Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-06-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1339-861/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-03-07Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-06-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
e2A-1339-861/2022
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00681-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Donata Kravčenkienė
Atsakovas
A. S.
Ieškovas
UAB „Jurisdictus“
Kategorijos
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2A-1339-861/2022Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00681-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 7 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Jurisdictus“ ieškinį atsakovui A. S. dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Jurisdictus“ kreipėsi į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus su ieškiniu (DOK-3696), prašydamas iš atsakovo A. S. (pradinis atsakovas) priteisti 3 418 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodo, kad UAB „Sauda“ reikalavimo perleidimo (cesijos) sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytais tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“, 2019-01-11 perleido reikalavimo teisę ieškovei. Ieškovė įgijo teisę reikalauti iš transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – transporto priemonė, automobilis) savininko ir/ar valdytojo atlyginti išlaidas už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir laikymą.

3. Ieškovė paaiškino, jog 2018-10-05 buvo surašytas transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimo (toliau – Nuvežimo aktas). Policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir, remdamasis 2018-05-08 sutartimi (toliau – Sutartis), sudaryta tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė transporto priemonę transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. UAB „Sauda“ minėtą dieną nuvežė transporto priemonę į saugojimo aikštelę, kur ji yra saugoma iki šios dienos. Iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2 Eur transportavimo mokestis, už saugojimo vieną parą imamas 14 Eur mokestis. Atsižvelgdamas į transporto priemonės saugojimo laiką, skaičiuojamą nuo nuvežimo dienos (2018-10-05) iki pranešimo A. S. išsiuntimo dienos (2019-06-06) įsiskolinimo suma sudaro 3 418 Eur (2 Eur + 244 dienos x 14 Eur = 3 418 Eur).

Žemesnės instancijos teismas

4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019-11-25 nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki paaiškės atsakovo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių ir pareigų perėmėjai. 2020-04-10 nutartimi atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, pradinis atsakovas A. S. pakeistas į atsakovą Lietuvos Respubliką, atstovaujamą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko. 2020-09-29 nutartimi atsakovais byloje įtraukti Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-11-30 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki Klaipėdos apygardos teisme bus išspręstas mirusiojo A. S. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo teisėtumo klausimas. 2021-08-06 nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas pasiūlant ieškovei pateikti patikslintą ieškinį, nurodant tinkamą atsakovą. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021-08-24 nutartimi netinkamas atsakovas pakeistas tinkamu atsakovu A. S..

Atsiliepimas

5. Atsakovas A. S. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. S., administracinio nusižengimo teiseną turėjo nutraukti. UAB „Sauda“ atsirado teisinis pagrindas kreiptis į policiją su prašymu perimti transporto priemonę, nutraukus priverstinį saugojimą UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje pagal Nuvežimo aktą. Anot atsakovo, UAB „Sauda“ turėjo nedelsiant imtis priemonių utilizuoti transporto priemonę ir iš gautų pajamų padengti automobilio saugojimo išlaidas. Vertina, kad iki transporto priemonės utilizavimo arba iki ieškinio pateikimo teismui dienos, ieškovė – 2019-06-06, automobilio saugojimą UAB „Sauda“ turi vykdyti įprastinėmis automobilio verslo sąlygomis, kurie taikomi UAB „Sauda“ bet kuriam klientui, t. y. 3 Eur paros mokestis, 40 Eur mėnesinis mokestis.

6. Pažymėjo, kad automobilio savininku tapo priėmus mirusiojo A. S. paveldimą turtą, tačiau atsakovas neatsako už prievoles, kurios susijusios su paveldėtojo asmenine atsakomybe dėl padarytų nusižengimų. Todėl, atsakovo teigimu, jis nėra atsakingas už priverstinio transporto priemonės nuvežimo taikymą pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 603 straipsnį, nes nėra Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidėjas ir jam nėra taikoma administracinė atsakomybė. Atsiliepime nurodė, kad iš dalies pripažįsta reikalavimą dėl automobilio įprasto saugojimo išlaidų padengimo, apskaičiuojant saugojimo išlaidas (40 Eur per mėnesį) už laikotarpį nuo 2018-10-04 iki (duomenys neskelbtini), iš viso 480 Eur.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad UAB „Sauda“ turėjo įforminti ūkinę operaciją, t. y. išrašyti A. S. sąskaitą faktūrą už Transporto priemonės saugojimą ir nustatyti jos apmokėjimo terminą. Tokia ūkinė operacija turėjo būti įforminta buhalterinės apskaitos dokumentu, kuris patvirtintų UAB „Sauda“ prievolių įvykdymą pagal priverstinio saugojimo sutartį ir nustatytų prievolę apmokėti už suteiktas paslaugas.

8. Nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartį sudarė 2018-10-02, kai automobilis priverstinai nuvežtas buvo 2018-10-05, t. y. UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į neatsiradusią prievolę. Pranešime apie skolos perleidimą ieškovė nenurodė A. S. pašto adreso, nėra duomenų apie pranešimo išsiuntimą, iš ko darytina išvada, jog pradinis atsakovas tinkamai neinformuotas apie kreditoriaus pasikeitimą. Pagal 2019-01-11 perdavimo aktą ieškovė iš UAB „Sauda“ perėmė teisę į transporto priemonės saugojimą 1 372 Eur sumai, tačiau ieškovė pateikė ieškinį didesnei sumai, nei tą, kurią ji perėmė.

Šalies argumentai

9. Ieškovė pateikė dubliką, kuriuo prašė visiškai patenkinti ieškinyje išdėstytus reikalavimus. Nurodė, kad atsakovo argumentai dėl to, jog atsakovas asmeniškai nepadarė ANK pažeidimų, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi reikalaujamos priteisti išlaidos nėra sudėtinė administracinių nusižengimų bylų teisenos užtikrinimo dalis. Pabrėžė, kad atsakovo atsiliepime pateiktas paveldėjimo teisinių santykių aiškinimas, kad jis paveldėjimą priėmė su tam tikromis sąlygomis, šalinančiomis jo atsakomybę dėl palikėjo skolų, neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Nurodė, kad ieškinio priedai patvirtina, jog perleistos visos reikalavimo teisės dėl konkrečios transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo išlaidų, nenustatant apribojimų. Reikalavimo perleidimo sutarties 1.2. punktas numato, kad perleidžiamos esamos ir būsimos teisės dėl transporto priemonės. Pabrėžė, kad buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

10. Pasisakydamas dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų dydžio, ieškovė teigė, kad atsakovas neįrodė, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu reikalaujama suma turėtų būti mažinama, ar skaičiuojami kiti, nei ieškinyje ir sutartyje su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu įtvirtinti įkainiai. Nėra pagrindo mažinti saugojimo įkainius, nes analogiškų paslaugų kainos rinkoje vienodos arba didesnės, kadangi kainos nustatytos viešo konkurso būdu. Atsakovo pateikti skaičiai, kad automobilio saugojimas kainuoja 40 Eur per mėnesį, yra nesusiję su priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo realia kaina.

Žemesnės instancijos teismas

11. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2021-10-13 nutartimi perdavė bylą nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kadangi atsakovo A. S. gyvenamoji vieta yra Vilniuje.

Atsiliepimas

12. Atsakovas pateikė tripliką, kuriuo prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Teigė, kad ieškovė dublike teisingai nurodė teismų praktiką, jog UAB „Sauda“ teisė į išlaidų atlyginimą atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.229 ir 6.233 straipsnių pagrindu. Atsakovo vertinimu, ieškovė netinkamai vertino atsakovo pareigas pagal CK 5.52 straipsnį ir jo kaip įpėdinio teisę, numatytą CK 6.119 ir 6.107 straipsniuose. Atsakovas nesutiko su ieškovės argumentais, susijusiais su reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumu ir buhalterinės ūkinių operacijų apskaitomis. Nurodė, jog UAB „Sauda“ yra juridinis asmuo, todėl paslaugos suteikimas turėjo būti įformintas pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus – išrašant PVM sąskaitą faktūrą, o šio dokumento ieškovė byloje nepateikė.

