Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Virginijos Čekanauskaitės ir Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Obelių žemės ūkio bendrovės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsakovui Obelių žemės ūkio bendrovei iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis, kuria teismas, nustatę, kad atsakovas Obelių žemės ūkio bendrovė yra nemokus, nutarė iškelti jam bankroto bylą ir išsprendė bankroto administratoriaus paskyrimo klausimą. Atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties padavė atsakovas Obelių žemės ūkio bendrovė. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų, kadangi byla buvo išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui bei netinkamai įvertinus įmonės finansinę būklę (CPK 329 str. 1 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, jog Panevėžio apygardos teisme 2009 m. lapkričio 25 d. gavus Panevėžio apskrities VMI ieškinį, kuriuo prašoma atsakovui Obelių žemės ūkio bendrovei iškelti bankroto bylą, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. raštu atsakovo vadovas buvo įpareigotas iki 2009 m. gruodžio 14 d. pateikti teismui visus ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytus dokumentus, turinčius teisinę reikšmę nustatant įmonės finansinę būklę ir sprendžiant bankroto bylos atsakovui iškėlimo klausimą (b.l. 52). 2009 m. gruodžio 15 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas Obelių žemės ūkio bendrovės vadovo 2009 m. gruodžio 14 d. prašymas dėl termino pateikti teismo nurodytus dokumentus pratęsimo (b.l. 60). 2009 m. gruodžio 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas tenkino šį atsakovo vadovo prašymą ir pratęsė nurodytą terminą iki 2009 m. gruodžio 31 d. (b.l. 63). Obelių žemės ūkio bendrovės vadovui neįvykdžius teismo įpareigojimų iki pratęsto termino pabaigos, Panevėžio apygardos teismas 2010 m. sausio 8 d. nutartimi bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje 2010 m. sausio 18 d. (b.l. 65). Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką atsakovo vadovas buvo informuotas šaukimu (b.l. 67). Atsakovo vadovas į teismo posėdį neatvyko, pateikdamas nedarbingumo pažymėjimą. Teismas, nustatęs, kad Obelių žemės ūkio bendrovės vadovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjo jam nedalyvaujant ir, atlikęs byloje pateiktų įrodymų vertinimą, pripažino, jog atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (b.l. 79-81).

Pažymėtina, jog spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir darydamas išvadą apie įmonės nemokumą, teismas privalo išaiškinti įmonės turimą turtą bei nustatyti to turto santykį su įmonės finansiniais įsipareigojimais. Būtent teismas privalo tinkamai teisiškai kvalifikuoti ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas iškelti bankroto bylą, įvertinti tokias aplinkybes pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus bei konstatuoti, ar yra kuri nors iš ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų bankroto bylai iškelti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, turi ne tik patikrinti byloje pateiktus įrodymus ir įpareigoti šalis pateikti įmonės finansinę padėtį patvirtinančius įrodymus, bet ir pats aktyviai dalyvauti renkant įrodymus. Šios kategorijos bylose teismas turi būti daug aktyvesnis, nei kitų kategorijų bylose, nes jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą. Be to, aktyvų teismo vaidmenį sąlygoja ir viešojo intereso šios kategorijos bylose egzistavimas, kadangi bankroto procesu siekiama tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą ir apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo.

Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus rinkdamas įrodymus bei siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo ar nebuvimo, kas galėjo turėti reikšmės neteisingam klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimui.

Pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijoje bankrutuojanti įmonė turi pareigą perduoti teismui jo reikalaujamus dokumentus. Kadangi įmonė yra atstovaujama per savo valdymo organus, iš kurių vienas yra įmonės vadovas, būtent jam pagal ĮBĮ 9 straipsnį nustatyta pareiga pateikti teismo reikalaujamus dokumentus. ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje įmonės vadovui numatyta pareiga pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių finansinių metų ir ataskaitinių finansinių metų laikotarpio iki kreditorių pareiškimo pateikimo teismui dienos finansinių ataskaitų rinkinį, informaciją apie teismuose iškeltas bylas bei išieškojimus ne ginčo tvarka, įkeistą turtą ir kitus įsipareigojimus. Be to, tinkamą pasirengimą nagrinėti bankroto bylą teisme užtikrina ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, skirtos kooperacijos principo tinkamam įgyvendinimui, kurių teismas gali imtis, siekdamas tinkamai nustatyti įmonės finansinę būklę. Nors klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo teisingas išsprendimas tiesiogiai priklauso nuo įmonės vadovo bendradarbiavimo pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme stadijos metu, teismui įstatymas suteikia įgaliojimus kontroliuoti šios pareigos vykdymą, užtikrinant įmonės valdymo organų, savininko (-ų) pareigos bendradarbiauti su teismu ir kitais bankroto proceso dalyviais tinkamą įgyvendinimą, reikalingos informacijos teikimą. Tuo tikslu ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje teismui numatyta galimybė įmonės vadovui paskirti baudą už šių dokumentų nepateikimą per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties.

Nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsakovui iškelta bankroto byla, Lietuvos apeliaciniam teismui buvo pateikta 2008 ir 2009 finansinių metų balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Remiantis 2009 m. gruodžio 31 d. Obelių žemės ūkio bendrovės balansu, įmonės turto vertė sudarė 680 129 Lt, tame tarpe ilgalaikio turto vertė – 323 672 Lt, o trumpalaikio turto vertė – 356 457 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 263 402 Lt. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovas, kartu su ieškiniu pateikdamas atsakovo pradelstus įsipareigojimus patvirtinančius įrodymus, buvo pateikęs antstolių informacinės sistemos Vieningo vykdomųjų bylų sąvado išrašą, iš kurio matyti, jog iš atsakovo išieškoma suma 2009 m. lapkričio 10 d. duomenimis be atsakovo skolos ieškovui sudarė 191 422,40 Lt (b.l. 10-14). Atsakovo skola ieškovui 2010 m. sausio 18 d. duomenimis sudarė 33 484,58 Lt. Tačiau nei ieškovo, nei atsakovo vadovo pateikti įrodymai neįrodo klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo sprendimo metu esančio atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio, kadangi pagrindiniu šią aplinkybę patvirtinančiu įrodymu šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikytini atsakovo kreditorių sąrašai, kuriuose būtų pateikta atsakovo įsipareigojimų išklotinė su joje nurodytų atsakovo prievolių įvykdymo terminais. Byloje nesant šių įrodymų, bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, siekiant nustatyti objektyvius ir teisingus įmonės finansinę būklę patvirtinančius duomenis.

Nagrinėjant atsakovo atskirąjį skundą, Lietuvos apeliaciniam teismui taip pat buvo pateikta korporacijos Matininkai 2008 m. rugpjūčio 8 d. preliminari išvada dėl turto vertės, iš kurios matyti, jog atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė vertinimo dieną (2008 m. rugpjūčio 6 d.) buvo 1 125 000 Lt. Šio vertinimo metu buvo įvertinta 17 nekilnojamojo turto objektų. Iš bylos esančių ieškovo pateiktų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009 m. lapkričio 16 d. išrašų matyti, jog atsakovui Obelių žemės ūkio bendrovei nuosavybės teise priklauso 27/100 kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, du pastatai ir kiti statiniai (duomenys neskelbtini), pastatas – lentpjūvė (duomenys neskelbtini) ir du pastatai (duomenys neskelbtini) (b.l. 19-26). Sulyginus ieškovo pateiktus Nekilnojamojo turto registro duomenis su korporacijos Matininkai atlikto įvertinto turto duomenimis, matyti, kad, vertinant atsakovui priklausantį turtą, buvo vertinami ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti statiniai, kurie nesuformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pažymėtina, jog ši aplinkybė nesudaro pagrindo, sprendžiant dėl atsakovui priklausančio turto vertės, neatsižvelgti į atsakovo balanse esančio, tačiau Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto, turto vertę. Todėl šie atsakovo balanse esančio turto vertę patvirtinantys duomenys taip pat turėtų būti tikslinami kartu su atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžiu, siekiant nustatyti atsakovui priklausančio turto sudėtį ir jo vertę. Jeigu atsakovas nesutinka su turto balansine verte, jis turi teisę pateikti įstatymų nustatyta tvarka parengtą turto vertinimo ataskaitą, nes preliminari išvada dėl turto vertės neatspindi tikrosios turto rinkos vertės.

Kadangi pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus rinkdamas įrodymus ir siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų buvimo, o tolesnis įmonės mokumą ar nemokumą patvirtinančių įrodymų rinkimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų apeliacinio proceso paskirčiai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį ir bankroto bylos iškėlimo Obelių žemės ūkio bendrovei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo atsakovui Obelių žemės ūkio bendrovei klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.