- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- eI2-1146-342/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01941-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Dženeta Terespolskienė
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Dženetai Terespolskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2020-10-07 sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 20-IL-30-01365-e (toliau – ir ginčijamas sprendimas);
2) įpareigoti Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyrių išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus;
3) priteisti iš atsakovo visas patirtas pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad 2020-09-09 e-policija.lt tinklapyje užpildė prašymą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklų išdavimo; sumokėjo nustatyto dydžio rinkliavą, davė sutikimą sprendžiant klausimą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo tikrinti visus su tuo susijusius registrus. Pažymi, kad 2020-11-14 buvo gautas (paimtas iš pašto) ginčijamas sprendimas. Nurodo ginčijamame sprendime nurodytus pagrindus, dėl kurių nebuvo tenkintas prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atkreipia dėmesį, jog Klaipėdos valstybinio administravimo subjektas sprendimus turi priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ). Argumentuoja, jog iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jame nurodytos faktinės aplinkybės yra formalios, netikslios, deklaratyvios, t. y. nurodyta, kad „2017-11-29 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Islandijoje, Reikjaviko apygardos teismas, A.M. paskyrė baudą arba laisvės atėmimo bausmę kalėjimo forma. A. M. atliko bausmę per Visuomenės tarnyba ir ją baigė 2020-06-16. Tokiu būdu jis atliko bausmę pagal teismo nutartį”. Mano, jog nėra suprantama, ar pareiškėjui kaip sankcija buvo paskirta bauda arba laisvės atėmimo bausmė „kalėjimo forma”, ar jis bausmę, kurią ar abi atliko „kalėjime” ar kur kitur, ar bausmės vykdymas buvo baigtas 2020-06-16, ar teistumas išnyko 2020-06-16. Pažymi, kad institucija priimdama sprendimą, turi išsamiai išsiaiškinti visas faktines aplinkybes ir tik tokiu atveju taikyti teisinį reglamentavimą, šiuo atveju tenkinti ar netenkinti pareiškėjo prašymą. Teigia, kad jam buvo žinoma, nes pats buvo teistas, kad jis jokios realios laisvės atėmimo bausmės neatliko, nes jam ji buvo atidėta.
Nurodo, kad kreipėsi į Klaipėdos AVPK prašant patikslinti ginčijamame sprendime nurodytą informaciją apie pareiškėjo teistumą kartu nurodant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 1 dalį, ir tai, kad Islandija nėra Europos Sąjungos šalis, todėl kadangi pareiškėjas nuteistas Islandijoje, todėl Lietuva turėjo gauti Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu informaciją, kad jam įsiteisėjo Islandijoje, Reikjaviko apygardos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Atkreipia dėmesį, kad buvo pažymėta, jog iš ginčijamame sprendime nurodytos informacijos nėra matyti, kada įsiteisėjo apkaltinamasis nuosprendis, už kokią nusikalstamą veiką buvo nuteistas (už neatsargų ar tyčinį nusikaltimą, nesunkų, apysunkį, sunkų), kokia bausmė jam buvo paskirta. Akcentuoja, kad minėta informacija yra reikalinga vertinant teistumo laikotarpį (skaičiuojant teistumo terminus). Nurodo BK 97 straipsnio 3, 6, 7 dalis. Pažymi, kad prašė atsakovo skubos tvarka atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su ginčijamo sprendimo priėmimu. Nurodo, kad atsakovas 2020-10-30 el. paštu atsiuntė raštą, kuriame pacitavo tuos pačius teisės aktus, kuriais vadovavosi ginčijamame sprendime, bei nurodė, kad prašomos informacijos neturi. Daro išvadą, kad tai įrodo, jog ginčijamą sprendimą priėmė neturėdami visos reikalingos informacijos, todėl priimant jį, privalėjo pasitikslinti ir gauti papildomos informacijos susijusios su pareiškėjo teistumu, tačiau to nepadarė, dėl ko priėmė sprendimą neteisėtą ir nepagrįstą. Argumentuoja, visi neaiškumai turi būti vertinami pareiškėjo naudai, nes tai, kad pareiškėjo teistumas yra neišnykęs turi įrodyti institucija tai teigianti. Atkreipia dėmesį, kad yra fizinis asmuo, nėra teisininkas ir tokių aplinkybių nežino, nežino teisinio reglamentavimo.