II. Byloje priimto teismo procesinio sprendimo esmė

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-07 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą grindė tokiais motyvais:

13.1 pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2018-10-05 transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta nustačius, kad buvo pažeisti KET reikalavimai, t. y. KET 226 punktas. Vertino, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė neatitiko KET 226 punkte numatytų reikalavimų. Iš byloje esančio Nuvežimo akto matyti pabraukta dalis, kad apžiūrint transporto priemonę dalyvavo transporto priemonės savininkas, tačiau kitų akte reikalaujamų duomenų (savininko vardas, pavardė, gimimo data, parašas) nenurodyta. Byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ duomenimis transporto priemonė nuvežimo dieną priklausė A. S.. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu A. S. paveldėjo (duomenys neskelbtini) mirusiojo A. S. turtą, tame tarpe atsakovas paveldėjo ir automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

13.2 teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog mirus A. S., administracinio teisės pažeidimo teisena turėjo būti nutraukta, o paveldėtojas neatsako už prievoles, kurios susijusios su palikėjo asmenine atsakomybe dėl padarytų nusižengimų;

13.3 pažymėjo, kad byloje prašomos priteisti išlaidos, susijusios su priverstiniu nuvežimu, nėra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo dalis. Atsakovo argumentai, kad atsakovas asmeniškai nepadarė ANK pažeidimų nėra teisiškai reikšmingi. Teismas nurodė, jog atsakovas priėmė palikimą visa apimtimi, kaip turtinių teisių ir prievolių visumą, nes CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, kad draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga, ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą;

13.4 Byloje nesant abejonių, jog A. S. 2018-10-05 buvo transporto priemonės savininkas, konstatavo, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu. O atsakovui priėmus A. S. palikimą, ši prievolė tenka atsakovui A. S.;

13.5 byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Sauda“ transporto priemonės savininką informavo apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius ir pareigą jį atsiimti, kaip nustatyta Sutarties 7.6 punkte. Nuo transporto priemonės nuvežimo (2018-10-05) iki reikalavimo teisės perleidimo (2019-01-11) praėjo trys pilni mėnesiai, susikaupė 1 374 Eur skola už saugojimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pradinio kreditoriaus aktyvius veiksmus siekiant informuoti savininką apie pareigą atsiimti transporto priemonę, laikymo įkainius, skolos dydį ar kt. Sprendė, jog UAB „Sauda“ iš esmės nevykdė pareigos, nustatytos Sutarties 7.6 punkte;

13.6 pradiniam kreditoriui perleidus reikalavimo teisę, ieškovė nurodė išsiuntusi A. S. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, į bylą pateikė 2019-01-14 pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę, tačiau nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis pranešimas vis tik buvo faktiškai išsiųstas bei tinkamai įteiktas adresatui. Ieškovės pateiktas 2019-06-06 reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo, siųstas A. S., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis pranešimas grįžo neįteiktas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškovės aktyvius veiksmus siekiant išsiaiškinti automobilio savininko gyvenamosios vietos adresą bei tinkamai informuoti savininką apie perleistą ir toliau skaičiuojamą skolą;

13.7 teismas akcentavo, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, apie reikalavimo teisės perleidimo faktą atsakovas buvo tinkamai informuotas teisme (visi dokumentai jam įteikti su ieškiniu), todėl reikalavimo teisės perleidimo faktas šiuo atveju gali būti panaudotas prieš atsakovą;

13.8 teismas spendė, kad yra objektyvus teisinis pagrindas mažinti ieškovės naudai priteistiną atsakovo įsiskolinimo sumą dėl pasyvaus ieškovės elgesio. Ieškovė nepakankamai operatyviai ėmėsi veiksmų savo pažeistoms teisėms ginti ir tuo iš dalies sudarė sąlygas skolai didėti;

Šalies argumentai

13.9 ieškovės prašoma priteisti įsiskolinimo suma, apskaičiuota už laikotarpį nuo 2018-10-05 iki 2019-06-06, už 244 paras, pripažintina akivaizdžiai per didele, todėl yra mažinama, priteisiant iš atsakovo skolą už automobilio saugojimą už laikotarpį nuo 2018-10-05 (automobilio nuvežimo dienos) iki 2019-01-14 (pirmojo pranešimo atsakovui išsiuntimo dienos), iš viso už 102 dienas (14 Eur x 102 dienos + 2 Eur transportavimo kaina = 1 430 Eur;

