Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Baltrūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Raseinių r., Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti spaudos platintoja pagal individualios veiklos liudijimą, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2016-05-20, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, esančiose Eivenių g. 2, Kaune, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai I. S. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2016-05-20, apie 19.00 val., M. Riomerio g. tarp 31-ojo ir 35-ojo namų, Kaune ją sustabdė du nepažįstami vaikinai, kurie, sudavę kumščiu į veidą ir aštriu daiktu dūrę į krūtinę, pasikėsino pagrobti jos rankinę ir, remiantis šiuo melagingu pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, 2016-05-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23803-16 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., požymius; tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2016-05-20 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose, esančiose Eivenių g. 2, Kaune, 2016-05-24 Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Vytauto pr. 91, Kaune bei 2016-05-24 savo parodymų patikrinimo vietoje metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-23803-16 dėl pasikėsinimo apiplėšti, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai I. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. K. apie tai, kad 2016-05-20, apie 19.00 val., M. Riomerio g. tarp 31-ojo ir 35-ojo namų, Kaune, ją sustabdė du nepažįstami vaikinai, kurie sudavę kumščiu į veidą ir aštriu daiktu dūrę į krūtinę, pasikėsino pagrobti jos rankinę, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 str. 1 d.

Kaltinamoji dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad, būdama įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir melagingų parodymų davimą, rašydama pareiškimą policijos pareigūnams ir apklausiama melavo, jog 2016-05-20 M. Riomerio gatvėje, Kaune, ją užpuolė du vaikinai, sudavė į veidą, aštriu daiktu sužalojo krūtinę, mėgino atimti rankinę. Iš tiesų tą dieną niekas jos neužpuolė ir apiplėšti nebandė. Tą istoriją apie užpuolimą sugalvojo norėdama „išsukti“ nuo atsakomybės savo sugyventinį K. Z.. Peiliu 2016-05-20 ji buvo sužalota tuometiniuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Dienos metu su sugyventinio K. Z. brolio sugyventine I. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholį. Namuose dar buvo jos sugyventinis K. Z. ir mažametis I. K. sūnus. Jie su K. Z. apsipyko. K. Z. virtuvėje peiliu pjaustė maistą. K. Z. smurtu negrasino, tik priekaištavo dėl alkoholio vartojimo, moralizavo, kad ryte jai sunku bus keltis į darbą. Kai pykosi, K. Z. peilį laikė rankoje. Norėdama išeiti iš virtuvės, K. Z. stumtelėjo ir jis tuo metu netyčia peiliu kliudė ir sužalojo kairę jos krūtį. Stipriai kraujavo. Greitąją iškvietė į namus sugrįžusi K. Z. brolio sugyventinė I. K.. Tiksliai neprisimena, kuriuo peiliu buvo sužalota, nes namuose yra keli virtuviniai peiliai. Ant peilio kraujo žymių nebuvo. Nežino, ar po to peilį kas nors nuplovė. Greitoji atvyko po 5-10 minučių. Ji buvo nugabenta į Kauno klinikas, ją lydėjo K. Z.. Kad K. Z. neturėtų nemalonumų, greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojams sutarė papasakoti nebūtą istoriją, kad ją užpuolė ir sužalojo lauke. Tą pačią išgalvotą istoriją po to pasakojo ir policijos pareigūnams. Tiesą pasakė tada, kai pareigūnai nustatė, kaip viskas buvo iš tiesų. Dėl sužalojimo niekam pretenzijų neturi. K. Z. tik laikė peilį rankoje, juo nedūrė, ji pati jį stumtelėjo ir taip gavosi, kad nuo jos stumtelėjimo jis pasisuko ir peiliu ją kliudė. Suprato, kad meluodama pareigūnams, padarė nusikaltimą, labai dėl to gailisi. Pageidauja, kad už šį nusikaltimą jai būtų skirta bauda. Dirba, todėl skolą galės sumokėti (b. l. 39-40, 163-164).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

