Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-28 · Byla Nr. N1-10-242/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-28
Bylos Nr.
N1-10-242/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aleksandras Jakubovskis
Kaltinamasis
T. V., R. P.
Nukentėjusysis
N. P.
Baudžiamoji byla Nr. N1-10-242/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46715-2016-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.3.6.4.2; 1.2.4.6.1.
IGNALINOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 28 d.Ignalina
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Jakubovskis,sekretoriaujant Jolantai Zabolevičienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Ražanskienei,kaltinamajam T. V., jo gynėjui Romanui Bareikai ir atstovei pagal įstatymą motinai R. V.,

kaltinamajam R. P., jo gynėjui Antanui Skrebutėnui ir atstovei pagal įstatymą motinai N. P.,

nepilnamečio nukentėjusiojo N. P. atstovei pagal įstatymą motinai J. S.,Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Didžiasalio "(duomenys neskelbtini) " gimnazijos 11 klasės moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant T. V. dvylika mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant T. V. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu;

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, Didžiasalio „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos 11 klasės moksleivis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. gruodžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant R. P. dvylika mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti, uždraudžiant R. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą,

2. 2017 m. sausio 25 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas šešiems mėnesiams; vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 25 d. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams devyniems mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant R. P. pareigas: 1) neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; 3) tęsti mokslą arba dirbti; teistumas neišnykęs,

kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamieji T. V. ir R. P. 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 20 valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, asmeninio konflikto su N. P. metu, tyčia rankomis ir kojomis sudavus ne mažiau dviejų smūgių į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam N. P. nosies sumušimą (poodinę kraujosrūvą su patinimu) ir veido kairės pusės (prie ausies) odos nubrozdinimą - nežymų sveikatos sutrikdymą, nes sveikata buvo sutrikdyta trumpesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

K. T. V. savo kaltę visiškai pripažino, pripažino nukentėjusiojo ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius. Kaltinamasis paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. jis kartu su R. P. ir E. P. ėjo iš P. C. namų ir susitiko A. J., K. V., P. C. ir N. P.. R. P. buvo piktas dėl sudaužyto automobilio ir netoli mokyklos stadiono pradėjo N. P. gaudyt, pagavo ir susimušė. Jis pamatė, kad N. P. draugai puolė R. P., todėl sudavė N. P. į nosį ir kelis kartus spyrė į šonkaulius. Ar galėjo pataikyti į galvą, tiksliai neatsimena. Tuo metu jis buvo šiek tiek išgėręs. Pripažįsta, kad su draugu sumušė nukentėjusįjį ir, kad reikia atlygint žalą nukentėjusiajam ir ligonių kasai. Paaiškino, kad savo poelgį vertina blogai, atsiprašo dėl N. P. sumušimo. Taip pat paaiškino, kad lanko mokyklą, sportuoja, jeigu bus atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, toliau mokysis.

Kaltinamasis R. P. savo kaltę visiškai pripažino, pripažino nukentėjusiojo ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius. Kaltinamasis paaiškino, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. jis, T. V. ir E. P. susitiko su A. J. ir E. K.. Tarp jo ir atėjusio N. P. kilo konfliktas dėl automobilio ir jie paskui susimušė prie mokyklos, pasivoliojo. Suduoti N. P. grandine jis nenorėjo, norėjo tik pagąsdinti. Viso jis sudavė N. P. apie 4 - 5 smūgius, kumščiu pataikė nukentėjusiajam į skruostą, spyrė į pilvą. Ką darė T. V., nematė. Vėliau atvyko policijos pareigūnai. Paaiškino, jog pripažįsta, kad sumušė nukentėjusįjį, už tai jo vėliau atsiprašė, sutinka, kad reikia atlyginti padarytą žalą. Taip pat paaiškino, kad savo poelgius vertina blogai, naujų administracinių teisės pažeidimų nėra padaręs.