13.10 teismas, iš byloje pateiktų įrodymų, t. y. paslaugų teikimo, transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarčių, vertino bei lygino jose nustatytus įkainius, siekdamas įvertinti 2018-05-08 tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ sudarytos paslaugų teikimo sutartyje nustatytų įkainių atitikimą realioms analogiškų paslaugų rinkos kainoms. Teismas vertino, kad už transporto priemonės priverstinį saugojimą transporto priemonių savininkams pagal sutartis yra taikomas vidutiniškai 12,63 Eur įkainis už vienos paros transporto priemonės saugojimą. Įvertinus, kad aplinkiniuose miestuose nustatyti sąlyginai didesni vienos paros transporto priemonių saugojimo įkainiai, darytina išvada, kad iš atsakovo reikalaujamas priteisti 14 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą atitinka realią analogiškų paslaugų rinkos kainą. Atsakovo pozicija, kad turėtų būti taikytinas 40 Eur mėnesinis įkainis yra nepagrįsta. Kaip ir nepagrįstas atsakovo argumentas, kad atsakovas nėra atsakingas už priverstinio transporto priemonės nuvežimo taikymą pagal ANK 603 straipsnį, nes nėra KET pažeidėjas ir jam nėra taikoma administracinė atsakomybė. Teismas atkreipė dėmesį, kad priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimas yra ne baudimas už padarytą administracinį nusižengimą, o teikiama paslauga, kuria užtikrinamas turto saugumas;

Žemesnės instancijos teismas

13.11 pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies, priteisiant iš atsakovo skolą už automobilio transportavimą ir saugojimą už laikotarpį nuo 2018-10-05 iki 2019-10-14, iš viso už 102 dienas, t. y. 1 430 Eur (14 Eur x 102 dienos + 2 Eur transportavimo kaina = 1 430 Eur). Likusioje dalyje ieškovės reikalavimus atmetė;

13.12 iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 430 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

13.13 atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, teismas sprendė, jog yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 947,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 264,83 Eur x 41,84 proc.), o iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 290,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (500 Eur x 58,16 proc.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti visas atsakovės bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kurios patirtos apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai, reikšmingi byloje sprendžiamiems klausimams:

Žemesnės instancijos teismas

14.1 pirmosios instancijos teismas konstatavo faktinę aplinkybę, kad UAB „Sauda“ reikalavimo teises perleido ieškovei pagal 2019-01-11 perdavimo aktą, kurio pagrindu buvo perduota reikalavimo teisė į A. S. skolą. Prie akto buvo pateiktas 2019-01-14 UAB „Sauda“ pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę Nr. 18/03-21-63, kuris buvo adresuotas A. S.. Teismas tinkamai neįvertimo tos aplinkybės, kad minėtame pranešime nėra nurodytas A. S. pašto adresas, bei ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui, o pastarasis šį pranešimą gavo. Vertina, kad ieškovė neįrodė, jog A. S. buvo tinkamai informuotas apie kreditoriaus pasikeitimą;

14.2 teismas taip pat neįvertimo aplinkybės, kad 2019-06-06 reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas A. S. senu adresu ir jam nebuvo įteiktas. Vilniaus apylinkės teismo 2019-07-30 civilinėje byloje Nr. e2-27480-937/2019 buvo konstatuota, kad UAB „Sauda“ ir ieškovė žinojo apie A. S. gyvenamąjį adresą Lenkijoje. Tokiu būdu, ieškovė netinkamai vykdė įstatyme numatytą pareigą tinkamai informuoti skolininką apie reikalavimo teisės perleidimą;

14.3 ieškovės reikalavimai dėl skolos apmokėjimo už Automobilio saugojimą yra neteisėti, nes jis neturi teisės jų teikti vadovaujantis CK 6.109 str. nuostatomis, kadangi perleidimo sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias teisės normas;

14.4 reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2018-10-02, t. y. prieš tai, kai pas UAB „Sauda“ atsirado prievolė saugoti transporto priemonę, kuris buvo priverstinai nugabenta į UAB „Saudos“ saugojimo aikštelę tik 2018-10-05. Tokiu atveju, UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į dar apskritai neatsiradusią prievolę;

14.5 pažymi, jog ieškovės reikalavimas dėl transporto priemonės saugojimo išlaidų už laikotarpį nuo 2018-10-05 iki 2019-06-06 pateiktas 3 148,00 Eur sumai. Tačiau pagal 2019-01-11 perdavimo aktą, kuriuo buvo perduota reikalavimo teisė į A. S. skolą, ieškovė iš UAB „Sauda“ perėmė teisę į transporto priemonės saugojimo išlaidų reikalavimą už laikotarpį nuo 2018-10- 05 iki 2019-01-11 bendrai 1 372,00 Eur sumai;