Nurodo, jog dėl to, kad prašomos informacijos Klaipėdos AVPK nepateikė, tai buvo kreiptasi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – ir IRD), nurodžius, kad Klaipėdos AVPK nepateikė prašomos informacijos, todėl prašomą informaciją buvo prašoma pateikti jų. Pažymi, kad IRD 2020-11-09 raštu Nr. 9R-T-266 atsakė, kad pareiškėjas 2017-11-29 Reikjaviko apygardos teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu pagal Islandijos baudžiamojo kodekso 262 str. 1 d., paskiriant 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 95 000 000 kronų baudą. Atkreipia dėmesį, jog Sprendimo įsiteisėjimo data pranešime nenurodyta. Duomenų apie minėtų bausmių atlikimą IRD neturi, kadangi duomenimis apie paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis nesikeičia.
Nurodo, kad negavus prašomos informacijos, 2020-11-09 buvo kreiptasi į Teisingumo ministeriją, prašant suteikti informaciją, kurios nesuteikė nei Klaipėdos AVPK, nei IRD. Teigia, kad atsakymas iš Teisingumo ministerijos 2020-11-16 dienai nėra gautas. Tvirtina, kad iš savo buvusio advokato Islandijoje gavo 2017-11-29 Reikjaviko apygardos teismo sprendimą ir jį išvertė į lietuvių kalbą, taip pat papildomai gavo Islandijos kalėjimų ir probacijos administracijos 2020-09-21 patvirtinimą, kurį taip pat išvertė į lietuvių kalbą. Tvirtina, kad jam jau skiriant piniginę baudą iš karto teismo paprašė ją pakeisti kita bausme, nes jis neturi galimybių sumokėti tokio dydžio baudą, todėl ji ir buvo pakeista darbu senelių namuose. Daro išvadą, jog bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams ir ji pasibaigė 2019-11-30, nes jis įvykdė kitus reikalavimus, t. y. atliko darbus vietoje paskirtos piniginės baudos. Argumentuoja, kad tokiu atveju, kaip asmuo turintis teistumą, buvo laikomas iki 2019-11-30, t. y. vadovaujantis BK 97 str. 3 d. 1 p., kur nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Atkreipia dėmesį, jog kadangi ginčijamame sprendime Klaipėdos AVPK neišdavė leidimo motyvuodami tik vienu pagrindu, t. y., kad pareiškėjas turi neišnykusį teistumą, kas iš procesinių sprendimų ir teisinio reglamentavimo matyti, kad teistumas jam yra išnykęs, vadinasi pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Teigia, kad visus kitus reikalavimus, kurie yra būtini, siekiant gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atitiko, todėl ginčijamas sprendimas turi būti panaikintas ir tenkintas pareiškėjo prašymas, teismui įpareigojant atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjo atstovė teismo posėdyje palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad pareiškėjas 2020-09-09 pateikė prašymą Nr. 20-G-30-04126-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklų išdavimo ir prie prašymo pridėjo: 2020-08-28 išduotą privalomojo sveikatos tikrinimo kortelę Nr. 20-34977290; pažymą Nr. SK-011 apie aktyvią sportininko narystę, baigtus papildomus saugos mokymus, kurie galioja iki 2020-12-31; pažymą Nr. SK-012 apie aktyvią sportininko narystę 2019 metais, kuri galioja iki 2020-12-31. Nurodo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 3 dalies nuostatas, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo” 12 p. nuostatas. Pažymi, jog tikrinant informaciją apie pareiškėją Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre, nustatyta, kad 2017-11-29 Islandijoje, Reikjaviko apygardos teismas priėmė sprendimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas kaltinamas už rimtus mokesčių įstatymų pažeidimus ir nuteisė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams bei paskyrė 95 000 000 ISK (Islandijos kronų) baudą. Nurodo, kad 2020-09-21 Islandijos kalėjimų ir probacijos administracija pažymoje ,,Visiems suinteresuotiems asmenims” nurodė, jog pareiškėjui paskirta 95 000 000 ISK bauda pakeista į 360 dienų pakaitinę bausmę, viso 480 valandų viešųjų darbų, kurią pareiškėjas atliko nuo 2019-05-14 iki 2020-06-16. Tvirtina, kad tai įrodo, kad pareiškėjas jam Reikjaviko apygardos teismo paskirtą bausmę baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atliko 2020-06-16, todėl 2020-06-16 turi būti laikoma diena, kada pareiškėjas pilnai atliko 2017-11-29 Reikjaviko apygardos teismo paskirtą bausmę baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 18 str. 2 d. 5 p., BK 7 