Nukentėjusysis N. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 19 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) kartu su K. V. ėjo link P. C. garažo. Pakeliui jam telefonu paskambino A. J., kuris pasakė, kad jam reikia ateiti prie P. C. namų ir pasikalbėti. A. J. nesakė apie ką reikia pasikalbėti, bet jis pamanė, kad gali kilti muštynės, nes žinojo, kad tą dieną yra R. P. gimtadienis ir, kad pokalbis turėtų būti dėl sudaužyto R. P. automobilio, kurį jis sudaužė vieno eismo įvykio metu. Kai nuėjo iki P. C. namų, šalia namo stovėjo E. K., A. J., E. P., D. T., T. V. ir R. P.. R. P. rankose turėjo metalinę parūdijusią grandinę. R. P., T. V. ir E. P. tuo metu buvo neblaivūs, tai buvo matyti iš jų išorinio elgesio, nuo jų sklido alkoholio kvapas, eisena netvirta. Jam priėjus, R. P. į jį labai piktai pasižiūrėjo, jis, pamatęs R. rankose grandinę, bandė nuo jo trauktis. T. V. bandė R. pasakyti, kad nekvailiotų, kad nereikia tos grandinės naudoti, tačiau R. P. neklausė ir užsimojęs grandine norėjo jam suduoti, bet jis nuo smūgio išsisuko ir pradėjo bėgti link stadiono. Visi kiti ėjo iš paskos. T. V. sustabdė R. P. ir atėmė iš jo grandinę, kurią A. J. vėliau išmetė į šiukšlių konteinerį. Kai jis pamatė, kad R. P. rankose nebėra grandinės, sustojo, nes pamanė, kad galima tiesiog pasikalbėti ar muštis „vienas ant vieno“. R. P. ėjo link jo, jis pasirodė labai agresyvus, piktas, jam atrodė, kad R. „balti arkliai“. Jis ėjo link pagrindinio kelio, R. P. sekė jam iš paskos, tuo metu iš garažo atėjo P. C. ir K. V.. T. V., E. P. ir A. J. ėjo atsilikę maždaug 50 metrų atstumu nuo jų. K. V. su P. C. taip pat pamatė, kad R. P. yra girtas, priėjo, pasveikino jį su gimtadieniu, o pastarasis pažvelgė į juos piktu žvilgsniu, padavė jiems savo daiktus ir pasakė „dabar iš čia visi bėkit“. Tuomet R. P. ėjo link jo, o jis bėgo link mokyklos, R. P. jį pasivijo ir jie susimušė. R. P. užsimojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į kairės pusės apatinį žandikaulį. Kai R. P. sudavė, jis pastvėrė jį už drabužių ir jie abu nukrito ant žemės. Gulint ant žemės R. P. jį toliau mušė - mušė abiem rankomis į galvos sritį, pataikė į nosį, dešinę akį, į viršutinę lūpą, kurią praskėlė, į žandikaulį. Jis mano, kad R. P. jam galėjo suduoti ne mažiau 20 smūgių. Norėdamas apsiginti, jis bandė jį stumti nuo savęs, „užlaužti“, ko padaryti nepavyko, bandė alkūne suduoti į žandikaulį, bet nežino ar pataikė. Tuomet prie jų dar gulinčių ant žemės pribėgo T. V., kuris pradėjo koja jį spardyti, konkrečiai smūgiavo į galvą batu iš viršaus į apačią, tarsi norėdamas sutrupinti galvą, taip pat pataikė koja į šonkaulius, galėjo suduoti 10-15 smūgių į galvą, tikslaus skaičiaus negali nurodyti. Tuo tarpu visi kiti bandė juos išskirti, patraukti T. V. ir R. P.. E. P. jam taip pat vieną kartą spyrė į šonkaulius, bet nieko rimto nepadarė, todėl jam pretenzijų dėl šio įvykio jis neturi. Galų gale vaikinams pavyko juos išskirti, vieni laikė T. V., o kiti atplėšė jį nuo jo R. P.. Tuomet jis, E. K., A. J., P. C., K. V. ir D. T. išėjo link tos vietos, kur jis susitiko su vaikinais. Einant pamatė, kad R. P. su T. V. juos vejasi. Bėgant per stadioną, jį pasivijo T. V. ir dar vieną kartą trenkė į veidą, sudavė kumščiu po dešine akimi. Dar kurį laiką jie pabuvo, paskui jam paskambino draugė ir pasakė, kad mama su močiute jo ieško. Prieš tai nusivalė kraują, kuris bėgo iš nosies. Muštynių metu jis nieko nejautė, matyt buvo daug adrenalino, tačiau vėliau pradėjo labai stipriai tinti nosis, ją labai skaudėjo, taip pat labai skaudėjo visą kūną, galvą. Jo mama su močiute pažiūrėjo į jį ir iškvietė policiją. Pas medikus iš karto nesikreipė, jau parėjus į namus, jam pasidarė labai bloga, svaigo galva, pykino, labai stipriai sutino nosis, pamėlynavo akis. Mama jį nuvežė į Ignalinos rajono ligoninės priėmimo skyrių, kur medikai jį apžiūrėjo ir jis buvo nugabentas į Visagino ligoninę, ten jam buvo nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies sumušimas, jokių lūžių nebuvo nustatyta. Jam gulint ligoninėje, T. V. buvo parašęs SMS žinutę, kurioje minėjo, kad bus blogai tam kas jam sudavė į lūpą, kiek žino į lūpą jam sudavė A. J., kuris norėjo jį apginti. E. P. sesuo A. jam paskambino telefonu ir pasakė, kad R. pasakė E. P., o E. perdavė A., kad jei jis neatsiimsi pareiškimo, R. P. jį užmuš, jam dėl to buvo sunku, jis negalėjo užmigti, sapnavo košmarus. Tiesioginių grasinimų iš pačių R. P. ir T. V. jis nėra gavęs (1 tomas, b. l. 25-27).

Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų rugsėjo mėnesio pabaigoje su P. C. buvo pastarojo garaže (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu į P. C. mobiliojo ryšio telefoną atėjo skambutis iš N. P. telefono, tačiau telefonu kalbėjo R. P., kuris pasakė, kad jie turi išeiti į lauką pasikalbėti. Kad tą dieną R. P. yra išgėręs žinojo, nes tą dieną buvo R. gimtadienis. Jie su P. C. nuėjo prie sankryžos, kuri yra netoli garažo. Be jų, ten buvo N. P., R. P., šiek tiek toliau stovėjo A. J., E. K., T. V., D. T.. Kai priėjo, R. P. kažką pradėjo kalbėti N. P. apie kažkokį automobilį, minėjo kažkokią skolą. R. P. padavė jam telefoną, pats tuo tarpu artėjo prie N. P. ir sakė jam "bėk". R. P. išsitraukė iš kišenės metalinę maždaug 1 metro ilgio grandinę, ja užsimojo ir bandė pataikyti N. P., bet pastarasis išvengė smūgio. R. P. agresyviai artėjo prie N., matėsi, kad jis nori jį mušti, tuo tarpu N. atsitraukinėjo ir vis bandė nuraminti R., bandė žodžiu išvengti konflikto. Tokiu būdu jie abu priartėjo prie mokyklos, R. tuo metu jau nebeturėjo grandinės, ji buvo išmesta. Prie mokyklos R. P. sudavė N. P. pirmą smūgį ranka, taikėsi į viršutinę kūno dalį, link veido. Po smūgio N. bandė nuo jo apsiginti, pastumdamas jį į šalį ir atremdamas jo smūgius. Kai T. V. pamatė, kad N. bando apsiginti nuo R. smūgių, pribėgo prie N. ir parvertė jį ant žemės. R. nugriuvo kartu su N. ir gulėdamas visais būdais daužė N. kumščiais. T. V. kurį laiką stebėjo tai kas vyksta, o vėliau pribėgo prie gulinčio N. ir pradėjo jam smūgiuoti koja į veidą, smūgiai buvo suduodami koja iš viršaus, jis tarytum trypė N.. Mano, kad N. buvo suduota iki 10 smūgių koja. Kai pamatė, kad jau viskas negerai vyksta, jis puolė nuo N. traukti į šalį T. ir R.. N. galų gale pavyko ištrūkti ir jis nuėjo link apšviestos vietos, tuo tarpu R. grasino likusiems draugams, sakė jiems "bėkit", bet jie niekur nebėgo. Tuomet R. vėl ėjo link jų su N.. Jie pradėjo trauktis, jis siūlė N. bėgti, bet N. negalėjo bėgti, sakė, kad jam skauda galvą. Prie N. pribėgo T. V. ir, jeigu neklysta, spyrė N.. N. nuo spyrio suklupo ir tuomet T. jam dar kelis kartus spyrė, bet ne į galvą. Atrodo, kad ir R. P. pribėgęs kažką darė N., bet jis to nematė, nes bėgo į kitą pusę. Vėliau jis pamatė, kad N.nosis kraujuoja, jis nusirengė marškinėlius ir davė N., kad jis nusivalytų veidą. Paskui N. nuėjo link namų, nes sužinojo, kad jo ieško motina (1 tomas, b. l. 42-43).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo pabaigoje, penktadienio vakare buvo lauke su D. T. ir E. K.. D. T. kažko prireikė nueiti į namus, namuose tuo tarpu buvo jo brolis ir R. P. bei T. V., jie visi šventė R. P. gimtadienį, tiek R. P., tiek ir T. V. tikrai nebuvo blaivūs. R. P. tuo tarpu ėjo į lauką, ant rankos jis turėjo užsivyniojęs nemažą, maždaug apie 1 metro ilgio grandinę. R. P. jo paprašė, kad jis paskambintų N., sakė kad nori su juo pasikalbėti. Jis paskambino N. ir nuėjus apie 10 metrų, pamatė ateinantį N., kuris ėjo kartu su D. T., E. K., R. P. ir T. V.. Kai N. priėjo arčiau R., pastarasis užsimojo grandine ir norėjo N. suduoti, tačiau pastarasis smūgio išvengė. Kiek suprato, konfliktas tarp jų kilo dėl kažkokios N. skolos. Tuomet R. P. ėjo link N., o N. ėjo nuo jo. R. P. grandinės tuo metu jau neturėjo, ją iš R. paėmė T. V. ir padavė jam, o jis grandinę išmetė į konteinerį. Tokiu būdu jie apėjo beveik du ratus aplink stadioną ir nuėjo už mokyklos, kur įvyko pagrindinis konfliktas. N. stovėjo ir nieko nedarė, R. P. pats prie jo priėjo, tuomet N. kažkaip "užlaužė" R. ir laikė, tuo tarpu prie jų pribėgo T. V. ir sudavė N. kumščiais į veidą. Paskui N. jis jau pamatė gulintį ant žemės, šalia jo gulėjo R. P. maždaug 1 metro atstumu. Ar tuo metu, kai gulėjo ant žemės, R. P. mušė N., negali pasakyti, nes buvo labai didelis chaosas. T. V. tuo tarpu priėjo prie gulinčio ant žemės N. ir "mindžiojo" koja jam per galvą, taip pat spardė jį, matė, kad spardė į galvą, mano, kad galėjo spirti kokius tris kartus. Kumščiu T. V. N. sudavė tik tada, kai dar stovėjo ir laikė R. P.. Jis bandė T. V. patraukti nuo N., vieną kartą sudavė T. V. ir tas nusiramino. Jis nusivedė T. į šalį, nes norėjo patraukti jį iš konflikto vietos ir pasikalbėti. Ką tuo tarpu veikė N. ir visi kiti jis nematė, nes nuėjo visai į kitą pusę. Vėliau tą pačią dieną jis buvo dar sutikęs N., matėsi, kad N. yra sumuštas, jam ant veido šalia nosies buvo pridžiuvęs kraujas, tarp akių buvo pamėlynavę (1 tomas, b. l. 54-55).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 19 val. 30 min., jis kartu su K., D., A. ir N. buvo (duomenys neskelbtini) kaime prie darželio. Jis, nešdamas raktą D., pamatė, kad su pastarojo broliu stovi R. P., T. V. ir E. P., iš veido matėsi, kad R. P. yra neblaivus, jis taip pat svyravo. R. P. išsitraukė iš kuprinės 1 -1,5 metro ilgio metalinę grandinę, užsivyniojo ją ant rankos ir pasakė: "atveskit man N.". Jam paklausus ką jis ketina daryti, R. P. pradėjo kalbėti apie N. skolą už mašiną. Tuomet D. paskambino N. ir N. ėjo link jų, o jis su D., R. P., T. V., E. P. ėjo link N.. Susitikus prie stadiono, R. P., nieko N. nesakęs, užsimojo grandine ir norėjo ja suduoti, bet N. nuo smūgio išsisuko. Paskui prie mokyklos prasidėjo muštynės, jis matė, kad pirmas N. kumščiu sudavė R. P., į kurią vietą pataikė, nematė, grandinės R. P. tuo metu jau nebeturėjo. Po smūgio jie abu nugriuvo ant žemės, jis su D. prie jų pribėgo ir norėjo nuraminti, bet tuo tarpu prie N. pribėgo T. ir spyrė N. koja į galvą. Kai N. su R. P. gulėjo ant žemės, jie mušėsi, bet jis nematė kuris kuriam smūgiavo. R. P. ir N. mušantis, prie N. pribėgo T., kuris spyrė N. į galvą, N. nuo smūgio susirietė, tarsi norėdamas apsiginti, tuo tarpu R. P. mušė jį kumščiais, o T. V. spardė jam galvą, tiksliau ne tik spardė, bet ir mindė, smūgiavo iš viršaus. Kiek jis matė, tiek T., tiek R. smūgiai buvo nukreipti į galvą, jei ir mušė į kitas kūno vietas, jis to nematė. T. galėjo įspirti keturis ar penkis kartus. A. sudavė T. į galvą, kad pastarasis apsiramintų, tai jis padarė norėdamas apginti N. nuo T.ir po smūgio T. iš tiesų apsiramino. Paskui N. kažkur dingo, o R. P. atsistojo. Labai greitai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Jis tą vakarą dar buvo sutikęs N., pastarojo nosis tuo metu buvo labai ištinusi, daugiau jokių išorinių sužalojimų nesimatė. N. taip pat rodė savo telefoną, kurio ekranas buvo skilęs, kur muštynių metu buvo telefonas, negali pasakyti, nematė (1 tomas, b. l. 71-72).

