- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- I-7399-142/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui P. V., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei – šios institucijos Pensijų skyriaus vyriausiajai specialistei Galinai Sokolovskajai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, dėl sprendimo dalies panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. I, b. l. 1–4), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2015 m. sausio 23 d. raštą Nr. (6.5)I-533 dalyje dėl atsisakymo nagrinėti 2014 m. spalio 30 d. prašymą dėl paskirtos 939,71 Lt (272,16 Eur) valstybinės pensijos mokėjimo; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valdybos, 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde paaiškina, kad 2013 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių dėl pensijos perskaičiavimo (padidinimo). Nurodo, kad prašymą dėl pensijos padidinimo (toliau – 2013 m. prašymas dėl pensijos padidinimo) užpildė kartu su pareiškėju į Valdybos Kauno skyrių atėjusi pareiškėjo sutuoktinė V. V. Nurodo, kad tuo metu pareiškėjo gaunama senatvės pensija buvo 933,71 Lt. Paaiškina, kad tą dieną pareiškėją aptarnavusi Valdybos Kauno skyriaus darbuotoja pateikė sąrašą dokumentų, kuriuos papildomai reikėjo pateikti dėl pensijos perskaičiavimo. Paaiškina, kad 2013 m. spalio 16 d. nuvyko į Valdybos Kauno skyrių ir užpildė prašymą dėl pensijos gavėjo pažymėjimo išdavimo, o 2013 m. spalio 17 d. užpildė prašymą dėl pensijos skyrimo, Valdybos Kauno skyriaus darbuotojos prašymu nurodydamas užpildyto prašymo datą – 2013 m. spalio 16 d. Visus Valdybos Kauno skyriaus darbuotojos nurodytus dokumentus Valdybos Kauno skyriui pareiškėjas pateikė 2013 m. lapkričio mėnesį ir Valdybos Kauno skyrius 2013 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. PE_SP1-21451 dėl 812,72 Lt dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo pareiškėjui (toliau – 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimas). Nesutikdamas su tokiu sprendimu pareiškėjas 2014 m. sausio 17 d. skundu (toliau – 2014 m. sausio 17 d. skundas) kreipėsi į Valdybą, kuri 2014 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (6.5)I-1648 (toliau – 2014 m. vasario 21 d. sprendimas) paliko galioti minėtą Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Nurodo, kad 2014 m. spalio 30 d. pareiškėjas kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių, prašydamas pratęsti 939,71 Lt dydžio pensijos mokėjimą (toliau – 2014 m. spalio 30 d. skundas), o Valdybos Kauno skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, priėmė 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-77344 (toliau – 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimas), palikdamas galioti 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. skundu (toliau – 2014 m. gruodžio 15 d. skundas) kreipėsi į Valdybą. Paaiškina, kad Valdyba pareiškėjo minėtą skundą išnagrinėjo ir priėmė 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)I-533 (toliau – iš dalies ginčijamas sprendimas), kuriuo panaikino Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą dėl 939,71 Lt dydžio pensijos mokėjimo. Pareiškėjas mano, kad Valdyba nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą, nurodžiusi, kad pareiškėjo 2014 m. lapkričio 30 d. skundas yra kartotinis. Nurodo, kad pareiškėjas Valdybai apskritai niekada nebuvo pateikęs 2014 m. lapkričio 30 d. skundo. Paaiškina, kad pareiškėjas taip ir negavo motyvuoto atsakymo į 2014 m. spalio 30 d. skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys, kuriems buvo paskirta ir mokama pensija pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnį, turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio išmokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, būtų mokamos ir toliau. Nurodo, kad Valdyba iš dalies ginčijamame sprendime nenurodė pagal kokią formulę buvo skaičiuojama pareiškėjo pensija iki 1995 m. sausio 1 d. ir po 1995 m. sausio 1 d., nenurodė, kodėl pareiškėjo pensija negali būti apskaičiuota pagal 1993 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, o turi būti skaičiuojama pagal 1993 m. gegužės 1 d. – 1994 m. balandžio 30 