- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-97-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kačinskienė Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- IĮ ,,Dikat“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IĮ ,,Dikat“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 dienos sprendimo, kuriuo atmestas IĮ ,,Dikat“ ieškinys UAB ,,Transtira“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas IĮ „Dikat“ su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Transtira“ 4971,67 Lt dydžio žalą, atsiradusios pervežant krovinį, procesines 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog su atsakovu buvo sudaryta pervežimo sutartis. Pervežant ieškovo krovinį atsakovas jį sugadino nepataisomai. Sužalojimai nebuvo aiškiai matomi, todėl apie sužalojimus buvo pranešta 2008 m. sausio 11 d. ir susirašinėjimai tęsėsi iki 2008 m. gegužės 30. Pakartotinė rašytinė pretenzija atsakovui buvo išsiųsta 2008 m. sausio 28 d. Terminas pretenzijai pareikšti nepraleistas, nes į terminą neskaičiuojamos šventinės ir poilsio dienos. Nėra CMR nustatytų aplinkybių, leidžiančių atleisti atsakovą nuo atsakomybės, todėl prašo priteisti padarytą žalą iš vežėjo (atsakovo), kurią sudaro 4263,67 Lt komodos kaina ir 708 Lt naujos komodos atvežimo išlaidos.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transtira“ atsiliepimu, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jei krovinio gavėjas priėmė krovinį kartu su vežėju nepatikrinęs jo būklės arba nepareiškė reklamacijų per 7 darbo dienas, tuomet krovinio priėmimas yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje. Kadangi CMR nustatyta tvarka nebuvo pareikšta pretenzija, todėl vėlesnė pretenzija neįrodo atsakovo kaltės. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žala atsirado dėl vežėjo kaltės, be to, žala galėjo atsirasti jau atvežus ir perdavus krovinį ieškovui.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, jog nėra duomenų, kad krovinys buvo sugadintas vežimo metu ir jo kilimo priežastis. Ieškovas nepateikė pretenzijų CMR nustatytu metu, todėl laikytina, jog krovinį priėmė neapgadintą. Be to nurodė, kad net jei ieškinys būtų tenkinamas, tretysis asmuo nebūtų atsakingas, nes atsakovas nepateikė jokio pranešimo apie įvykį, todėl draudikas prarado galimybę savalaikiai ištirti įvykio aplinkybes.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Transtira“ civilinėje byloje Nr. 2-1270-820/2009 pateikė ieškinį IĮ „Dikat“ dėl skolos už pervežimą priteisimo. Nurodė, jog atliko pervežimą IĮ „Dikat“ užsakymu, tačiau IĮ „Dikat“ neatsiskaitė už atliktas pervežimo paslaugas, todėl liko skolingas 1 793,60 Lt už pervežimą ir 651,56 Lt delspinigių pagal pervežimų sutarties 2.7 punktą.
Ieškovas IĮ „Dikat“ su UAB „Transtira“ su ieškiniu sutiko iš dalies, nurodydamas, kad atsakovui yra skolingas. Prašė atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes UAB „Transtira“ neatlyginus kroviniui padarytos žalos, buvo sustabdyti mokėjimai ir nebuvo pilnai atliktas atvežimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartimi nutarė sujungti į vieną civilinę bylą civilines bylas Nr. 2-1061-820/2009 ir Nr. 2-1270-820/2009 pagal ieškovo IĮ „Dikat“ ieškinį atsakovui UAB „Transtira“ dėl žalos atlyginimo ir ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui IĮ „Dikat“ dėl skolos priteisimo, sujungtoms byloms suteikiant Nr. 2-1061-820/2009, civilinėje byloje Nr. 2-1270-820/2009 paliekant nutarties nuorašą.
Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašė UAB „Transtira“ reikalavimus spręsti teismo nuožiūra, nes šie reikalavimai neįtakoja trečiojo asmens teisių ir interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2-o apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo IĮ „Dikat“ ieškinys atmestas, o atsakovo UAB „Transtira“ ieškinys patenkintas. Atsakovui UAB „Transtira“ iš ieškovo IĮ „Dikat“ priteista 1 793,60 Lt skolą, 651,56 Lt delspinigių, 73,35 Lt žyminio mokesčio ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; Iš ieškovo IĮ „Dikat“, priteistos 46,68 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas pažymėjo, kad pagal CMR 30 straipsnio 4 dalį, skaičiuojant 7 darbo dienų terminą, pristatymo diena, patikrinimo arba diena, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon, neįskaitoma, todėl nėra įskaitoma 2007 m. gruodžio 28 d., t. y. diena, kai krovinys perėjo gavėjo dispozicijon. Išeiginės dienos buvo 2007 m. gruodžio 29 ir 30 d., 2008 m. sausio 5 ir 6 d., o šventinė diena buvo 2008 m. sausio 1 d, tokiu būdu 7 darbo dienų terminas reklamacijai pateikti, neskaičiuojant šventinių ir išeiginių dienų, baigėsi 2008 m. sausio 9 d. Kadangi ieškovas IĮ „Dikat“ reklamaciją pateikė 2008 m. sausio 11 d., jis praleido 7 darbo dienų terminą, todėl jam kilo pareiga nuginčyti faktą, jog gavo ir priėmė tinkamą krovinį.
Teismas įvertinęs į bylą ieškovo pateiktas nuotraukas, elektroninio susirašinėjimo medžiagą bei atsakovui pateiktą pretenziją dėl krovinio sugadinimo, konstatavo, kad ieškovo pateikti atsakovo raštai į pretenziją nėra savarankiškas įrodymas, pagrindžiantis atsakovo kaltę. Įvertinęs įrodymų visumą teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog žala padaryta pervežamam kroviniui ir ji atsirado dėl atsakovo kaltės, todėl neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ir jį atmetė (CPK 178 str.), kartu buvo atmestas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo. Neįrodžius, jog žala padaryta ir ją padarė vežėjas, aplinkybės dėl žalos ir nuostolių dydžio, o taip pat trečiojo asmens (draudiko) atsakomybės klausimai kaip neturintys teisinės reikšmės, nebuvo analizuojami ir teismas dėl jų nepasisakė.
Išnagrinėjęs atsakovo UAB Transtira“ ieškinį teismas konstatavo, kad iš PVM sąskaitos faktūros matyti, jog ieškovas atsakovui skolingas 1 793,60 Lt už pervežimo paslaugas, todėl iš ieškovo IĮ „Dikat“ priteisė atsakovui UAB „Transtira“ 1 793,60 Lt skolos už pervežimo paslaugas (sujungta byla Nr. 2-1270-820/2009, b. l. 7; CK 6.808 str. 1 d; CK 6.813 str. 1 d.). Teismas nustatė, jog visa prievolė neįvykdyta daugiau nei metus laiko ir atsakovas prašė priteisti netesybas už pusę metų, todėl sprendė, jog prašomų priteisti netesybų dydis yra nepagrįstas ir iš ieškovo atsakovui priteisė 651,56 Lt delspinigių (CK 6.71 str., CK 6.73 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Ieškovas ĮI ,,Dikat“ apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovo reikalavimą dėl 651,56 Lt delspinigių atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neteisingai aiškino CMR nuostatas, neteisingai vertino faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims, todėl teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Teismas nenuosekliai skaičiavo 7 darbo dienų terminą pretenzijai pateikti vienur nurodydamas krovinio gavimo datą 2007-12-28 datą, kitur krovinio patikrinimo datą 2008-01-10, nors CMR 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuostoliams ar sugadinimui esant neakivaizdiems, pretenzija gali būti pareiškiama per 7 dienas nuo krovinio priėmimo, neįskaitant sekmadienių ir švenčių dienų. Apskaičiuojant CMR 30 straipsnio 1 dalyje numatytus terminus, pristatymo, patikrinimo ar krovinio perėjimo gavėjui diena nėra įskaitoma (CMR 30 str. 4 d.). Krovinys pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovui buvo perduotas 2007-12-28, o priimtas 