Liudytojas P. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais, penktadienį buvo su K. garaže, klausėsi muzikos. Jam iš N. telefono paskambino R. P. ir pakvietė į lauką pašnekėti. Jis su K. išėjo į lauką, ten N. su R. P. barėsi dėl skolos už automobilį. R. P. padavė savo telefoną K. ir agresyviai pradėjo eiti link N., pasakydamas N. "bėk". Eidamas link N., R. P. daug keikėsi, grasino, kad jei N. neatiduos skolos, jį sumuš. N. tuo tarpu ėjo atbulas iki pat mokyklos, R. P., kol jie ėjo, daug kartų bandė N. trenkti, bet taip ir nepataikė. Priėjus prie mokyklos, N. su R. P. susigrūmė, R. P. paguldė N. ant žolės ir pradėjo jį mušti rankomis į veidą, galėjo suduoti 10 ar 15 smūgių. Kol jie ėjo atbuli, atsirado dar T. su E., kurie, kaip ir R. P., buvo išgėrę. Kol N. grūmėsi su R. P., pribėgo T. ir keletą kartų rankomis trenkė N. į veidą. Tuomet atėjo jo draugai, tai yra D., A. ir E.. Kai pamatė T. puolantį N., jie pribėgo ir bandė T. atitraukti, bandė atitraukti ir R. P. nuo N.. Bet tuomet vėl pribėgo ir pradėjo spardyti N. galvą, tiksliau ne spardyti, o trypti, ir tokiu būdu sudavė du ar tris smūgius koja. Prie T. pribėgo A., sudavė T. į veidą, T. vėl atsitraukė ir daugiau prie N. nebelindo. R. P. vis dar grūmėsi su N., bet jau nebegulėjo, o stovėjo. N. alkūne sudavė R. P. į veidą, po smūgio R. P. nugriuvo. R. P. gulėdamas rodė pirštu į jį ir sakė jiems "bėkit", bet jie nebėgo. N. su K. išėjo kuo toliau nuo R. su T., R. P. vėl pradėjo juos gaudyti, T. irgi prie jų pribėgo, ir jie visi nubėgo prie stadiono. Ten R. P. bandė pargriauti N. ir vėl jį mušti, bet to padaryti jam nepavyko. Kol R. P. bandė pargriauti N., priėjo nepažįstama moteris su šuniu, kuri bandė juos sudrausminti. Tuo metu N. su K. pabėgo, o jis pabėgo kartu su jais. Matėsi, kad N. buvo sumuštas, bet kraujas jam tekėjo tik iš lūpos. Paskui jie nuėjo link N. namų ir laukė atvykstant policijos (1 tomas, b. l. 83-84).

Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metų rudenį jis buvo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Kartu su juo buvo N., A., K., D., P., E. K.. Paskui jis vienas susitiko su R. P., nuėjo pas J. - D. T. brolį - į namus. Jis pasiliko su D., o R. P., D. T. brolis J., T. V. bei T. M. vartojo alkoholinius gėrimus J. namuose. Paskui jie išėjo į lauką, o vėliau susitiko su R. P., kuris tuo tarpu nuo alkoholio jau buvo „ant baltų arklių". T. su J. ir T. sėdėjo prie senų T. namų, o jie su R. P. nuėjo link N., kuris su kitais vaikinais buvo prie garažo. R. P. pradėjo prieš N. mojuoti metaline 1 metro ilgio grandine, kurią paėmė iš J. namų, norėjo N. grandine suduoti, bet nesudavė, nes jie bandė jį sulaikyti, o N. spėjo pasilenkti. Vėliau A. grandinę išmetė į konteinerį. N. pradėjo eiti link mokyklos, R. P. ėjo jam iš paskos, sakė, kad nori jį sumušti už mergas. T. V., kuris irgi buvo kartu, taip pat pradėjo bėgti link N., prie mokyklos T. N. pagavo, permetęs per save, paguldė ant žemės ir prasidėjo muštynės. T. V. su R. P. abu puolė ant N., R. P. spardė N. kojomis į šonkaulius ir į galvą, mušė kumščiais, T. V. trankė N. koja, spardė tik į galvą. T. V. galėjo įspirti penkis ar šešis kartus, o R. P. sudavė žymiai daugiau smūgių. A. bandė skirti besimušančius, T. ant jo "šoko", jie nesusimušė, nes tarp jų įsiterpė E. K.. Jis pakėlė N. nuo žemės, T. V. tuo tarpu jau buvo kažkur išėjęs, o R. P. dar stovėjo ir žiūrėjo į jį. Paskui visi išsiskirstė (1 tomas, b. l. 95-96).

Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d. jis kartu su N., K., E. ir A. sėdėjo lauke vaikų darželyje. Jam paskambino brolis ir paprašė atnešti raktus. N. su K. išėjo savo reikalais, o jis kartu su E. ir A. ėjo pas brolį atiduoti raktų. Brolis buvo prie jų namų kartu su T., R. ir E., jie buvo neblaivūs, matėsi, kad jie svyruoja, tą dieną šventė gimtadienį. R. P. jo paprašė, kad jis paskambintų N. ir pasakytų jam, kad turi ateiti. Jie visi ėjo link N. ir susitiko prie stadiono. Kai R. P. susitiko N., iš karto jam užsimojo metaline 1 metro ilgio grandine, bet N. nuo jos išsisuko. Tuomet jie su E. išėjo pas drauges, o N. su R. P. vaikščiojo prie mokyklos, P. vis ėjo link N., norėjo muštis. Jie išgirdo, kad visi prie mokyklos rėkia, kai pribėgo, pamatė, kad ten mušasi R. P. su N.. Iš pradžių jie mušėsi stovėdami, o vėliau abu nukrito ant žemės, buvo susikabinę, R. P. viena ranka daužė N., bet į kurias vietas, neįsidėmėjo. Tuo pat metu prie besimušančių pribėgo T., kuris pradėjo spardyti N. į galvą, tiksliau bandė jį koja mindyti, mano, kad galėjo įspirti kokius 4 kartus. Po to visi išsiskirstė, bet T. vis tiek buvo neramus, todėl A. jam sudavė vieną smūgį į galvą. Tuo metu, kai vyko muštynės, visi bandė besimušančius išskirti, tempė ir R. P., ir T. nuo N.. Paskui N. kažkur išėjo, buvo iškviesta policija. Jis žino, kad N. telefonas buvo suskaldytas, kur telefonas buvo muštynių metu, negali pasakyti (1 tomas, b. l. 107-108).

