Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Gvildienei, atsakovei A. A. R. ir jos atstovui advokato padėjėjui Edgarui Karaliui, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsako­vei A. A. R. su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti pastatą, esantį žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Lazdijų r., bei sutvarkyti statybvietę, o jei šio įpareigojimo atsakovė nustatytu terminu neįvykdys – suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant patirtas išlaidas iš atsakovės.

Ieškovo atstovė paaiškino, kad po savavališkos statybos konstatavimo pasikeitus teisiniam reglamentavimui atsakovės pastatytam II grupės nesudėtingam statiniui nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, kurio reikėjo anksčiau, tačiau statyba išlieka neteisėta, nes statinio vietoje statyba negalima ir šiuo metu. Pagal „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, patvirtintų 1992-05-12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 343, 127.9 punktą, vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Atsakovės pastatas stovi 41 metro atstumu nuo ežero kranto, o jos parengtas ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo 2016-02-09 patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pastatų statybos vietą numato kitoje vietoje nei stovi dabartinis pastatas. Todėl atsižvelgiant į tai, kad teisės aktai ir teritorijų planavimo dokumentas statybos dabartinėje pastato vietoje nenumato, prašo ieškinį patenkinti ir įpareigoti atsakovę statinį nugriauti.

Atsakovė ieškinį pripažįsta visiškai. Jos atstovas paaiškino, kad sutinka su ieškovo reikalavimu, nes atsakovė parengė kaimo plėtros projektą, kuris yra patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo, pagal kurį ji turi teisę statytis sodybą kitoje vietoje nei stovi dabartinis statinys. Kadangi šis statinys pastatytas teritorijoje, kurioje statyba negalima, atsakovė sutinka jį nugriauti.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovei A. A. R. nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Lazdijų r, sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 20, Kaviškio ežero apsaugos zonoje, atsakovė yra pastačiusi 8,0 m x 7.90 m dydžio, 63,20 kv. m užstatymo ploto pastatą – vagonėlį su priblokuota veranda ir sandėliuku-malkine. Ieškovas 2011-10-25 surašė savavališko statybos aktą, 2011-11-16 pareikalavo iš atsakovės, kad ši per nustatytą terminą nugriautų savavališkai pastatytą statinį, tačiau atsakovė per nustatytą terminą neįvykdė šio ieškovo reikalavimo, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą su reikalavimu pašalinti savavališkai pastatytus statinius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės statinys ir šiuo metu neatitinka teisės aktų reikalavimų ir negali būti statomas toje vietoje, kurioje yra pastatytas, atsakovė teismo sprendimu įpareigotina jį nugriauti.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. 2011-10-25 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-111025-00063-(14.12), patvirtina, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. 5940/0002:118, esančiame Lazdijų r, sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 20, Kalviškio ežero apsaugos zonoje, pastatytas II grupės nesudėtingas statinys - 8,0 m x 7.90 m dydžio, 63,20 kv. m užstatymo ploto vagonėlis su priblokuota veranda ir sandėliuku-malkine. Akte nurodyta, kad statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui nėra (T 1, b. l. 16-22). Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą 2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812, atsakovės statinys yra II grupės nesudėtingas statinys (reglamento priedo 1 lentelės 5 eilutė), todėl pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2. punktą, tokiam statiniui statyti buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas su raštiškais valstybės tarnautojų pritarimais. Atsakovė po savavališkos statybos nustatymo nepateikė nurodyto statybą kleidžiančio dokumento nei per ieškovės nustatytą, nei per pratęstą terminą ir statinio nenugriovė (T 1, b. l. 29-30, 33, 36-38), todėl jos statinys pagrįstai buvo pripažintas savavališka statyba, kurios padarinius reikėjo šalinti įstatymo nustatyta tvarka ieškovui kreipiantis į teismą. Tačiau nuo 2014-01-01 pasikeitus „Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede numatytiems reikalavimams, atsakovės statinio statybai rašytiniai valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui tapo nereikalingi (Reglamento 32 punktas, 6 priedo 2.2 punktas), todėl šiuo metu statyba nelaikytina savavališka. Nepaisant to, tai nereiškia, kad statinys neturi atitikti teisės aktų jam keliamų reikalavimų dėl vietos, kurioje jis pastatytas.

Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir saugomų teritorijų apsaugą. Šioje byloje pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad atsakovės statinys stovi Kaviškio ežero apsaugos zonoje (T 1, b. l. 14-15, T 2, b. l. 11-16), todėl sprendžiant jo teisėtumo klausimą būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais statybą vandens telkinių apsaugos zonose ir atitinkamos paskirties žemės sklypuose.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, patvirtintų „Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“, 127.9 punktas numato, kad vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus pastatus arčiau kaip 50 metrų už pakrantės apsaugos juostos, išskyrus buvusių sodybų atkūrimo atvejus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir Lietuvos Respublikos miškų įstatyme nustatytomis sąlygomis, taip pat miestų, miestelių ir kompaktiškai užstatytų arba savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytų užstatyti kaimų teritorijose (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje). Be to, Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktai numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju atsakovės statinys stovi arčiau nei 50 metrų nuo pakrantės apsaugos juostos, o pagal Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio vadovo 2016-02-09 patvirtintą kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, vieta sodybos statinių statybai šiame sklype yra numatyta kitoje vietoje nei stovi ginčo pastatas (T 2, b. l. 18-21). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad ginčo statinys pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) įstatymas draudžia ir šiuo metu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 1 d.). Šiuo atveju pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, neteisėta statyba siejama ne su statybą leidžiančio dokumento reikalingumu, kuris šiuo metu nėra reikalingas, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais statant konkrečios paskirties statinį konkrečioje vietoje.

Civilinio kodekso (toliau CK) 4.103 str. 3 d. nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Iki 2014-01-01 savavališkos statybos padariniai buvo šalinami pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį, tačiau nuo 2014-01-01 šie klausimai reglamentuojami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo savavališkos statybos laiko, tokios statybos padariniai yra šalinami pagal įstatymus, galiojančius savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Todėl nepaisant to, kad savavališka statyba buvo nustatyta dar iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo, neteisėtos atsakovės statybos padariniai šalintini pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.

Įstatymai skiria savavališką statybą ir statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 str. 71 d. ir CK 4.103 str. 1 d.). Kaip minėta, atsakovės statyba šiuo metu nėra savavališka, tačiau statyba pažeidžiančia teisės aktų reikalavimus, todėl jos pasekmės turi būti šalinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 8 dalyse numatyta tvarka. Šio įstatymo 6 dalis numato, kad tais atvejais, kai statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą terminą šiuos pažeidimus pašalinti, o tokio privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes numato šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą Inspekcija per 2 mėnesius nuo šio nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos kreipiasi į teismą. Šiuo atveju į teismą ieškovė kreipėsi dėl neįvykdyto įpareigojimo nugriauti statinį, o šis įpareigojimas privalo būti įvykdytas nepaisant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, nes statyba statinio vietoje yra negalima. Todėl ieškinys tenkintinas.

Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 273 str. 1 d. numato, kad tame pačiame sprendime teismas gali suteikti teisę ieškovui atlikti prašomus veiksmus, išieškant iš atsakovų patirtas išlaidas, jei teismo įpareigojimo atsakovas neįvykdys teismo nustatytu terminu. Todėl ieškovui suteiktina tokia teisė jeigu atsakovė per nustatytą terminą teismo įpareigojimo neįvykdys pati.

Bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo ieškovas įstatymo yra atleistas, išieškomos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, tai visos bylinėjimosi išlaidos išieškotinos iš atsakovės. Šias išlaidas sudaro bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,84 Eur (CPK 96 str. 2 d.), ir 41 Eur (143 Lt) dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokė­ji­mo ieškovas yra atleistas (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovės išieškotina 46,84 Eur (5,84 Eur + 41 Eur) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Vadovaudamasis CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovę A. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis nugriauti 8,0 m x 7.90 m dydžio, 63,20 kv. m užstatymo ploto pastatą žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Lazdijų r, sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. 20, Kaviškio ežero apsaugos zonoje, bei sutvarkyti statybvietę.

Per teismo nustatytą 6 (šešių) mėnesių terminą atsakovei neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti nurodytą pastatą, suteikti teisę Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovės Angelės A. R. patirtas išlaidas.

Išieškoti iš atsakovės Angelės A. R. 46,84 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 84 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant Valsty­bi­nei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respub­­­­likos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenka­mą­ją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, įmokos ko­das – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ termina­le).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.