14.6 UAB „Sauda“, fiksuojant transporto priemonės saugojimo paslaugos suteikimą, turėjo išrašyti A. S. sąskaitą faktūrą už transporto priemonės saugojimą bei nustatyti jos apmokėjimo terminą;

14.7 teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad mirus A. S., administracinės teisės pažeidimo teisena turėjo būti nutraukta, be to, paveldėtojas neatsako už prievoles, kurios susijusios su palikėjo asmenine atsakomybe dėl padarytų teisės normų nusižengimų;

14.8 atkreipė dėmesį, jog ieškovė negalėjo nurodyti automobilio buvimo vietos ir pateikti įrodymus, kad saugotas už atlygi turtas yra išsaugotas ir atsakovas gali turtą atsiimti. Teismas visiškai nepasisakė dėl šios aplinkybės, kuri turi lemiama reikšmę sprendimui priteisti saugojimo išlaidas ar jų nepriteisti, jei saugotojas netinkamai įvykdė savo prievole išsaugoti turtą;

14.9 apelianto nuomone, teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas nėra atsakingas už priverstinio transporto priemonės nuvežimo taikymą pagal ANK 603 str., nes nėra KET pažeidėjas ir jam nėra taikoma administracinė atsakomybė, todėl jam negali būti taikomos deliktinės atsakomybės sąlygos, numatytos SEAKĮ 33 str., pilnoje apimtyje pagal viešosios teisės normas;

14.10 apelianto nuomone, šiuo atveju teismas turi taikyti teisės normas, reguliuojančias nedeliktinę atsakomybę, bei vadovaujantis CK 6.250 str. 2 str. atsižvelgti į byloje nustatytas skolos atsiradimo aplinkybes bei nustatyti skolininko prievolę dengti tik faktines transporto priemonės saugojimo išlaidas, kurios atitinka ūkio subjekto įprastos komercinės veiklos sąlygoms;

14.11 nors pagal Rekomendacijos nuostatas advokato išlaidų dydis neviršija maksimalaus advokato atlyginimo dydžio, tačiau jų dydis nėra proporcingas pareikštam ieškinio dydžiui bei faktiškai atliktiems procesiniams veiksmams. Šios bylos dalykas nėra sudėtingas, nes susijęs su skolos, kylančios iš pasaugos sutarties, reikalavimu, kuris nėra apsunkintas nestandartinėmis aplinkybėmis ar išieškomos sumos dydžiu. Tokiu atveju, advokato atlyginimas už darbo valanda turėtų būti 60 Eur, įskaitant PVM. atsižvelgiant į visas pateiktas sąskaitas už teisines paslaugas turi sudaryti 954,8 Eur.

Atsiliepimas

15. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

15.1 2018-10-02 reikalavimo teisės perleidimo sutartis tarp UAB „Sauda“ ir UAB „Jurisdictus“) buvo pateikta kreipiantis ieškiniu į teismą 2019-11-19. Vien ši faktinė aplinkybė eliminuoja apeliacinio skundo argumentus dėl to, kad reikalavimo teisės perleidimo faktas neva tai negali būti panaudotas prieš atsakovą. Nei šioje byloje, nei kitose bylose atsakovas reikalavimo perleidimo sutarties neginčijo ir tokių reikalavimų nereiškė;

15.2 reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.2 punktas numato, kad perleidžiamas reikalavimas į esamas ir būsimas reikalavimo teises. 2018-10-02 reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos bendrosios sąlygos, o jos priede 2019-01-11 reikalavimo teisės perleidimo priėmimo-perdavimo akte numatytos specialiosios sąlygos šiai konkrečiai skolai dėl konkrečios transporto priemonės;

15.3 apeliaciniame skunde keliami buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškovė su atsakovo pateiktu teisiniu aiškinimu nesutinka;

15.4 atsakovas visiškai nenurodė ir niekaip neįrodė, kokiu teisiniu ar faktiniu pagrindu reikalaujama suma turėtų būti mažinama, ar turėtų būti skaičiuojami kiti, ne ieškinyje ir sutartyje su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu įtvirtinti įkainiai;

15.5 apeliaciniame skunde išdėstyta nuomonė dėl to, kokias aplinkybes turėjo tirti teismas, visiškai nepagrįsta. Teismas nustatė atsakovo pareigą atsakyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 8 d. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

17. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-10-05 nutarimu Nr. 993 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-27 nutarimo Nr. 1426 „Dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo“ pakeitimo“, 2018-10-05 buvo surašytas transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinio nuvežimo aktas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir važiuoklės užblokavimo tvarkos patvirtinimo 5.2 punkto nuostatas policijos pareigūnas apžiūrėjo transporto priemonę ir remdamasis 2018-05-08 sutartimi Nr. 10-ST2-89 tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ aikštelę saugojimui. Iš priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 2,00 Eur mokestis už nuvežimą. Už transporto priemonės vienos paros saugojimą yra nustatytas 14,00 Eur mokestis.

19. 2018-10-02 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 18/03 UAB „Sauda“ yra perleidusi reikalavimo teises į skolininkus, 2019-01-11 reikalavimo teisės perleidimo patvirtinimo ir su juo susijusių dokumentų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 21-63, UAB „Sauda“ perleido UAB „Sauda“ teritorijoje saugomos transporto priemonės savininko ir valdytojo įsiskolinimą, t. y. „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 374 Eur skolą. 2019-01-14 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė transporto priemonės savininkui A. S. siuntė pranešimus, t. y. pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę (2019-01-14 siųstą į Lenkiją; duomenų apie siuntos įteikimą nėra), reikalavimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo (2019-06-06 siųstą adresu (duomenys neskelbtini); siunta grįžo neįteikta). 2019-03-31 pridėtame dokumente „Užklausimo forma“ nustatyta, kad buvęs „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininko A. S. adresas nurodytas - Lenkija. Byloje esančios 2019-06-06 VĮ „Regitra“ kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvęs savininkas – A. S.. Nustatyta, kad 2020-07-15 į notarų biurą, esantį Vroclave, Legnicka gatvėje, Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi A. S., pateikė pareiškimą išduoti Europos paveldėjimo pažymėjimą, dėl palikėjo A. S. palikimo priėmimo. Kartu pridėtas priedas, t. y. Europos paveldėjimo pažymėjimas, V forma. 2021-08-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu A. S. paveldėjo turtą, kurio savininkas yra palikėjas A. S., miręs (duomenys neskelbtini). Paveldėtą turtą sudaro (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 85,32 Eur piniginės lėšos, transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 350 Eur vertės.

20. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog UAB „Sauda“ reikalavimo teises perleido ieškovei pagal 2019-01-11 perdavimo aktą, kurio pagrindu buvo perduota reikalavimo teisė į A. S. skolą. Nurodo, jog prie akto buvo pateiktas 2019-01-14 UAB „Sauda“ pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo adresuotas A. S.. Apelianto manymu, nebuvo tinkamai įvertinta aplinkybė, kad minėtame pranešime nėra nurodytas A. S. pašto adresas nėra duomenų, kad šis pranešimas buvo išsiųstas atsakovui, o pastarasis šį pranešimą gavo. Teigia, jog teismas taip pat neįvertimo aplinkybės, kad 2019-06-06 reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo Nr. 18/03-21-03 buvo išsiųstas A. S. senu adresu ir jam nebuvo įteiktas.

21. Reikalavimo perleidimui galioja bendrieji disponavimo civilinėmis teisėmis principai: asmuo savo nuožiūra gali naudotis civilinėmis teisėmis tiek, kiek tai nepažeidžia imperatyviųjų įstatymo nuostatų ir kitų asmenų teisių (CK 1.137 straipsnis); disponavimo turima teise veiksmas sukelia jos turėtojo siekiamas teisines pasekmes, tik jeigu jis yra teisėtas, t. y. nepažeidžia įstatyme įtvirtintų draudimų ir atliekamas laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų.

22. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisėtumą, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisė, esanti reikalavimo perleidimo dalykas; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujajam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1255/2002; 2003 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-759/2003). Reikalavimų perleidimo sutartis yra tiesiogiai susijusi su pradiniu sandoriu, kurio pagrindu perduodama reikalavimo teisė, ir visi ginčai dėl reikalavimo perleidimo sutarties yra taip pat susiję su pradiniu sandoriu.

23. Nagrinėjamu atveju apeliantas neginčijo reikalavimo perleidimo sandorio, jis atsisakė vykdyti prievolę naujam kreditoriui formaliuoju (procedūriniu) pagrindu – nurodė, kad reikalavimo perleidimo sutartis nebuvo tinkamai įteikta, pagal CK 6.109 straipsnio nuostatas informuotas apie reikalavimo perleidimą, todėl, jo manymu, reikalavimo perleidimas nesukelia jam teisinių pasekmių.

24. Pagal CK 6.109 straipsnio 1 dalį reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirkinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. CK 6.109 straipsnio 5 dalis nustato, kad pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikomas sutarties dėl reikalavimo perleidimo perdavimas naujajam kreditoriui iš šios sutarties pateikimas skolininkui.

25. Į bylą pateiktas 2019-01-14 pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą perleidus reikalavimo teisę Nr. (duomenys neskelbtini), siųstas A. S. į Lenkiją. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pranešime nenurodytas tikslus adresas Lenkijoje ir nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad šis pranešimas vis tik buvo faktiškai išsiųstas bei įteiktas adresatui. Į bylą pateiktas 2019-06-06 reikalavimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), siųstas A. S., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis pranešimas grįžo neįteiktas. Pažymėtina, jog apeliantas, įstojęs į bylą susipažino su joje esančiais dokumentais, įskaitant ir reikalavimo perleidimo sutartį, to neginčijo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, apie reikalavimo teisės perleidimo faktą atsakovas buvo tinkamai informuotas teisme (visi dokumentai jam įteikti su ieškiniu), todėl reikalavimo teisės perleidimo faktas šiuo atveju gali būti panaudotas prieš atsakovą.

26. Apeliantas nurodo, jog reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2018-10-02, t. y. prieš tai, kai pas UAB „Sauda“ atsirado prievolė saugoti transporto priemonę, kuris buvo priverstinai nugabenta į UAB „Saudos“ saugojimo aikštelę tik 2018-10-05. Tokiu atveju, UAB „Sauda“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į dar apskritai neatsiradusią prievolę.

27. Analizuojant reikalavimo teisės perleidimo sutartį matyti, jog sutarties 1.2 punkte įtvirtinta, kad perleidžiamas reikalavimas į esamas ir būsimas reikalavimo teises. 2018-10-02 reikalavimo perleidimo sutartyje numatytos bendrosios sąlygos, o jos priede 2019-01-11 reikalavimo teisės perleidimo priėmimo-perdavimo akte numatytos specialiosios sąlygos šiai konkrečiai skolai dėl konkrečios transporto priemonės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovo argumentai dėl to, kad reikalavimo teisė perleista mažesnei skolai nei reikalaujama ieškiniu, paneigiami reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1.2 punktu.

28. Apelianto argumentai, jog nesant juridiniam faktui, kurio pagrindu atsiranda skolininko prievolės, vadovaujantis CK 6.1 str. neatsiranda ir pati prievolė, dėl to negali būti perleista neatsiradusi prievolė atmestini kaip nepagrįsti.

29. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas netinkamai įvertino tą aplinkybę, kad mirus A. S., administracinės teisės pažeidimo teisena turėjo būti nutraukta. Apelianto vertinimu, paveldėtojas neatsako už prievoles, kurios susijusios su palikėjo asmenine atsakomybe dėl padarytų teisės normų nusižengimų. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

30. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog byloje prašomos priteisti išlaidos, susijusios su priverstiniu nuvežimu, nėra sudėtinė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo dalis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovo argumentai, kad atsakovas asmeniškai nepadarė ANK pažeidimų nėra teisiškai reikšmingi.

31. Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė praprastai yra saugoma pasaugos sutarties tarp policijos komisariato ir saugotojo pagrindu, kuri nustato sutarties šalių teises ir pareigas. Šios pasaugos sutarties ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų). Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Vadovaujantis SEAKĮ 33 straipsnio 8 dalies nuostatomis, išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę (SEAKĮ 2 straipsnio 83 dalis). SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Byloje nesant abejonių, jog A. S. 2018-10-05 buvo transporto priemonės savininkas, konstatuotina, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu. O atsakovui priėmus A. S. palikimą, ši prievolė tenka atsakovui A. S..