Iš J. S. protokolo - pareiškimo matyti, jog ji pranešė, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 19 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) kaime R. P. ir T. V. sumušė jos sūnų N. P., gimusį (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 20).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. specialisto išvados Nr. G 3417/2016(01) matyti, kad N. P. 2016 m. rugsėjo 30 d. ir 2016 m. spalio 1 d. Ignalinos ir Visagino ligoninėse nustatyti nosies sumušimas (poodinė kraujosruva su patinimu) ir veido kairės pusės (prie ausies) odos nubrozdinimas bei galvos smegenų sukrėtimas, kurio patvirtinimui esamų medicininių duomenų nepakanka. Sužalojimai veide: poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas padaryti smūginiais kietų bukų daiktų poveikiais. Objektyvių medicininių sužalojimų požymių kitose kūno dalyse nenustatyta. N. P. padaryti kūno sužalojimai pagal savo pobūdį atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir duomenų, kad sveikata buvo sutrikdyta ilgam, nėra. N. P. nustatyti kūno (veido) sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku ir būdu (1 tomas, b. l. 157-158).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų T. V. ir R. P. kaltė įvykdžius šią nusikalstamą veiką pilnai įrodyta nukentėjusiojo N. P., liudytojų K. V., A. J., E. K., P. C., E. P. ir D. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo N. P. motinos J. S. protokolu - pareiškimu, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, taip pat pačių kaltinamųjų T. V. ir R. P. parodymais.

Kaltinamųjų T. V. ir R. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes jie, mušdami nežymiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas antrą kartą, nusikalto turėdamas teistumą, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, iki šio nusikaltimo padarymo buvo padaręs administracinius teisės pažeidimus, mokymo įstaigoje ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas pagrinde iš neigiamos pusės, taip pat į tai, kad įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, ir ankstesnį, ir šį nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, pripažino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo motinos. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias bylos aplinkybes, mano, jog kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas atitinka jo vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, nes švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą - viešųjų darbų, laisvės apribojimo arba arešto - aiškiai nepakanka kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis). Taip pat, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, ši paskirta kaltinamajam bausmė turi būti subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad ir pirmesnį, ir šį nusikaltimą T. V. padarė būdamas nepilnametis, dabar jis yra tik 17 metų amžiaus, mokosi gimnazijoje, jo motina teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis vykdo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, padeda jai namuose, daug skaito, nukentėjusiojo motina neprašė skirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl T. V. atžvilgiu taikomas baudžiamojo kodekso 92 straipsnis ir atidedamas paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Kaltinamojo R. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, lengvinanti jo atsakomybę aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas nepilnametis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas trečią kartą, nusikalto turėdamas teistumą, ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, iki šio nusikaltimo padarymo buvo padaręs administracinį teisės pažeidimą, mokymo įstaigoje ir pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas pagrinde iš neigiamos pusės, taip pat į tai, kad įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, vieną iš dviejų ankstesnių nusikaltimų padarė būdamas nepilnametis, po šio nusikaltimo padarymo atsiprašė nukentėjusiojo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į visas šias bylos aplinkybes, mano, jog kaltinamajam tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę, kurios terminas artimas jo vidurkiui, numatytam įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, nes švelnesnių bausmių rūšių, numatytų įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą - viešųjų darbų, laisvės apribojimo arba arešto - aiškiai nepakanka kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Kadangi ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis). Taip pat, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, ši paskirta kaltinamajam bausmė turi būti subendrinta su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo trejiems metams ir devyniems mėnesiams bausme. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad šį ir vieną iš dviejų pirmesnių nusikaltimų R. P. padarė būdamas nepilnametis, o nors antrą iš dviejų pirmesnių nusikaltimų padarė būdamas pilnametis, tačiau praėjus tik kelioms dienoms po to, kai jam suėjo 18 metų, dabartiniu metu jis yra tik 18 metų amžiaus, mokosi gimnazijoje, jo motina teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis vykdo ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, lanko mokyklą, nukentėjusiojo motina neprašė skirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, teismui yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai dar bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl R. P. atžvilgiu dar kartą taikomas baudžiamojo kodekso 75 straipsnis ir atidedamas paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas.