d. laikotarpį, taip pat nepateikė jokių motyvų, kodėl pareiškėjo 1993 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenų suvedimas yra laikomas klaidingu. Nurodo, kad iš dalies ginčijamas sprendimas dėl savo nemotyvavimo suponuoja teisinį netikrumą, įgytų teisių neapibrėžtumą, paneigia pareiškėjo teisėtus lūkesčius ir pažeidžia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą. Pareiškėjo manymu, Valdybos Kauno skyrius apskaičiuodamas pareiškėjo draudžiamųjų pajamų koeficientą turėjo remtis duomenimis, kuriuose yra matomos pareiškėjo didžiausios gaunamos darbo pajamos, o ne remtis skaičiavimais, kuomet buvo gaunamas mažesnis darbo užmokestis. Mano, kad perskaičiuojant pensiją visiškai nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo gautas pajamas iki išėjimo į karo privalomąją tarnybą bei neįskaičiuotas laikas šioje tarnyboje. Be to, pažymi, kad iki šiol nėra gavęs Valdybos Kauno skyriaus atsakymo į pareiškėjo 2015 m. vasario 2 d. prašymą dėl informacijos pateikimo. Nurodo, kad dėl susidariusios situacijos (Valdybos Kauno skyriaus nepagrįstai sumažintos pareiškėjo pensijos) pareiškėjas turi ne tik nemažai išlaidų, bet ir patiria didelę nervinę įtampą, sutriko miegas. Atsižvelgiant į tai, prašo 1 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Teismo posėdyje pareiškėjas pažymėjo, kad dėl Valdybos Kauno skyriaus darbuotojų aplaidumo dingo jo 2013 m. prašymas dėl pensijos padidinimo. Akcentavo, kad pareiškėjui šiuo metu mokama pensija yra apskaičiuota matematiniu požiūriu tiksliai, tačiau iš esmės neteisingai. Prašo priteisti ne 1 000,00 Eur, o 10 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime su skundu nesutina ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 6–10). Nurodo, kad Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą pareiškėjas apskundė Valdybai 2014 m. sausio 17 d. skundu. Valdyba šį skundą išnagrinėjo ir 2014 m. vasario 21 d. sprendimu konstatavo, kad 812,72 Lt dydžio pensija pareiškėjui yra apskaičiuota teisingai. Nurodo, kad minėtame sprendime buvo nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas. Nurodo, kad pareiškėjas šia tvarka nepasinaudojo, tačiau 2014 m. spalio 30 d. prašymu kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių, iš esmės nesutikdamas su Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuota 812,72 Lt dydžio pensija. Nurodo, kad Valdybos Kauno skyrius, viršydamas savo kompetenciją (nes skundus dėl Valdybos teritorinių skyrių priimtų sprendimų nagrinėja Valdyba), pareiškėjui atsakė 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu, kurį pareiškėjas 2014 m. gruodžio 15 d. apskundė Valdybai, o Valdyba iš dalies ginčijamu sprendimu panaikino Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą kaip priimtą viršijus savo kompetenciją ir atsakė į pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą, nurodydama, kad atsisako nagrinėti minėtą pareiškėjo skundą kaip pakartotinį. Valdybos nuomone, toks sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes pareiškėjas analogišką prašymą jau buvo pateikęs 2014 m. sausio 17 d. skunde ir į jį Valdyba pareiškėjui jau buvo atsakiusi 2014 m. vasario 21 d. sprendimu. Valdybos nuomone 2014 m. spalio 30 d. skunde pareiškėjas nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti 2014 m. vasario 21 d. sprendimą. Nurodo, kad nėra būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų. Be to, nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, tačiau pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiuose teisės norminiuose aktuose nėra nustatyta neturtinės žalos atlyginimo galimybė.
Teismo posėdyje Valdybos atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Atstovė taip pat pastebėjo, kad dėl įvykusios skaičiavimo klaidos 20 metų kas mėnesį pareiškėjui buvo mokėta 140,00 Lt didesnė nei priklausė pensija, tačiau ši permoka iš pareiškėjo nebus išieškoma, nes didesnė pensija pareiškėjui buvo mokama ne dėl pareiškėjo kaltės.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valdybos Kauno skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 44–48). Valdybos Kauno skyriaus atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir Valdybos atsiliepimas.
