Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irena Stulpinienė, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant nukentėjusiajai J. R., kaltinamiesiems L. A. T. ir D. V. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiosios J. R. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2010-07-26 sprendimo, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji J. R. skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad Institucijos sprendimas priimtas vienpusiškai, neišklausius jos. 1-o buto kaimynai turi grąžinti jai sandėliuką, išgriauti pertvarą ir atstatyti duris. Paaiškino, kad ankščiau tuo sandėliuku naudojosi 6- to buto kaimynai, ji ginčo sandėliuku naudojosi laikas nuo laiko.

Teismo posėdžio metu L. T. ir D. T. paaiškino, kad sutvarkė nenaudojamą sandėliuką, išnešė šiukšles ir užmūrijo skyles sienoje, kuri skiria nuo kitos laiptinės butų sandėliukų. J. R. gali atsitverti ir naudotis sutvarkyta erdve kaip sandėliuku. Jie savo sandėliuko nėra pasididinę jų sąskaita.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai, byla nagrinėtina Institucijos atstovui nedalyvaujant ( ABTĮ 123 str. 1 d. ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas ( LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).

Nukentėjusioji J. R. 2010-07-19 su pareiškimu ir 2010-07-20 patikslintu pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyrių ( toliau – Institucija ), prašydama pagalbos, kad (duomenys neskelbtini) buto savininkė D. T. tuoj pat grąžintų neteisėtai pasisavintą jos turtą – sandėliuką. Iš pareiškimų motyvų matyti, kad J. R. kreipėsi į Instituciją, prašydama pradėti D. T. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso ( toliau- ATPK ) 188 straipsnį (b.l. 6-7).

ATPK 188 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą. Tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinės ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Pagal šį straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia.

Institucija, dėl J. R. pareiškimų, atliko patikrinimą, kalbėjo su (duomenys neskelbtini) bute gyvenančiais L. T. ir D. T. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1-ojo PK Viešosios policijos skyriaus viršininkas 2010-07-26 priimtu sprendimu Nr. 30-311-S-4436, konstatavo, kad L. T. ir D. T. išvalė nenaudojamą maždaug prieš trejus metus mirusios kaimynės, gyvenusios (duomenys neskelbtini), sandėliuko patalpą, kuri buvo pilna šiukšlių, užmūrijo skyles sienoje ir sutvirtino pertvarą. L. T. ir D. T. veikoje nenustatė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje, įvykio ir sudėties, todėl ATPK 250 straipsnio 1 punkte pagrindu administracinio teisės pažeidimo teisena nepradėta (b.l. 8). D. T. ir L. T. tas pačias aplinkybes nurodė ir teismo posėdžio metu. Jie paaiškino, kad savo sandėliuko kitų asmenų sąskaita nepadidino ir J. R. sandėliuku nesinaudoja. Siena yra rūsio gale ir J. R. niekas netrukdo atsimūryti sandėliuką. Nukentėjusioji J. R. ir liudytoju teismo posėdyje apklaustas G. R. pripažįsta, kad sandėliukai namo gyventojų yra naudojami bendru gyventojų sutikimu ir nėra įteisinti. Taip pat parodė, jog ilgą laiką – keletą metų – į sandėliuką nėjo ir juo nesinaudojo. Nematė kada 1-o buto gyventojai mūrijo sieną, tik šių metų liepos mėnesį pastebėjo, kad nėra durų, kurios buvo anksčiau.

Iš dalyvavusių byloje asmenų paaiškinimų, liudytojo G. R. parodymų ir bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje sandėliukais, esančiais namo rūsyje gyventojai naudojasi bendru susitarimu. Sandėliukai teisiškai nėra įregistruoti ir nėra paskirstyti. J. R. nepateikė jokių konkrečių įrodymų iš kurių būtų galima spręsti, kad D. ir L. T. savavališkai užvaldė, jos manymu, jos butui priklausantį sandėliuką. Ji pati nematė ir tiksliai nežino kada siena buvo užmūryta, nes ji eilę metų sandėliuku nesinaudojo. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad siena yra užmūryta, tačiau, kad ši siena yra būtent R. priklausančio sandėliuko įrodymų nepateikta. Sandėliukai nesunumeruoti, kai kurie sandėliukai be spynų, durys nesandarios ( b.l. 16 -17). J. R. nepaneigė D. ir L. T. paaiškinimų, kad užmūryta siena yra ne buvusio 6-to buto sandėliuko siena (atitvaras), o galinė bendra rūsio siena.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vienas iš teisėtumo reikalavimų – nutarimas turi būti priimtas laikantis procesinių taisyklių.

Institucija, išnagrinėjusi J. R. pareiškimus ir atlikusi patikrinimą pagrįstai konstatavo, kad asmenys, kuriems reiškiamas kaltinimas, savavališkai neužvaldė J. R. priklausančio sandėliuko, jie sutvarkė sandėliuką, kuris priklausė (duomenys neskelbtini) namo 6 buto gyventojams, o kadangi sandėliukai nėra įteisinti, tarp nukentėjusiosios ir kaltinamųjų nekyla jokie teisiniai santykiai. J. R. papildomų įrodymų teismui, kuriais būtų galima paneigti Institucijos nustatytus faktus bei aplinkybes, kurie būtų pakankamas pagrindas dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos pagal ATPK 188 straipsnį pradėjimo, nepateikė. Teismas neturi pagrindo vertinti faktinių bylos aplinkybių kitaip, nei jas įvertino Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyrius.

Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukiama, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl pareigūnas, nenustatęs L. T. ir D.T. veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, neturėjo įstatyminio pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn, todėl pagrįstai atsisakė pradėti administracinę teiseną.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad J. R. skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2010-07-26 sprendimo skunde nurodytais motyvais panaikinti nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad ginčas tarp J. R. ir jos kaimynų L. ir D. T. yra kilęs dėl naudojimosi sandėliuku, esančiu namo rūsyje. Iš to, seka, kad tarp kaimynų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl J. R. paaiškintina, jog ginčą dėl naudojimosi sandėliuku, kilusį tarp jos ir D. T. gali spręsti bendrosios kompetencijos teisme Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsnio, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

J. R. skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus 2010-07-26 sprendimą Nr.30-31-S-4436 palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.