- liudytojos I. K. parodymais, kuriais nustatyta, anksčiau adresu (duomenys neskelbtini) gyveno jos sugyventinio brolis K. Z. su savo sugyventine A. G.. 2016-05-20, apie 18.00 val., ji iš namų išėjo į parduotuvę. Tuo metu namuose liko dviese - A. G. ir K. Z.. Jie abu buvo neblaivūs. Jai išeinant į parduotuvę nei K. Z., nei A. G. niekur eiti neplanavo, konflikto tarp jų irgi nebuvo. Jie dažnai konfliktuoja, abu yra karšto charakterio, pasitaiko ir smurto atvejų. Be to, jie kiekvieną dieną vartoja alkoholį. A. G. ne kartą patyrė K. Z. smurtą, tačiau į policiją ji niekada nesikreipia, smurtą toleruoja. Parduotuvėje liudytoja galėjo užtrukti apie valandą. Sugrįžusi rado A. G. vonioje. Ji buvo susiėmusi už krūtinės, stipriai kraujavo, jos delnai buvo pilni kraujo. Bute kraujo nematė. K. Z. tuo metu irgi buvo namuose, rūkė virtuvėje. Jokios kalbos, kas atsitiko, nebuvo, nors liudytoja suprato, kad A. G. bus sužalojęs K. Z.. Jai pasakius, kad reikia kviesti greitąją, K. Z. sakė, kad to nereikia daryti, kad galbūt čia nieko tokio. Kadangi kraujavimas nesiliovė, o tik stiprėjo, A. G. paprašyta iškvietė greitąją. Neprisimena, ar A. G. ir K. Z. liepė pasakoti, kad A. G. buvo užpulta lauke, grįždama iš darbo. Ji suprato, kad taip liepė sakyti dėl to, kad nebūtų įtariamas K. Z.. Ji paskambinusi greitajai, tą ir pasakė. Greitosios nesulaukė, nes nenorėjo, kad mažametis sūnus matytų kraują. Po šio įvykio pavartojus alkoholio ir K. Z. pradėjus smurtauti, A. G. grasina pasakyti tiesą, kad tai jis peiliu sužalojo A. G.. Iki to karto peiliu K. Z. A. G. sužalojęs nebuvo, nors ji yra mačiusi, kaip grasindavo atsuktuvu, kitais daiktais. Namuose kruvinų peilių ar kitų aštrių daiktų nematė. Taip pat nepastebėjo, kad K. Z. būtų buvęs kruvinas (b. l. 44-45);

- liudytojos L. B. parodymais, kuriais nustatyta, jog ji dirba gydytoja Kauno GMP stotyje. Iš medicininių dokumentų matyti, kad ji 2016-05-20 suteikė medicinos pagalbą A. G.. Nors ir praėjo nemažai laiko, tačiau šį atvejį kažkiek pamena. Pamena, kad atvyko į butą Biržiškų gatvėje. Butas buvo pirmame aukšte. Bute buvo nukentėjusioji ir kažkoks vyriškis, kurio neapibūdintų ir neatpažintų. Neprisimena, ar minėti asmenys buvo neblaivūs. Nukentėjusioji gulėjo lovoje kambaryje, jos krūtyje buvo durtinė žaizda. Jiems atvykus, stipraus kraujavimo nebuvo. Nukentėjusioji buvo sąmoninga, orientuota, jos kraujo spaudimas buvo normalus. Kadangi žaizda buvo durtinė, moterį nugabeno į Kauno klinikas. Neprisimena, ar ją kas lydėjo. Bute buvęs vyriškis paaiškino, kad nukentėjusiąją sužalojo kažkokie asmenys gatvėje, kad ji grįžo į namus kruvina, ką liudytoja ir pažymėjo medicininiuose dokumentuose. Grumtynių žymių ar kraujo bute nepastebėjo. Ar iš tiesų nukentėjusioji buvo sužalota gatvėje, ar kur kitur – ji pasakyti negali (b. l. 47);