Teismo posėdyje Valdybos Kauno skyriaus atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai (t. II, b. l. 43).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 4 d. žodžiu kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių dėl galimybės iš naujo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – pensija) (t. I, b. l. 158). 2013 m. spalio 16 d. pareiškėjas Valdybos Kauno skyriui pateikė nustatytos formos užpildytą prašymą „Dėl socialinio draudimo pensijos skyrimo“ (t. I, b. l. 103–107), kuriuo prašė skirti pensiją remiantis nuo 2013 m. sausio 1 d. pateikta informacija (toliau – 2013 m. spalio 16 d. prašymas). Nustatyta, kad Valdybos Kauno skyrius 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu nusprendė skirti pareiškėjui 812,72 Lt per mėnesį pensiją nuo 2013 m. gruodžio 1 d. iki gyvos galvos (t. I, b. l. 143). Minėtame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu sprendimu, turi teisę jį skųsti Valdybai per 6 mėnesius nuo sužinojimo apie šio sprendimo priėmimą. Valdybos Kauno skyrius 2013 m. gruodžio 2 d. raštu Nr. (10.1)10.29-29916 „Dėl pensijos skyrimo P. V.“ informavo pareiškėją, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. jam bus mokama 812,72 Lt dydžio pensija, paskirta iš naujo, įgijus papildomą (ne mažesnį kaip 1 m.) stažą. Kartu su šiuo raštu Valdybos Kauno skyrius pareiškėjui registruotu paštu išsiuntė 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimo nuorašą ir nurodė, kad, pareiškėjui pageidaujant išsamesnės informacijos apie pensijos apskaičiavimą, pareiškėjas turėtų kreiptis į Valdybos Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių (t. I, b. l. 162). Pareiškėjas, nesutikdamas su Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu, 2014 m. sausio 17 d. skundu kreipėsi į Valdybą, nurodydamas, kad 2013 m. spalio 16 d. kreipėsi į Valdybos Kauno skyrių su prašymu padidinti, o ne sumažinti paskirtą pensiją (t. II, b. l. 11). Minėtame skunde pareiškėjas nurodė Valdybai, kad pensijos dydis yra apskaičiuotas neteisingai, nes į stažą neįtraukti 6 darbo metai būnant pensijoje. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė nesuprantantis, kodėl dėl institucijos daromų klaidų jis turi gauti daug mažesnę pensiją ir paprašė pensijos dydį perskaičiuoti. Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. sausio 17 d. skundą, pareiškėjui atsakė 2014 m. vasario 21 d. sprendimu (t. II, b. l. 15–16). Minėtame sprendime Valdyba pareiškėjui paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 46 straipsnio 1 dalimi, buvo perskaičiuotos visos iki 1995 m. sausio 1 d. paskirtos pensijos, tačiau perskaičiuojant buvo padaryta klaida nes iki 1995 m. sausio 1 d. pareiškėjui paskirta pensija buvo apskaičiuota pagal 1993 m. gegužės 1 d. – 1994 m. balandžio 30 d. laikotarpio uždarbį, o perskaičiuota pensija buvo pagal 1993 m. sausio 1 d. – 1993 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, klaidingai buvo nustatytas draudžiamųjų pajamų koeficientas, todėl nuo 1995 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo mokama didesnė nei priklausė pensija. Šiame 2014 m. vasario 21 d. sprendime Valdyba taip pat paaiškino pareiškėjui, kad minėta klaida buvo ištaisyta Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. 10.19-51998, nusprendžiant pareiškėjui nuo 2013 m. gruodžio 1 d. mokėti 799,68 Lt per mėnesį pensiją. Valdyba pareiškėjui paaiškino, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo 2013 m. spalio 16 d. prašymą ir vadovaujantis Pensijų įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi (po pensijos paskyrimo įgijus papildomą stažą), Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškėjo pensija buvo padidinta nuo 799,68 Lt iki 812,72 Lt per mėnesį. Valdyba pareiškėjui taip pat paaiškino, kad šis pensijos dydis (812,72 Lt) buvo apskaičiuotas atsižvelgiant į 40 metų 2 mėnesių ir 9 dienų stažą bei 1994–2000 metais turėtas pajamas. Nurodė, kad patikrino pensijos apskaičiavimo teisingumą ir konstatavo, kad pareiškėjo pensija buvo apskaičiuota teisingai (t. II, b. l. 15). Minėtame Valdybos 2014 m. vasario 21 d. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Valdybos atsakymu turi teisę jį (taip pat ir Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimus) per 20 dienų nuo jo gavimo dienos skųsti Kauno apygardos administraciniam teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas šia teise būtų pasinaudojęs ir minėtus sprendimus toliau ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Valdybos Kauno skyriui pateikė 2014 m. spalio 30 d. skundą, kuriuo prašė grąžinti pareiškėjui iki 2013 m. lapkričio 30 d. mokėtą 939,71 Lt dydžio pensiją, nes, anot pareiškėjo, pensija iki 812,72 Lt buvo sumažinta be pagrindo (t. I, b. l. 152). Prie 2014 m. spalio 30 d. skundo pareiškėjas pridėjo Valdybos Kauno skyriaus pareiškėjui išduotas pažymas apie pareiškėjui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 30 d. (t. I, b. l. 153–157). Į minėtą prašymą atsakė Valdybos Kauno skyrius 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu (t. I, b. l. 150–151), nurodydamas iš esmės tą pačią informaciją, kurią pareiškėjui nurodė Valdyba 2014 m. vasario 21 d. sprendime. Minėtame Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, nesutinkantis su šiuo Valdybos Kauno skyriaus sprendimu, per 20 dienų turi teisę jį skųsti Valdybai. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir 2014 m. gruodžio 15 d. skundu kreipėsi į Valdybą (t. I, b. l. 27–28), nurodydamas, kad abejoja pensijos apskaičiavimo teisingumu, nes Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimas dėl pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. prašymo yra neaiškus ir nepagrįstas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas prašė minėtą Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti (t. I, b. l. 28). Valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skundą, pareiškėjui atsakė nagrinėjamoje byloje iš dalies ginčijamu sprendimu (t. II, b. l. 22–23). Šiuo sprendimu Valdyba atsakė ne tik į pareiškėjo 2014 m. gruodžio 15 d. skundą, bet ir į pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. prašymą, adresuotą Valdybos Kauno skyriui, nurodydama, kad Valdybos Kauno skyrius 2014 m. spalio 30 d. skundo pagal savo kompetenciją neturėjo teisės nagrinėti. Valdyba, atsižvelgdama į tai, panaikino Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje iš dalies ginčijamu sprendimu Valdyba taip pat konstatavo, kad pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundas (skundo 2014 m. lapkričio 30 d. data vertintina, kaip akivaizdus Valdybos rašymo apsirikimas) yra pakartotinis, todėl nusprendė jo nenagrinėti. Būtent šioje dalyje pareiškėjas ir nesutinka su iš dalies ginčijamu sprendimu, t. y. pareiškėjas prašo panaikinti minėtą sprendimą dalyje dėl atsisakymo nagrinėti 2014 m. spalio 30 d. prašymą. Būtent pareiškėjas nustato savo pažeistų teisių gynybos būdą bei apimtį, suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (skundo dalyką), kurio teismas negali keisti. Atsižvelgiant į tai, byla bus nagrinėjama pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose.
Nagrinėjamoje byloje iš dalies ginčijamas sprendimas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą buvo priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi. VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai.
Kaip minėta, Valdyba iš dalies ginčijamame sprendime nurodo, kad nenagrinės pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundo, nes tas pats viešojo administravimo subjektas (Valdyba) jau yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą (2014 m. vasario 21 d. sprendimą) ir asmuo (pareiškėjas) nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Valdyba pareiškėjui priminė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimu, kuriuo jam nuo 2013 m. gruodžio 1 d. buvo paskirta 812,72 Lt dydžio pensija, jau buvo kreipęsis į Valdybą su 2014 m. sausio 17 d. skundu ir nurodė, kad minėtą pareiškėjo skundą Valdyba išnagrinėjo ir priėmė 2014 m. vasario 21 d. sprendimą. Taigi, nagrinėjamoje byloje spręstina, ar Valdyba iš dalies ginčijamame sprendime pagrįstai ir teisėtai pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą vertino pakartotiniu, kuriame nėra pateikta naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti Valdybos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą.