str. 3 d. 3 p. a p. p. nuostatas. Teigia, jog kadangi, Islandijos kalėjimų ir probacijos administracija 2020-09-21 pažymoje ,,Visiems suinteresuotiems asmenims” nurodė, kad pareiškėjas jam paskirtą bausmę atliko 2020-06-16, todėl ginčijamu atveju turėtų būti laikoma, jog pareiškėjo teistumas baigsis 2023-06-16. Daro išvadą, kad esant šioms aplinkybėms, pareiškėjas laikytinas nesančiu nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kadangi nuo paskirtos bausmės atlikimo (2020-06-16) nėra praėję 3 metai, kaip tai numatyta BK 97 str. 3 d. 3 p. a p.p. ir yra laikomas asmeniu turinčiu teistumą. Argumentuoja, kad dėl šių virš išvardintų faktinių aplinkybių priėmė sprendimą Nr. 20-IL-30-01365-e atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pažymi, kad neigiamas sprendimas buvo priimtas remiantis faktiniais duomenimis: 2018-06-21 Reikjaviko prokuratūros pažyma; 2017-11-29 Reikjaviko apygardos teismo sprendimu; 2020-06-16 advokato pareiškimu; 2020-09-21 Islandijos kalėjimų ir probacijos pažyma „Visiems suinteresuotiems asmenims”.
Mano, jog pareiškėjo skundo argumentai ir reikalavimai yra nepagrįsti, nes Įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymo leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Mano, jog ginčijamame sprendime nurodyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas bausmę atliko 2020-06-16, todėl laikomas turintis teistumą, nes po bausmės atlikimo nepraėjo trys metai, pagrįstai atitinka, jog pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Nurodo Konstitucinio Teismo 2011-11-17 nutarimą. Daro išvadą, jog sąvokos „teistas” ir „turintis teistumą” iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi ir faktu, kuris Įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Mano, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju tinkamai įgyvendino Įstatymo nuostatas, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundas – nepagrįstas.
Pareiškėjas, kurį teismo posėdyje atstovavo atstovė advokato padėjėja, ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, būdą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020-10-07 sprendimo Nr. 20-IL-30-01365-e, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Teismo 2020-11-18 nutartimi pareiškėjas įpareigotas pateikti įrodymus kada gavo skundžiamą aktą, ir nutarta, jog dėl termino paduoti skundą teismas pasisakys išnagrinėjęs bylą iš esmės. Pareiškėjas į bylą pateikė pašto išrašą, iš kurio matyti, kad ginčijamas sprendimas pareiškėjo įgaliotam atstovui buvo įteiktas 2020-10-14. Pareiškėjo skundas teismui pasirašytas ir išsiųstas 2020-11-16 19:31:48, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepraleido teisės aktuose nustatyto termino paduoti skundą teismui.
Teisėjų kolegija nustatė, kad Reikjavijo apygardos teismo 2017-11-29 sprendimu, kuriuo paskelbtas nuosprendis, pareiškėjas nubaustas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas atidėtas ir ji pasibaigia praėjus 2 metams nuo sprendimo priėmimo dienos, jei kaltinamasis (pareiškėjas) įvykdo Bendrojo baudžiamojo kodekso Nr. 19/1940 57 straipsnio lygtinio paleidimo reikalavimus; kaltinamasis (pareiškėjas) per keturias savaites turi sumokėti iždui 95 000 000 ISK baudą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjui paskirta 95 000 000 ISK bauda pakeista į 360 dienų pakaitinę bausmę, viso 480 valandų viešųjų darbų.
Nustatyta, jog pareiškėjas 2020-09-09 e-policija.lt tinklapyje pateikė prašymą atsakovui dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklų išdavimo sportui. Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) ginčijamu sprendimu, nustatęs aplinkybes, jog 2017-11-29 baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Islandijos Reikjaviko apygardos teismas pareiškėjui paskyrė baudą arba laisvės atėmimo bausmę kalėjimo forma, pareiškėjas bausmę per Visuomenės tarnybą baigė 2020-06-16, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, nusprendė atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (8 straipsnio 2 dalis).
Aiškindamas pastarąsias nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., LVAT 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014-03-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2014-10-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011).
Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (žr., pvz., LVAT 2010-10-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1116/2010 ir kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (žr., Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimą). Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr., Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimą). Be kita ko, Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat nurodė, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (žr., Konstitucinio Teismo 1997-02-13 nutarimą).
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Šie klausimai detalizuoti Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėse.
Vadovaujantis Taisyklių 92.3 punktu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Analogiška nuostata įtvirtinta GŠKĮ 40 straipsnio 5 dalyje. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pagal GŠKĮ 18 straipsnio 1 dalį šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Vadovaujantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, turintis teistumą.
LVAT yra nurodęs, kad GŠKĮ įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis atvejų, kuriais pagal šį įstatymą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, sąrašas (žr., pvz., LVAT 2018-04-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-505-602/2018 ir kt.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu, vertindama pareiškėjo skundo bei atsakovo atsiliepimo argumentus, pažymi, kad pagal GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas, sprendžiant dėl nepriekaištingos reputacijos tuo pagrindu, kad asmuo turi teistumą, svarbus pats teistumo buvimas, o ne nusikaltimo padarymo faktas.
BK 97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Turinčiais teistumą taip pat laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kokie asmenys laikomi, turinčiais teistumą: kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas - laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas (1 punktas); nuteisti už neatsargius nusikaltimus (2 punktas); nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (3 punkto a papunktis). BK 97 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Kai sueina šiame straipsnyje nustatyti terminai, teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais (BK 97 straipsnio 6 dalis).
Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad teistumas asmeniui atsiranda tada, kai įsiteisėja apkaltinamasis nuosprendis, t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė. Turinčiais teistumą, be kita ko, laikomi už nusikaltimo padarymą ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis.
BK 97 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į įsiteisėjusį šio straipsnio 1 dalyje nurodytą kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, jeigu: 1) atsižvelgimas į įsiteisėjusį teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves; 2) padaryta veika pagal šį kodeksą nelaikoma nusikaltimu; 3) asmuo nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką; 4) nepakanka gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikia; 5) yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų pagrindų.
Taigi tam, kad, atsižvelgiant į aptartas teisinio reguliavimo nuostatas, jo aiškinimo ir taikymo praktiką bei bylos faktines aplinkybes, pareiškėjas būtų laikomas turinčiu teistumą GŠKĮ prasme esant duomenims, patvirtinantiems, kad: 1) jis nuteistas ne Europos Sąjungos valstybėje narėje nuteisti asmenys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu gauta informacijos, kad jiems įsiteisėjo tos valstybės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis; 2) nėra BK 97 straipsnio 9 dalyje nurodytų sąlygų, dėl kurių neatsižvelgiama į įsiteisėjusį kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog Islandijos Reikjavijo apygardos teismo 2017-11-29 sprendimu, kuriuo paskelbtas nuosprendis, pareiškėjas nubaustas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau bausmės vykdymas atidėtas ir ji pasibaigia praėjus 2 metams nuo sprendimo priėmimo dienos, jei kaltinamasis (pareiškėjas) įvykdo Bendrojo baudžiamojo kodekso Nr. 19/1940 57 straipsnio lygtinio paleidimo reikalavimus; kaltinamasis (pareiškėjas) per keturias savaites turi sumokėti iždui 95 000 000 ISK baudą. Nustatyta, jog pareiškėjui paskirta 95 000 000 ISK bauda pakeista į 360 dienų pakaitinę bausmę, viso 480 valandų viešųjų darbų.