- K. Z. parodymais, kuriais nustatyta, jog jo atžvilgiu pranešus apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., jis kaltu pilnai prisipažino ir parodė, kad datos neprisimena, galėjo būti 2016-05-20, tuometiniuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), su sugyventine A. G. gėrė alų. Be jų namuose dar buvo jo brolio sugyventinė I. K., kuri buvo kitame kambaryje ir su jais alkoholio negėrė. Gal apie 18.30 - 19.00 val. I. K. išėjo į parduotuvę ir namuose jie liko dviese. Jis buvo virtuvėje. Atėjo A. G.. Jie susipyko dėl kažkokių menkaverčių dalykų. Susinervinęs jis pasakė, kad ji išeitų iš virtuvės ir ją nestipriai stumtelėjo. Ji atsisakė išeiti, pradėjo dar labiau priekaištauti. Tuo momentu jis pjaustė maistą virtuviniu peiliu ir spontaniškai, neapsikentęs jos priekaištų, dūrė A. G. tuo pačiu peiliu į krūtinę. Dūris nebuvo stiprus, jis nenorėjo jos stipriau sužaloti ar tuo labiau nužudyti. Iš karto net nesuprato, kur pataikė. A. G. susiėmė už krūtinės ir nubėgo į kambarį. Išsigandęs ir supratęs, kad negerai padarė, nubėgo iš paskos. Matė, kad jai kraujavo kairė krūtis. Nežiūrėjo, ar buvo dūrio žymė. Suteikė pirmąją pagalbą - rankšluosčiu užspaudė žaizdą. Kraujas pradėjo stipriai bėgti. A. G. nuėjo į vonią apsiplauti. Greitosios nekvietė, nes buvo pasimetęs. Maždaug po penkių minučių po dūrio į namus grįžo I. K.. Jis sakė, kad greitosios kviesti nereikia, nes pagalvojo, kad kraujavimas sustos. Kraujavimui nesustojus I. K. iškvietė greitąją. Jis A. G. atsiprašinėjo, prašė, kad jo neįduotų. Ji pati sugalvojo istoriją, kad ją gatvėje neva užpuolė ir sužalojo peiliu kažkokie vaikinai, bandę atimti rankinę. Labai gailisi, kad taip padarė. Įvykio metu nebuvo labai neblaivus. Iki to įvykio rimtesnių konfliktų su A. G. nebuvo, nors būna, kad jie nesusivaldo, apsižodžiuoja, apsistumdo. Neprisimena, kuriuo peiliu sužalojo A. G., namuose jų buvo keletas. Kraujo žymių ant peilio neliko, nereikėjo jo plauti, toliau tuo pačiu peiliu pjaustė maistą (b. l. 151-152);

- 2016-05-20, 2016-05-24 liudytojo apklausos protokolais ir 2016-05-24 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriuose A. G. nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes kaip ir 2016-05-20 protokole - pareiškime (b. l. 27-29, 31-32, 33-37);

- 2016-05-20 įspėjimu, kuriuo A. G. pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 18);

- 2016-05-20 ir 2016-05-24 teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolais, kuriais A. G. pasirašytinai išaiškinta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 26, 30);

- K. Z. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kurio metu K. Z. parodė sužalojęs A. G. krūtinę peiliu buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje (b. l. 154-158);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. GI 754/2016(02), kurioje A. G. konstatuota durtinė - pjautinė žaizda kairiosios krūties srityje. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu - pjaunančiu daiktu paveikus nurodyta sritį. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas 2016-05-20 (b. l. 47).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 236 str. 1 d. teisingai, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pagal BK 236 str. 1 d., įstaigai, turinčiai teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad 2016-05-20, apie 19.00 val., M. Riomerio g. tarp 31-ojo ir 35-ojo namų, Kaune ją sustabdė du nepažįstami vaikinai, kurie, sudavę kumščiu į veidą ir aštriu daiktu dūrę į krūtinę, pasikėsino pagrobti jos rankinę ir, remiantis šiuo melagingu pranešimu apie nebūtą nusikaltimą, 2016-05-20 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-23803-16 pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 180 str. 2 d., požymius; tęsdama savo nusikalstamą veiką, būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjai I. S. ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiajam tyrėjui L. K. apie tai, kad 2016-05-20, apie 19.00 val., M. Riomerio g. tarp 31-ojo ir 35-ojo namų, Kaune, ją sustabdė du nepažįstami vaikinai, kurie sudavę kumščiu į veidą ir aštriu daiktu dūrę į krūtinę, pasikėsino pagrobti jos rankinę. Kaltinamosios kaltė visiškai įrodyta aukščiau aptartais įrodymais, todėl ji baustina.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji A. G. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūlomos bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 179).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str.).

A. G. neteista (b. l. 168), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 174-175), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (b. l. 170), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 172), vykdo individualią veikla (b. l. 173).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3, 4 d.), nusikaltimą padarė tyčia. Teismas sprendžia, jog kaltinamajai pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį - baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Prokurorės siūlomas baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamosios asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajai skirtina prokurorės siūloma bausmė.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

A. G. 2016-09-21 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 165-166).

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nebuvo pareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str., teismas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 str. 1 d. ir paskirti jai 10 (dešimties) MGL, t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir 60 ct) dydžio baudą;

Vadovaujantis BK 64¹str., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) MGL, t. y. 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 96 ct) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Įpareigoti A. G. per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.