Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-05-22 · Administracinė byla Nr. A-756-502-09

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-22
Bylos Nr.
A-756-502-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
L. D. T.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Lietuvos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.A-756-502/2009Procesinio sprendimo kategorija 3.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gegužės 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjui L. D. T.,atsakovo atstovei R. R. ,vertėjai Gretai Maselskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. T. apeliacinį dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. gruodžio 11 d. sprendimą. Nurodė, kad skundžiamu aktu jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, motyvuojant tuo, jog Lietuvos darbo birža 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu jam panaikino leidimą dirbti. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 straipsnio l dalies, Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu patvirtinto Leidimo dirbti užsieniečiams sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.2 punkto nuostatas. Pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi pagal leidimą dirbti UAB ,,Moonlight shine“ vadybininku. Šiuo metu pareiškėjas nurodytoje bendrovėje dirba direktoriumi, t.y. pasikeitė jo pareigos, bet ne statusas. Pareiškėjas nepažeidė Aprašo II skyriaus nuostatų.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo skundą prašė atmesti. Nurodė, kad pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu jam panaikinamas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas dirbti panaikintas 2006 m. gruodžio 3 d. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-546, todėl ginčijamas atsakovo sprendimas teisėtas. Pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 5 dalį užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pasikeitus pareiškėjo einamoms pareigoms UAB ,,Moonlight shine“, jis turėjo kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio l dalies (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcijos) 4 punktą vienas iš leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindų – jei užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Pagal to paties įstatymo 44 straipsnio l dalį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: 1) turi leidimą dirbti arba 2) šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnyje įtvirtinti leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai. Pareiškėjui leidimas panaikintas vadovaujantis įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, numatančiu, jog leidimas užsieniečiui panaikinamas, kai užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 Straipsnio 2 dalies nuostatas, šio straipsnio l dalies 4-12, 16 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui 2006 m. rugpjūčio 9 d. išduotas leidimas galiojo iki 2007 m. kovo 14 d. ir buvo susietas su jo darbu konkrečioje įmonėje ir konkrečiomis pareigomis (leidimo turinys). Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymas Nr. V-546, kuriuo panaikintas leidimas dirbti, nenuginčytas. Atsakovo 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas dėl leidimo išdavimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas vadovaujantis įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, bei 44 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įtvirtinančiu, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis turi leidimą dirbti, pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad egzistuoja būtinos sąlygos leidimo laikinai gyventi panaikinimui, todėl atsakovo sprendimas – teisėtas ir pagrįstas.

Teismas pripažino nepagrįstais pareiškėjo teiginius, kad skundžiamas sprendimas pažeidžia įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 straipsnio bei Aprašo 8.2 punkto nuostatas. Teismo teigimu, nurodytos normos reglamentuoja leidimų dirbti išdavimo tvarką, bet ne leidimų laikinai gyventi išdavimo atvejus. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjui manant, jog leidimo dirbti gauti jam nebereikia, jis pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 40 straipsnio 5 dalies reikalavimus, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą, privalėjo gauti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bet kokiu kitu to paties įstatymo 40 straipsnyje nurodytu pagrindu.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – pareiškėjo prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumento, kad pagal įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 58 straipsnio bei Aprašo 8.2 punkto nuostatas apeliantas yra atleistas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

2. Pažeidžiant Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnio nuostatas, teismas nebuvo aktyvus, tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbas aplinkybes, nepasiūlė pareiškėjui tikslinti skundo reikalavimo – nuginčyti Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymo Nr. V-546, nepritaikė skundo trūkumų šalinimo instituto.

Atsiliepimas

Atsiliepimu Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina teismui nagrinėti iš naujo.

Užsieniečio ketinimas dirbti Lietuvos Respublikoje ir leidimo dirbti turėjimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas yra pakankamas pagrindas išduoti jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui 2005 m. kovo 2 d. Lietuvos darbo birža išdavė leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje 24 mėnesius nuo 2005 m. kovo 15 d. iki 2007 m. kovo 14 d. UAB ,,Moonlight shine“ vadybininku (b. l. 43). Migracijos departamento 2005 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (15/4-1)-31-3642 pareiškėjui leista laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vienerius metus (b. l. 44), o 2006 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ankstesnis leidimas laikinai gyventi pakeistas ir išduotas naujas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2007 m. kovo 14 d. (b. l. 46). Lietuvos darbo birža 2006 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. Sd-4093-(16.3-05) Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių informavo, kad D. T. L. išduotas leidimas dirbti Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-546 panaikintas (b. l. 47). Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimo užsieniečiui dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimas yra vienas iš leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, tad atsakovas, gavęs informaciją apie leidimo dirbti panaikinimą pareiškėjui, formaliai teisėtai priėmė ginčijamą sprendimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos darbo biržos direktorius 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-546 priėmė vadovaudamasis Įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 63 straipsnio 2 dalimi (taip įsakyme). Įstatymo 63 straipsnyje yra nustatyti leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 2 punkte įtvirtintas vienas iš tokių pagrindų – darbo sutarties nutraukimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjo darbo sutartis UAB ,,Moonlight Shine“ buvo pakeista pagal 2006 m. rugsėjo 29 d. akcininkų susirinkimo nutarimą nuo 2006 m. spalio 3 d. L. Do Trong paskyrus šios bendrovės direktoriumi (b. l. 75-77). Gi duomenų, kad su pareiškėju darbo sutartis būtų nutraukta, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, padaręs išvadą, jog egzistuoja būtinos sąlygos leidimo laikinai gyventi panaikinimui, nes Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymas, kuriuo panaikintas leidimas dirbti, nenuginčytas. Tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas šios pareigos nevykdė – neišaiškino pareiškėjui teisės apskųsti Lietuvos darbo biržos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. V-546 ir šio individualaus administracinio akto neapskundimo pasekmių nagrinėjamam ginčui.

Atsižvelgiant į tai, kad teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 1 d.), o aptartas procesinės teisės normų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 str.) pažeidimas pripažintinas esminiu, kadangi dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas naikintinas, bylą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasDainius RaižysVaida Urmonaitė-Maculevičienė