32. Apelianto teigimu, įprasto transporto priemonių saugojimo tarifo taikymas, šiuo atveju, nesukeltų jokių nuostolių transporto priemonių laikino saugojimo verslą vykdančiam ūkio subjektui. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

33. Spręsdamas klausimą dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų priteisimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasaugos sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnio 1 dalis) trečiajam asmeniui gali būti sukuriama ne tik reikalavimo teisė, bet ir tam tikros pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011). Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, sudarytos tarp policijos komisariato ir saugotojo, ypatybė ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai, o transporto priemonės savininkui ir valdytojui, kurie nedalyvauja sudarant sutartį dėl pasaugos įkainių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2017). Teismui sprendžiant dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14/2019).

34. 2018-05-08 tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“ paslaugų teikimo sutarties priede Nr. 1, nustatyta, kad Vilniaus mieste ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijoje, UAB „Sauda“ taikomas transporto priemonės nuvežimo įkainis – 2 Eur su PVM, o saugojimo (vienos paros) įkainis – 14 Eur su PVM. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog 2020 m. birželio 5 d. transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartimi Nr. 10-ST2-88, Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir UAB „Tomadas“ susitarė, kad Vilniaus mieste ir rajone, Trakų mieste ir rajone, Elektrėnų mieste ir rajone, Šalčininkų mieste ir rajone, transporto priemonių (iki 3,5 tonos) nuvežimo įkainis sudaro 70 Eur su PVM, tuo tarpu saugojimo (vienos paros) įkainis – 12 Eur su PVM. 2017 m. balandžio 26 d. sutartyje Nr. 10-ST2-61, kurią sudarė ūkio subjektų grupė, atstovaujama UAB „Sauda“, su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, susitarė dėl tokių transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir saugojimo (vienos paros) įkainių (su PVM): Ukmergės rajone – 40 Eur nuvežimo kaina, 3 Eur saugojimo kainą; Šalčininkų rajone – 55 Eur nuvežimo kaina, 12 Eur saugojimo kaina; Švenčionių rajone – 15 Eur nuvežimo kaina, 15 Eur saugojimo kaina; Širvintų rajone – 48 Eur nuvežimo kaina, 19 Eur saugojimo kaina; Trakų rajone – 50,82 Eur nuvežimo kaina, 18,15 Eur saugojimo kaina. Šie įkainiai taikytini tais atvejais, kai nuvežimo ir saugojimo išlaidas pagal įstatymą privalo atlyginti transporto priemonės savininkas ir/ar valdytojas (solidariai) (Sutarties 2 punkto 2.1. papunktis). Teismo nustatyta, kad už transporto priemonės priverstinį saugojimą transporto priemonių savininkams pagal sutartis yra taikomas vidutiniškai 12,63 Eur įkainis už vienos paros transporto priemonės saugojimą. Apeliantas deklaratyviai nurodė, jog reikalaujama suma turėtų būti mažinama ar turėtų būti skaičiuojami kiti, ne ieškinyje ir sutartyje su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu įtvirtinti įkainiai, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų neteikė. Sutiktina su ieškovės argumentais, jog automobilių stovėjimo/saugojimo aikštelės, į kurias savininkai automobilius stato savo noru, yra pigesnės, nes dažniausiai šių aikštelių savininkai neturi įstatyminės pareigos atsakyti už automobilio praradimą, į tokias aikšteles automobilius asmenys stato savo noru ir yra pasirengę mokėti tam tikrą pinigų sumą bei siekia atsiimti savo automobilius. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog iš atsakovo reikalaujamas priteisti 14 Eur įkainis už vieną transporto priemonės saugojimo parą atitinka realią analogiškų paslaugų rinkos kainą.

35. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovės naudai 947,60 Eur (atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 947,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 264,83 Eur x 41,84 proc.)) išlaidas teisinei pagalbai, nes jos yra nepagrįstos, per didelės, nebūtinos. Atsakovo vertinimu, nors minėtos išlaidos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių, tačiau jų dydis nėra proporcingas pareikštam ieškinio dydžiui bei faktiškai atliktiems procesiniams veiksmams. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.

36. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad už teisinę pagalba, ieškovė patyrė išlaidas, pateikė tai patvirtinančius duomenis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė duomenų, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nebūtinos, o tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Išanalizavus ieškovės pateiktus duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, matyti, jog prašoma priteisti suma neviršija maksimalus priteistino užmokesčio dydžio nustatyto Rekomendacijose.

37. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

38. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Kiti apeliacinio skundo argumentai, nepaminėti nutartyje, nėra teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisakė. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

40. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-07 sprendimą palikti nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė