Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. gegužės 29 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. V. už tai, kad ji: 1) prekiaudama netinkamai paženklintais 19 auksinių 585⁰ prabos gaminių vienetais ir 5 sidabrinių 925⁰ prabos gaminių vienetais, pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus; 2) prekiaudama 11 netauriųjų metalų gaminių vienetais kartu su tauriųjų metalų gaminiais, nesilaikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 146 (2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1K-360 redakcija) patvirtintų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 12 punkto reikalavimų ir tuo pažeidė Įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 193¹ straipsnyje.

Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktai J. V. už pažeidimo, numatyto ATPK 193¹ straipsnyje, padarymą paskirta 2 000 Lt bauda be tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, atliekų ir laužo konfiskavimo.

II.

III.

Administracinėn atsakomybėn patraukta J. V. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą panaikinti ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad yra nubausta nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymi, kad faktiškai yra nubausta už du pažeidimus – už tai, kad keli gaminiai nebuvo paženklinti valstybiniu kontroliniu prabavimo ir atsakomybės ženklu bei bižuterijos gaminiai sudėti vitrinose kartu su brangiųjų metalų gaminiais ir prie jų nepadėti užrašai „Netauriųjų metalų gaminiai“. Teigia, kad dėl šių pažeidimų jos kaltės nėra. Auksinių gaminių atsakomybės ženklas „T“, kurio atlikus ekspertizę nerado įspauduoto dirbiniuose, buvo įspauduotas į plombą, siekiant nesumažinti dirbinių prekinės vertės ir nesugadinti išvaizdos. Nors prabos nebuvo įspaustos arabiškais skaitmenimis trijuose auksiniuose dirbiniuose, jos buvo nurodytos prie dirbinių su plombomis prisegtose etiketėse. Pažymi, kad patys Lietuvos prabavimo rūmai kartais netinkamai užprabuoja gaminius. Jos nuomone, tai, kad vienokie reikalavimai yra taikomi dirbiniams, kurie būna prabuoti Lietuvoje ir kitokie, kai yra prabuoti kitoje Europos Sąjungos valstybėje (pav. Lenkijos Respublikoje), jau prieštarauja tarptautiniams teisės aktams.

Institucija atsiliepdama prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad J. V. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti. Anot Institucijos, imperatyvios normos taikymo išimtis, numatyta Įstatymo 14 straipsnyje, negali būti taikoma, nes patikrinimo metu rastuose gaminiuose yra pakankamai vietos, nesumažinant dirbinių vertės ir nesugadinant jų prekinės, vartojamosios ar meninės išvaizdos, visus privalomus įspaudus, tame tarpe atsakomybės ženklą, įspausti į pačius gaminius. Pažymi, kad Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“ tik išimtiniais atvejais, kada nėra techninės galimybės (pvz., gaminio masė yra iki 0,5 g) arba kada aišku, kad valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudas sugadintų gaminį, taiko minėtą išmintį ir valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo įspaudą deda į plombą. Pažymi, kad Individualios įmonės „Juvelyrika“ savininkė J. V., verslu, susijusiu su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, užsiima nuo 1997 metų, todėl privalėjo žinoti galiojančių teisės aktų reikalavimus dėl tauriųjų metalų gaminių ženklinimo, be to, galėjo pasirinkti, kokius gaminius pirkti. Pažymi, jog Įstatymas imperatyviai nurodo, kad visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, turi atitikti šio Įstatymo nustatytas prabas, kurios turi būti įspaudžiamas gaminyje, o ne etiketėje. Pažymi, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių priežiūros ir veiklos sritis Europos Sąjungoje nėra harmonizuota. Kiekviena valstybė nustato prabų standartus, tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių ženklinimo, apskaitos, realizavimo ar kitus reikalavimus, kurie galioja tik toje valstybėje, o Tauriųjų metalų gaminių kontrolės ir prabavimo konvencijoje numatyta galimybė asmeniui prašyti valstybės narės nepriklausomos įgaliotos prabavimo institucijos visus jos įmonės įvežtus iš užsienio tauriųjų metalų gaminius paženklinti Bendruoju kontrolės ženklu, tokiu atveju gaminiams nebūtų taikomi jokie apribojimai. Pažymi, kad J. V. yra tinkamas padaryto administracinio teisės pažeidimo subjektas – iš pateiktų įmonės nuostatų matyti, kad ji valdo įmonę, vadovauja jos komercinei-ūkinei veiklai, atsako už jos organizavimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 1931 straipsnis numato, jog nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimas – užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo vieno šimto iki dviejų tūkstančių litų, pareigūnams arba darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims – nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių litų su tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių, laužo ir atliekų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Minėta norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

J. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad prekiavo netinkamai paženklintais 19 auksinių 585⁰ prabos gaminių vienetais ir 5 sidabrinių 925⁰ prabos gaminių vienetais, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 15 straipsnio, 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Taip pat už tai, kad prekiavo 11 netauriųjų metalų gaminių vienetais kartu su tauriųjų metalų gaminiais, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 146 (2006 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1K-360 redakcija) patvirtintų Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 12 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 20 straipsnio 3 dalį. Ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. dėl objektyviosios veikos pusės, nėra. Faktas, kad buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, įrodytas rašytine bylos medžiaga – ūkio subjekto veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo aktais (b. l. 19-21, 24-26, 29-32), tauriųjų metalų gaminių ekspertizės aktais (b. l. 44-46, 47-48).

Apeliaciniame skunde J. V. faktinių aplinkybių neginčija, tačiau neigia savo kaltę dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo, galiojusio pažeidimų padarymo metu, 4 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, turi atitikti šio įstatymo nustatytas prabas. Tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiuose turi būti įspauduotas Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas, praba, atsakomybės ženklas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus <...>. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kada tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai gali būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo, tačiau neatleidžia nuo pareigos užtikrinti, kad realizuojamuose gaminiuose būtų įspausta praba ir atsakomybės ženklas, atitinkantys Įstatymo reikalavimus. Iš minėto Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad visi įspaudai (valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas (jeigu jis privalomas), praba, atsakomybės ženklas) turi būti įspaudžiami pačiame gaminyje. Išimtis iš šios taisyklės įtvirtinta Įstatymo 14 straipsnyje. Jame numatyta, kad Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas ir kiti įspaudai įspaudžiami ant tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių taip, kad nesumažėtų jų prekinė, vartojamoji ar meninė vertė, o jeigu nepakanka vietos arba jei tai yra neįmanoma, gaminį apibūdinantis įspaudas įspaudžiamas pritvirtintoje prie gaminio plomboje. Apeliantė nurodė, kad jai nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma ši išmintis, nes realizuojamose tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiuose nebuvo vietos įspausti atsakomybės ženklą „T“ arba prabą, todėl jie buvo įspausti plomboje ar atitinkamai gaminių etiketėje. Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ pareigūnams jokių abejonių, kad patikrinti gaminiai buvo pakankamo dydžio įspaudams padaryti, nekilo. Pažymėtina, kad minėtos institucijos viena iš veiklos sričių yra tauriųjų metalų prabavimas ir įspaudavimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei jos atsiliepime išdėstą paaiškinimą, kad ji savo kontrolinį ženklą įspaudžia ne pačiame gaminyje, o plomboje tik išimtiniais atvejais, pvz., kai nėra tam techninės galimybės (gaminio masė yra iki 0,5 g), įvertinus 19 vienetų auksinių 585⁰ prabos gaminių ir 5 sidabrinių vienetų 925⁰ prabos gaminių svorį, pripažintina, kad tas faktas, jog ginčo atveju realizuojami gaminiai buvo pakankamo dydžio įspaudams padaryti pačiame gaminyje, yra nepaneigtas ir J. V. administracinės atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad dalyje gaminių prabos apskritai nebuvo įspaustos nei pačiame gaminyje, nei plomboje, o tik nurodytos etiketėse, kas iš viso yra draudžiama. J. V. jokių svarių priežasčių, pateisinančių tokių netinkamai paženklintų gaminių realizavimą, nenurodė. Šis faktas, įvertinus tai, kad J. V. Valstybės įmonės „Lietuvos prabavimo rūmai“ 2008 m. liepos 28 d. nutarimu jau buvo bausta už analogiško pažeidimo padarymą, sudaro pagrindo vertinti jos argumentus kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant administracinės atsakomybės išvengimo.

Dėl apeliantės argumento, kad Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“ patys pažeidžia prabavimo ir įspaudavimo taisykles, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas J. V. administracinės atsakomybės klausimas už jos padarytą administracinį teisės pažeidimą, o minėtos Institucijos galimai padaromi pažeidimai, nevykdant ar netinkamai vykdant jai prisikirtas funkcijas, jokios teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai neturi ir jos administracinės atsakomybės nešalina. Pažymėtina, kad Valstybės įmonė „Lietuvos prabavimo rūmai“ nėra tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių rinkos dalyvis, ji tik teikia gaminių prabavimo ir įspaudavimo paslaugas, už kurių kokybę taip pat atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta J. V. argumentus dėl tarptautinių teisės aktų pažeidimo. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantė nenurodė, kokios konkrečiai tarptautinių teisės aktų nuostatos yra pažeidžiamos, o jos teiginys, kad skirtingi reikalavimai yra taikomi dirbiniams, kurie yra prabuoti Lietuvos Respublikoje, ir tiems, kurie yra prabuoti kitoje Europos Sąjungos valstybėje (pvz. Lenkijos Respublikoje), neatitinka faktinės padėties. Priešingai, Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte, remiantis abipusio pripažinimo principu, yra numatyta, kad tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai gali būti realizuojami be Lietuvos prabavimo rūmų kontrolinio įspaudavimo ar kokybės pažymėjimo, jeigu tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, įvežami iš kitos valstybės – priklausančios Europos ekonominei erdvei ir Turkijos, kuriose juos leidžiama teikti rinkai, – yra patikrinti ir paženklinti įgaliotos ir nepriklausomos institucijos, turi savo gaminyje įspaustą toje valstybėje registruotą atsakomybės ženklą. Nagrinėjamu atveju J. V. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už tai, kad jos realizuojami Lietuvos Respublikoje gaminiai iš viso buvo be prabų ar atsakomybės ženklų „T“. Apeliantė teigė, kad jie buvo įspausti, tik ne gaminyje, tačiau pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog prabas ant plombų uždėjo pati mechaniniu būdu (b. l. 107), kai kurios, kaip jau minėta aukščiau, buvo nuodytos tik etiketėse. Tai tik patvirtina Institucijos pareikštą kaltinimą, jog tam tikri gaminiai, įvežti iš Lenkijos Respublikos, iš viso buvo be prabų. Du sidabriniai 925⁰ prabos gaminiai buvo ir be valstybinio kontrolinio prabavimo ženklo (b. l. 45). Tokie gaminiai neabejotinai neatitinka Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto abipusio pripažinimo principo taikymo sąlygų. Apeliantė įrodymų, kad toks gaminių įspaudavimas ir prabavimas buvo laikomas tinkamu, kad tokius gaminius buvo leidžiama teikti rinkai kitoje valstybėje (nagrinėjamu atveju – Lenkijos Respublikoje), nepateikė.

Apeliantė savo kaltę dėl kito administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuoto pažeidimo (dėl to, kad prekiavo 11 netauriųjų metalų gaminių vienetais kartu su tauriųjų metalų gaminiais) iš esmės neigia tik tuo aspektu, kad yra netinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas. Vadovaudamasi šiais motyvais, ji neigia savo administracinę atsakomybę ir už kitus, anksčiau aptartus, pažeidimus. Pastebėtina, kad J. V. analogiškus atsikirtimus buvo pateikusi ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (b. l. 4-7). Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pasisakė šiuo klausimu. Teisėjų kolegija palaiko išdėstytus motyvus ir jų nebekartoja. Pagal ATPK 1931 straipsnį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pažeidęs tvarką verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais. Nagrinėjamu atveju buvo pažeista tvarka, įtvirtinta Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatyme, taip pat Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklėse. Abiejuose teisės aktuose aiškiai įvardinta, kad įpareigojimas jų laikytis taikomas ūkio subjektui. Kadangi nagrinėjamu atveju pažeidimas padarytas ūkio subjekto – Individualios įmonės (duomenys neskelbtini) – J. V., kaip minėtos įmonės savininkė, atsakinga už jos veiklos organizavimą, jai nepateikus duomenų, kad įmonėje būtų paskirtas kitas vadovas (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 7 str.), teisėtai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 193¹ straipsnį.

Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

J. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.