Nukentėjusiojo N. P. atstovė pagal įstatymą motina J. S. teismo posėdžio metu nukentėjusiojo N. P. ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 39,75 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 31) sumažino iki 240 Eur, todėl teismas laiko, jog ji prašo priteisti 240 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Šis ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio pirma dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis). Teismas, įvertindamas tas aplinkybes, kad nukentėjusysis N. P. patyrė fizinį skausmą, jam kaltinamųjų tyčiniais veiksmais padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus, nes kaip yra nurodyta ieškinyje, jį nuolat persekiojo baimė išeiti į lauką, jis bijojo sutinki kaltinamuosius, bijojo būti persekiojamas ar dar kartą sužalotas, priteisia nukentėjusiojo naudai iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą nustatytas neturtinės žalos dydis - 240 Eur - nėra aiškiai per didelis, todėl priteisia iš kaltinamųjų solidariai šią sumą nukentėjusiojo naudai.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl 179,75 Eur priteisimo už Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą už apmokėtas N. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (t. 1, b. l. 143-144) yra pagrįstas ir tenkintinas, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalimi, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymo numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Kaltinamųjų T. V. ir R. P. nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje ir jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, buvo padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir Valstybei - Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (žala šio fondo biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su kaltinamųjų nusikalstamai veiksmais, t.y. asmens sužalojimu, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteisiama 179,75 Eur žalos atlyginimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo trejiems metams ir šešiems mėnesiams bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirti T. V. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti dviejų parų sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 4 d., 10 val. 30 min. iki 2016 m. spalio 5 d., 14 val. 30 min.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo trejiems metams aštuoniems mėnesiams bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant T. V. auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą, įpareigojant jį vienerius metus ir keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir tęsti mokslą arba dirbti bei uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu T. V. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento - asmens tapatybės kortelės - paėmimą.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą keturiems mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią paskirtą bausmę subendrinti su Ignalinos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo trejiems metams ir devyniems mėnesiams bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirti R. P. galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą ketveriems metams. Į bausmės laiką įskaityti dviejų parų sulaikymo laiką nuo 2016 m. spalio 4 d., 10 val. 30 min. iki 2016 m. spalio 5 d., 14 val. 25 min., taip pat įskaityti kardomosios priemonės suėmimo laiką nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2017 m. sausio 25 d.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo ketveriems metams bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant R. P. pareigas vienerius metus ir keturis mėnesius nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir tęsti mokslą arba dirbti bei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Šiam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ikiteisminio tyrimo metu R. P. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento - asmens tapatybės kortelės - paėmimą.

Nukentėjusiojo N. P. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti. Priteisti iš T. V. ir R. P. solidariai N. P. naudai 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo, o nesant pas T. V. turto ar uždarbio, kurio pakanka jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį išieškoti iš jo motinos R. V..

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš T. V. ir R. P. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 179,75 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 75 ct), o nesant pas T. V. turto ar uždarbio, kurio pakanka jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį išieškoti iš jo motinos R. V..

Nuosprendis per 20 dienų, skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Ignalinos rajono apylinkės teismui.

Teisėjas Aleksandras Jakubovskis