Kaip minėta, pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. skunde buvo nurodęs, kad jo pensija iki 812,72 Lt buvo sumažinta be pagrindo. Pareiškėjas tokios savo pozicijos minėtame skunde niekaip nemotyvavo. Prie skundo pridėti dokumentai taip pat niekaip nepagrindė pareiškėjo skundo pozicijos dėl be pagrindo sumažintos pensijos, pridėti dokumentai tiesiog patvirtino faktinę aplinkybę, kad nuo 2013 m. gruodžio 1 d. pareiškėjas gavo mažesnę pensiją. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valdyba iš dalies ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2014 m. spalio 30 d. skunde nepateikė naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti Valdybos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą dėl 812,72 Lt dydžio pensijos apskaičiavimo teisingumo. Atitinkamai, Valdyba teisėtai ir pagrįstai, remdamasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą.
Pagal VAĮ 23 straipsnio 6 dalį, apie sprendimą nenagrinėti skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos. Valdyba apie 2014 m. spalio 30 d. skundą sužinojo, gavusi pareiškėjo 2015 m. gruodžio 15 d. skundą dėl Valdybos Kauno skyriaus 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimo. Akivaizdu, kad Valdyba iš dalies ginčijamu sprendimu informavo pareiškėją apie jo 2014 m. spalio 30 d. skundo nenagrinėjimą, praleidusi VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatytą 5 darbo dienų terminą. Vis dėlto, vien šiuo pagrindu pareiškėjo reikalavimas panaikinti Valdybos sprendimą dalyje dėl atsisakymo nagrinėti 2014 m. spalio 30 d. skundą negali būti tenkintas, nes Valdybos sprendimas nenagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundo buvo iš esmės teisėtas ir pagrįstas.
Kaip minėta, pareiškėjas teismo taip pat prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). VAĮ 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.
Pareiškėjas teismui nurodė, kad „Dėl neteisėtų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmų sumažinant man pensiją patyriau neturtinę žalą, kurią vertinu 1000 Eur“ (t. I, b. l. 3). Kaip matyti, savo neturtinės žalos (didelės nervinės įtampos, sutrikusio miego) atsiradimą pareiškėjas kildina išimtinai iš Valdybos Kauno skyriaus veiksmų (pareiškėjo pensijos sumažinimo), tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Valdybos teritorinių skyrių (taigi, ir Valdybos Kauno skyriaus) sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti. Kaip minėta, pareiškėjas pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pareiškėjui neigiamas pasekmes sukėlusį Valdybos Kauno skyriaus 2013 m. lapkričio 28 d. sprendimą (kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 812,72 Lt dydžio pensija) apskundė Valdybai. Nesutikdamas su tuo, kaip Valdyba išnagrinėjo jo ir Valdybos Kauno skyriaus ginčą, pareiškėjas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais turėjo teisę ginčą toliau spręsti teisme, apskųsdamas Valdybos 2014 m. vasario 21 d. sprendimą Kauno apygardos administraciniam teismui, tačiau pareiškėjas, kaip minėta, toliau savo galimai pažeistų teisių negynė ir į teismą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama tik dėl Valdybos veiksmų (neveikimo), t. y. dėl Valdybos atsisakymo nagrinėti pareiškėjo 2014 m. spalio 30 d. skundą, teisėtumo, o Valdybos Kauno skyriaus neteisėti veiksmai (neveikimas) byloje nebuvo konstatuoti, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad Lietuvos valstybės viešoji atsakomybė nekyla, nagrinėjamoje byloje nenustačius visų valstybės viešajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.
Pareiškėjas teismui taip pat pažymėjo, kad iki 2015 m. vasario 17 d. (t. y. iki skundo pateikimo teismui) nėra gavęs atsakymo į 2015 m. vasario 2 d. Valdybos Kauno skyriui pateiktą prašymą dėl duomenų pateikimo (t. I, b. l. 147). Bylos duomenimis nustatyta, kad Valdybos Kauno skyrius į minėtą pareiškėjo prašymą atsakė 2015 m. vasario 13 d. raštu Nr. (10.1)S-10121 „Dėl informacijos pateikimo P. V.“ (t. I, b. l. 144–146), kuris pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu paštu. Tai, kad pareiškėjas gavo minėtą raštą, 2015 m. gegužės 7 d. patvirtino ir pareiškėjo advokatė Diana Višinskienė, teismui pateikusi minėto rašto kopiją (t. II, b. l. 26–29).
Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo skundo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.