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė už ieškiniu reiškiamą reikalavimą žyminį mokestį yra sumokėjusi pilna apimtimi. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 26 d. nutartimi nepagrįstai priteisė iš ieškovės I. V. 39 Eur žyminio mokesčio valstybei. Todėl nutartis dalyje dėl priteisto 39 eurų dydžio žyminio mokesčio naikintina.
Vadovaujantis CPK 87 str., jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė ieškinį yra apmokėjusi 31 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į tai, ieškovei grąžintina 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos, tai yra 23,25 Eur (CPK 80 87 str. 2 d. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutartį dalyje, kuria priteista iš ieškovės I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 39 Eur (trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei, sumokant į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, panaikinti.
Grąžinti ieškovei I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,25 Eur žyminį mokestį.
Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Kitą Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.