BK 42 straipsnyje nustatytos bausmių rūšys. Pagal aptariamo straipsnio 1 dalį padariusiam nusikaltimą asmeniui gali būti skiriamos šios bausmės: viešieji darbai; bauda; laisvės apribojimas; areštas; terminuotas laisvės atėmimas; laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Viešuosius darbus teismas skiria šio kodekso specialiojoje dalyje numatytais atvejais (BK 46 straipsnio 1 dalis). Viešieji darbai skiriami nuo vieno mėnesio iki vienerių metų; bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais (BK 46 straipsnio 2 dalis). BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, jog viena arešto para prilyginama: dviejų MGL dydžio baudai (1:2); šešioms viešųjų darbų valandoms (1:6); dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2); o 3 punkte, kad - viena laisvės apribojimo diena prilyginama: trims viešųjų darbų valandoms (1:3); vieno MGL dydžio baudai (1:1); vieno MGL dydžio bauda prilyginama šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bylos duomenys patvirtina faktą, jog pareiškėjas yra nuteistas už nusikaltimo padarymą Islandijos teismo priimtu ir įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu, o jo padaryta veika (rimti mokesčių įstatymų pažeidimai) pagal BK laikytina nusikaltimu (BK 32 skyrius „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai”). Pareiškėjui Reikjavijo apygardos teismo 2017-11-29 sprendimu paskirta 95 000 000 ISK bauda pakeista į 360 dienų pakaitinę bausmę, viso 480 valandų viešųjų darbų. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau aptartas BK nuostatas, sprendžia, jog viešieji darbai yra reali bausmė. Anksčiau minėta, jog BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktyje įtvirtinta, jog turintys teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. BK 97 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog šio straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatyti terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo. Islandijos kalėjimų ir probacijos administracijos 2020-09-21 raštas patvirtina, kad pareiškėjas viešuosius darbus atliko nuo 2019-05-14 iki 2020-06-16. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina advokato 2020-09-16 pareiškimas. Darytina išvada, jog pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis, 97 straipsnio 5, 6 dalys).
Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su atsakovo pareiga rinkti įrodymus, pažymėtina, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad dalį įrodymų atsakovui pateikė po ginčijamo sprendimo priėmimo, o ne kartu su prašymu išduoti leidimą ginklui laikyti (nešiotis). Be kita ko, pagal bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę, kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Administracinių ginčų teisenoje teismui yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 56 str. 5 d., 80 str.), tačiau aktyvaus teismo principas turi būti taikomas kartu su visais kitais administracinio proceso principais, tarp jų rungimosi principu, reiškiančiu, kad bylos šalims procese turi būti užtikrintos vienodos galimybės. Nagrinėjamos kategorijos bylose įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės iš esmės nesiskiria nuo bendrųjų, pagal kurias įrodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus, turi būtent jis (ABTĮ 56 str. 4 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra pažymėjęs, kad procesas iš esmės turėtų būti grindžiamas rungimosi principu, šalims turi būti suteikiamos vienodos galimybės procese (žr., pvz., LVAT 2009-06-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-36/2009). Nagrinėdamas administracines bylas teismas privalo užtikrinti, kad bylos šalys turėtų vienodas galimybes dėstyti savo aplinkybes. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad šalims turi būti suteikiama galimybė pasisakyti dėl pateiktų įrodymų pagrįstumo. Pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnyje nustatyta teismo pareiga šalims padėti įgyvendinti jų procesines teises negali būti suprantama kaip įpareigojimas veikti pareiškėjo naudai. Tokia aktyvi teismo pozicija dėl vienos iš šalių būtų proceso rungtyniškumo bei teismo nešališkumo principų pažeidimas (žr., pvz., LVAT 2002-08-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A7-757/2002). Įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 1 ir 2 d.).
Nors pareiškėjas skunde nurodo, jog atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jam paskirtos bausmės vykdymas nėra pasibaigęs ir jis laikomas teistu asmeniu, ginčydamas atsakovo sprendimą ir turėdamas teisę ir pareigą įrodyti teiginį, kuriuo grindžiamas reikalavimas (ABTĮ 56 straipsnis), pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jo teistumo terminas ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo pasibaigęs. Be kita ko, pareiškėjas Islandijoje vykusios baudžiamosios bylos proceso metu turėjo advokatą, jis nuolat gyvena Islandijoje (moka ten mokesčius), todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes rinkti įrodymus. Kadangi veika, už kurios padarymą Islandijos Reikjaviko apygardos teismo sprendimu yra nuteistas pareiškėjas, Lietuvos Respublikoje yra kriminalizuota, priskirtina nusikaltimams bei nėra duomenų, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjo teistumas buvo išnykęs, darytina išvada, jog turimų duomenų pagrindu atsakovas teisėtai ir pagrįstai konstatavo pareiškėją turint teistumą, dėl ko jis negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl ginčijamas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes bei teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog ginčijamas sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, pagrįstas teisės aktų normomis, minėto akto forma atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamo administracinio akto nėra teisinio pagrindo. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, ištyrus bylos rašytinius įrodymus bei įvertinus šalių pateiktus argumentus, nenustatyta ginčijamo sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą, netinkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.
Pareiškėjas prašo priteisti išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos (ABTĮ 40 straipsnis).
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.