2008-01-10, tada ir buvo nustatyta, jog dalis krovinio nepataisomai sugadinta. Kitą dieną vežėjui apie tai buvo pranešta elektroniniu paštu, o pretenzija atsižvelgiant į tai, kad 2007 metų gruodžio 28,29,30 bei 2008 sausio 1,5,6,10 dienos neįskaičiuotinos į terminą pretenzijai pareikšti, o įskaičiuotinos 2007 metų gruodžio 31 d., 2008 metų sausio 2,3,4,7,8,9, buvo pareikšta laiku ir tinkama forma, sekančią dieną pasibaigus 7 dienų pretenzijos pateikimo terminui. Atsakovui pateikus teismui dokumentus paaiškėjo, kad atsakovas pats nepervežė krovinio, o pasitelkė ĮI ,,Magnum inter“ kuri užsakovui tinkamai krovinio neperdavė, todėl važtaraštyje užsakovas nepasirašė, užsakovo spaudas uždėtas ne krovinio atvežimo dieną, bet vėliau. Aplinkybė, kad atsakovas perdavė krovinį 2007-12-28 neįrodyta, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, termino praleidimą pretenzijai pareikšti, o kartu ir pareigą įrodyti, jog krovinys buvo sugadintas jį pervežant. Vežėjo atsakomybė priėmus pervežimui krovinį yra preziumuojama, jeigu jis neįrodo, kad krovinys sužalotas dėl aplinkybių kurių vežėjas negalėjo išvengti (CMR 17 str. 1 d. 25 str. 1 d., CK 6.820 str.). Be to, tarp ginčo šalių pasirašytos sutarties 2.2 punkte taip pat nurodoma, kad vežėjas atsako pagal 1959 Ženevos (CMR) konveciją.
Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovui nepateikus reklamacijos per 7 dienas, negalioja CMR 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta vežėjo kaltės prezumcija ir žalos atsiradimo faktą turi įrodyti ieškovas. Tokios nuostatos CMR nėra ir vežėjo kaltės prezumcija dėl padarytos žalos galioja. Ieškovas sugadintą krovinio dalį gabeno iš Ispanijos, ko pasekoje patyrė papildomų pervežimo išlaidų, kurias turėjo atlyginti vežėjas, tačiau nurodytos aplinkybės teismas sprendime nevertino ir dėl to nepasisakė, todėl liko neišspręsti visi ieškovo reikalvimai. Skundžiamame sprendime teismas pripažino, kad krovinio dalis buvo sugadinta, todėl atsakovui nepaneigus įstatyme preziumuojamų faktų, teismas neturėjo teisinio pagrindo žalos atsiradimo priežasčių įrodinėjimo dalyko perkelti ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-12-30 Nutarimas Nr. 51, 7 p.). Atsakovas elektroninio susirašinėjimo metu netiesiogiai pripažino, jog žala atsirado dėl jo kaltės, todėl teismo motyvas, jog negalima teigti, kad atsakovas pripažino žalos padarymo faktą yra nepagrįstas. Be to, atsakovo pateikti oficialūs atsakymai turėjo būti vertinami kaip padidintą įrodomąją galią turintys įrodymai lyginant juos su atsakovo pateiktais žodiniais paaiškinimai teisme (CPK 197 str. 2 d.). CMR įtvirtintos reklamacijos tikslas, suteikti vežėjui informaciją apie akivaizdžius trūkumus ir sudaryti salygas, kad vežėjas galėtų imtis veiksmų žalos dydžiui, jos pobūdžiui ir susidarymo mechanizmui nustatyti ir tokiais atvejai turi būti kviečiami atitinkamų sričių specialistai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-15 Senato nutarimas Nr. 31). Tuo tarpu atsakovas nuo 2008-01-11 žinodamas apie žalos atsiradimą neatsiuntė darbuotojų ar specialistų apžiūrėti sužalotų daiktų, į pretenziją atsakė praėjus beveik 3 mėnesiams. Atsakovas apie įvykį nepranešė draudimo bendrovei PZU Lietuva ir visą riziką prisiėmė sau, tokie atsakovo veiksmai prieštarauja Civilinio kodekso bei CMR nuostatoms bei teisingumo ir sąžiningumo principams, ką ir turėjo įvertinti teismas.
Teismas nepagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovui 651,56 Lt delspinigių, nes iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas nė karto nereikalavo sumokėti už krovinio pervežimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Transtira“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti skundą atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti ieškovo patirtas išlaidas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimo bei atstovavimo išlaidas.
