Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui M. K. ,

nedalyvaujant pareiškėjui D. E. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. vasario 3 d. jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau - ir Alytaus PN) perpildytose, higienos sąlygų neatitinkančiose baudos izoliatoriaus kamerose, taip pat jį paskyrus gyventi į 17 būrį.

Atsakovas prašo taikyti pareiškėjo reikalavimui trejų metų ieškinio senaties institutą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmą kartą į Alytaus PN Baudos izoliatorių pareiškėjas buvo patalpintas 2013 m. sausio 25 d., todėl, teismo nuomone, senaties terminas pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2014 m. spalio 14 d. nėra praleistas.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Toliau tekste – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv.m. vienam žmogui.

Nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2013 m. vasario 10 d., nuo 2013 m. vasario 11 d. iki 2013 m. vasario 25 d., nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 27 d., nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2014 m. kovo 24 d., nuo 2014 m. kovo 24 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. buvo laikomas Baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 10, kurios gyvenamasis plotas yra 11,61 kv.m. Šioje kameroje įrengtos 3 lovos, todėl vienam nuteistajam teko 3,87 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.12-17,94).

Laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. gegužės 8 d., nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 23 d., nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. gegužės 27 d., nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. iki 2014 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas kalėjo kameroje Nr. 2, kurios gyvenamasis plotas 29,51 kv.m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,68 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.12-17,94).

Nuo 2014 m. rugpjūčio 13 d. iki 2014 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 18, kurios gyvenamasis plotas yra 12,21 kv.m., joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 4,07 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.12-17,94).

Laikotarpiais nuo 2014 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d., nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki 2014 m. spalio 2 d. pareiškėjas gyvenamo kameroje Nr. 15, kurios gyvenamasis plotas 11,64 kv.m., joje įrengtos 3 lovos, todėl vienam nuteistajam teko 3,88 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l. 12-17,94).

Nuo 2014 m. spalio 3 d. iki 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjas gyveno kameroje Nr. 4, kurios gyvenamasis plotas 14,48 kv.m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,62 kv.m. gyvenamojo ploto (b.l.12-17,94).

Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 25 d. iki 2014 m. spalio 14 d. pareiškėjui atliekant bausmę Baudos izoliatoriaus kamerose, vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkto reikalavimus, t.y. buvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamo ploto kamerų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina ir iš kamerų Nr. 2 ir 4 neatitikties higienos normų reikalavimams, nurodydamas, kad šiose kamerose buvo netinkama apšvieta (natūrali ir dirbtinė), jose buvo drėgna, veisėsi parazitai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Į bylą atsakovo atstovo pateiktame Alytaus visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA -4 (b.l. 75-76), surašytame atlikus patikrinimą baudos izoliatoriaus kamerose Nr. 2 ir Nr. 4, nurodyta, kad kamerų remonto darbai buvo baigti 2010 m. birželio mėn., jų atitvertose dalyse naujai įrengti tualetai, elektros instaliacija, apšvietimas, sienos išdažytos šviesiais dažais, grindų danga lygi, lengvai plaunama, kameros aprūpintos naujais baldais, inventoriumi, vėdinimas vykdomas natūraliu būdu per atidarytus langus, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimų. Kamerų dezinsekcija atliekama tokius darbus atlikti turinčios licenciją įmonės pagal sudarytą sutartį, tarakonų, žiurkių ir pelių nepastebėta, atlikus kameros mikroklimato bei dirbtinės ir natūralios apšvietos matavimus Higienos normos HN 76:2010 22 ir 26 p. reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Šis patikrinimo aktas yra priimtas kompetentingo subjekto, nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl netikėti jame nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teismas neturi jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos kameros apšvietos, drėgmės, buitinių parazitų atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose nebuvo spintelių asmeniniams daiktams susidėti.

Pažymėtina, kad pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normas (toliau – ir Aprūpinimo normos), patvirtintas Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139, pataisos namų baudos , drausmės izoliatorių ir karcerių kamerose kiekvienam asmeniui turi būti po 1 vnt. prie grindų pritvirtintą lovą, taburetę, vieną sieninę viršutinių drabužių pakabą, taip pat kameroje turi būti vienas prie grindų pritvirtintas stalas, sanitarinis mazgas, sieninė lentyna tualeto reikmenims, šiukšlių dėžė ir valymo inventorius. Akivaizdu, kad nurodytame teisės akte spintelės asmeniniams daiktams susidėti nėra numatytos, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl tokių spintelių nebuvimo pripažintinos nepagrįstomis.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad jis buvo tyčia perkeltas į 17 –ą būrį, kuriame buvo žeminamas ir psichologiškai gniuždomas šiame būryje buvusių nuteistųjų, nes jis priklausė žemesnei „nuskriaustųjų“ kastai, nurodė, kad, neapsikentęs gyvenimo sąlygų 17 būryje, buvo priverstas padaryti nusikaltimą prieš Alytaus PN pareigūnus.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 17 – tame būryje buvo kalinamas nuo 2014 m. liepos 9 d. iki 2014 m. liepos 22 d. (b.l. 12-13). Atsakovo atstovas nurodė, kad Alytaus pataisos namuose nuteistuosius į būrius skirsto Nuteistųjų skirstymo komisija, atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines sveikatos savybes. Pabrėžė, kad Alytaus PN administracija, taip pat nuteistųjų skirstymo komisija netoleruoja nuteistųjų susiskirstymo į kriminalines subkultūras kastas. Į bylą nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo paskirtas gyventi į 17 – tą būrį, atsižvelgiant į jo tariamą priklausymą tam tikrai kastai, kitų argumentų dėl jo neteisėto paskyrimo į 17 – tą būrį pareiškėjas nenurodė, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti pareiškėjo nurodytais deklaratyviais teiginiais dėl jo neteisėto paskyrimo į 17- tą būrį atsižvelgiant į nuteistųjų priklausomybę tariamoms kastoms. Pažymėtina, kad nesutikdamas gyventi konkrečiame būryje (šiuo atveju 17 – me būryje), pareiškėjas turėjo teisę apskųsti įstaigos įsakymą dėl perkėlimo į minėtą būrį, atsisakyti eiti į jį gyventi į 17 – tą būrį, nurodydamas tam svarbias priežastis, taip pat rašyti prašymą įstaigos administracijai dėl perkėlimo į kitą būrį, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. I-525-791/2014 (teismo informacinės sistemos Liteko duomenys), patvirtina, kad 2014 m. liepos 21 d. pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 str., siekdamas būti perkeltas į kitus pataisos namus. Akivaizdu, kad pareiškėjui netenkino gyvenamosios sąlygos ne tik Baudos izoliatoriaus kameroje, ar 17–tame būryje, bet apskritai Alytaus pataisos namuose. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su prašymu į atsakovo atstovą dėl jo perkėlimo į kitus pataisos namus organizavimo, o šis nebūtų ėmęsis prašomų atlikti teisėtų veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju pasirinktas pareiškėjo veikimo būdas – nusikaltimo prieš Alytaus PN pareigūnus padarymas, siekiant būti perkeltam į kitus pataisos namus, teismo nuomone, yra nepateisinamas. Byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo neteisėto perkėlimo į 17-ą būrį.

Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo atstovo neveikimo, neužkardinant narkotinių medžiagų patekimo į Alytaus pataisos namus, dėl to, jo teigimu, tapo priklausomas nuo narkotikų, o artimieji dėl minėtų priežasčių nutraukė su juo socialinius ryšius.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad kiekvienais metais Alytaus pataisos namuose direktoriaus įsakymais yra patvirtinami Narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimo į Alytaus pataisos namus užkardymo, prevencinių bei profilaktinių priemonių planai (b.l. 29-38), pagal kuriuos nuolat vykdomos nurodytos priemonės Alytaus pataisos namuose, t.y. atliekamos planinės, neplaninės kratos, organizuojami netikėti asmenų ir patalpų patikrinimai, vykdomi nuteistųjų netikėti patikrinimai dėl narkotinio apsvaigimo nustatymo, imamasi prevencinių ir kitokių priemonių, siekiant nustatyti nuteistuosius galimai platinančius narkotines medžiagas ir pan. (b.l.19-28). Pagal pateiktus statistinius duomenis 2013 metais Alytaus PN pradėta 19 ikiteisminių tyrimų dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų, paimta 59,7473 g. narkotinių ar psichotropinių medžiagų, 2014 m. pradėta 15 tokio pobūdžio ikiteisminių tyrimų, paimta narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 72,72 g. (b.l. 18). Akivaizdu, kad Alytaus PN aktyviai veikia, siekdami užkardinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į pataisos įstaigą, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo atstovo neveikimo šioje srityje atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Alytaus pataisos namuose vyksta anoniminių narkomanų grupiniai susirinkimai, nuo 2012 m. spalio 3 d. pradėta vesti priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginė grupė, t.y. taip vykdoma asmenų, priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, reabilitacija, tačiau pareiškėjas minėtose programose nedalyvavo (b.l. 42-58).

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis kitų nuteistųjų ar pareigūnų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas, kad dėl tokių veiksmų jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, todėl teismas sprendžia, kad narkotikų vartojimas buvo sąlygotas paties pareiškėjo valinių veiksmų, o ne atsakovo veiksmų - neužkardinant narkotinių medžiagų patekimo į Alytaus PN.

Pastebėtina, kad abejonių dėl pareiškėjo tvirtinimo apie narkotinių medžiagų vartojimą kelia byloje esantys įrodymai, nes pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (Pareiškėjo sveikatos istorijos Nr. 05-A/2015/742 l. 9) nurodyta, kad jis narkotinių medžiagų nevartoja, šią aplinkybę pareiškėjas patvirtinęs savo parašu, jokių medicininių įrašų, kuriais būtų nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas, nėra, be to, atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad apsvaigimo narkotinėmis medžiagomis aktų pareiškėjui nebuvo surašyta, drausminių nuobaudų dėl narkotinių medžiagų vartojimo nebuvo skirta.

Pagal byloje surinktus duomenis nenustatyta atsakovo atstovo veiklą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, o tuo pačiu ir Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalą pareiškėjui. Nenustačius esminės civilinės atsakomybės sąlygos, žalos atlyginimo priteisimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.