Nurodo, kad ieškovas pats pripažino, jog praleido terminą pretenzijai pareikšti. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog neįrodyta aplinkybė, kad atsakovas krovinį perdavė 2007-12-28, nes minėtos aplinkybės įrodinėti nereikėjo, kadangi visuose dokumentuose ieškovas pats nurodė, kad prekė perduota užsakovui 2007-12-28. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad teismas neįvertino ir nepasisakė dėl ieškovo patirtų papildomų pervežimo išlaidų, nes teismas nurodė, kad nesant įrodyto fakto, jog žala padaryta ir ją padarė vežėjas, aplinkybės dėl žalos ir nuostolių neturi teisinės reikšmės. Nepagrįstas ieškovo argumentas, jog teismas nepagrįstai priteisė delspinigius, nes ieškovas pats pripažino, kad laiku nesumokėjo už vežimą, todėl atsakovas pagrįstai apskaičiavo delspinigius, o teismas juos pagrįstai priteisė.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisingam taikytinos teisės nustatymui svarbus teisinių santykių kvalifikavimas ir jų dalyvių padėties apibrėžimas.
Bylos medžiaga įrodo, kad yra Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties Konvencijos (CMR) 1 straipsnio 1 punkte nustatytos salygos (buvo vežama) kelių transportu, už užmokestį, krovinio gavėjas ir siuntėjas yra skirtingų šalių teritorijose, šalys yra Konvencijos narės, todėl ginčo sprendimui taikytinos Konvencijos nuostatos.
Teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pripažinus, jog vežimas vyko pagal CMR konvenciją, jos nuostatos taikytinos ne visiems teisiniams santykiams, o tik tiesiogiai reglamentuotiems konvencijoje.
Ginčas tarp šalių kilo dėl nuostolių atlyginimo už krovinio sugadinimą, todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į CMR konvencijos nuostatas dėl pretenzijos vežėjui pareiškimo tvarkos ir terminų, tikrina ar pirmos instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė CMR konvencijos 30 straipsnio 4 dalį.
Ieškovo į bylą pateiktas CMR važtaraštis įrodo, kad ieškovas krovinį gavo 2007 m. gruodžio 28 d., krovinio gavimo faktą patvirtindamas IĮ ,,Dikat“ antspaudu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad krovinio priėmimo fakto patvirtinimas įmonės antspaudu be gavėjo parašo, šiuo atveju yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovas krovinį priėmė ir to neneigia.
CMR 30 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai krovinio trūkumai neakivaizdūs, reklamacija turi būti pateikta raštu vežėjui per 7 dienas, neišskaitant išeiginių ir švenčių dienų, bei krovinio patikrinimo dienos. Šiuo atveju, ieškovas kartu su vežėju, nepatikrinęs jo būklės priėmė krovinį ir nepareiškė reklamacijų CMR konvencijos 30 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka ir terminais. Neatlikus nurodytų veiksmų ir priėmus krovinį, jo priėmimas yra prima facie įrodymas, kad krovinio siunta gauta tokia, kokia ji nurodyta važtaraštyje.
Šiuo atveju nėra reikšminga, kad krovinį ieškovui pristatė ne krovinio vežėjas pagal sutartį, o V. R. IĮ ,,Magnum inter“, kuriai ieškovas pretenzijos nepareiškė. Pagaliau, ieškovas byloje neįrodė (CPK 178 str.) komodos sužalojimo pobūdžio, nenustatytos ir sužalojimo priežastys, todėl laikytina, kad ieškovas nenuginčijo prima facie įrodymo apie atsakovo nekaltumą dėl žalos atsiradimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kurios pagrindu atmestas ieškovo reikalavimas dėl 708 Lt nuostolių priteisimo, kadangi šis reikalavimas nėra tiesiogiai susijęs su pervežimu pagal aptartą CMR važtaraštį.
Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria patenkintas UAB ,,Transtira“ ieškinys.
Nurodytais argumentais IĮ ,,Dikat apeliacinis skundas atmestinas, o iš IĮ ,,Dikat“ atsakovės UAB ,,Transtira“ į.k. 122282884 priteistinos 1 000 Lt išlaidos advokato pagalbai atlyginti (CPK 98 str.), valstybės naudai priteistinos 11,20 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 p. teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o IĮ ,,Dikat“ apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš IĮ ,,Dikat“ į.k. 300152534 atsakovui UAB ,,Transtira“ į.k. 122282884 naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybės naudai 11,20 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidų.