Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio dokumento kategorija 4.3; 11.9.10.8; 11.10; 12.4; 14.3.2; 15.418.2.2, 121.15, 121,21

2007 m. gegužės 22 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko bei pranešėjo Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Gražinos Davidonienės ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui V. B. , jo atstovei advokatei Marytei Vietaitei, atsakovo UAB „Depas” atstovei advokatei Jolantai Kuznecovienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Depas” apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1804-638/2007, pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Depas” su trečiuoju asmeniu G. G. , dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

Aprašomoji dalis

n ustatė:

1) pripažinti jo 2005 m. birželio 3 d. atleidimą iš darbo neteisėtu, ir į darbą negrąžinti;

2) priteisti iš atsakovo UAB „Depas" (įmonės kodas 3000 47056) vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

3) priteisti iš atsakovo UAB „Depas" vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2005 m. rugpjūčio 25 d. - 976,60 Lt;

4) priteisti iš atsakovo UAB „Depas" 10,08 Lt delspinigių už nesavalaikiai išmokėtą atlyginimą 2005 m. balandžio, gegužės mėnesiais;

5) priteisti iš atsakovo UAB „Depas" kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas;

6) priteisti iš atsakovo UAB „Depas" 2 860,95 Lt atlyginimo už viršvalandinius darbus per laikotarpį nuo 2005 m. kovo 11 d. iki 2005 m. birželio 3 d.;

7) priteisti iš atsakovo UAB „Depas" vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

8) priteisti 5 000 Lt neturtinei žalai.

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies.

Teismas nustatė, kad 2005 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Depas”, atstovaujamo direktoriaus G. G. , buvo sudaryta ir pasirašyta darbo sutartis Nr. 2 (1 t., b.l.38-40,48). Ieškovas buvo priimtas dirbti vadybininku įmonės gamybiniame padalinyje, 4 valandoms per darbo dieną, penkioms darbo dienoms per savaitę, pagal numatytą grafiką (pusę etato). Šalys sutarė, jog ieškovui bus mokamas ne mažesnis, nei 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis, išmokant vieną kartą per mėnesį (1 t., b.l.46,47). UAB „Depas” direktorius G. G. , vadovaudamasis UAB „Depas” 2005 m. birželio 3 d. aktu, apie tai, kad ieškovas 2005 m. birželio 1, 2 ir 3 dienomis neišėjo į darbą (1 t., b. l. 41), 2005 m. birželio 3 d. nurodymu Nr.14, nuo 2005 m. birželio 3 d. atleido V. B. iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (už neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių, pagal DK 235 str. 2 d. 9 p.) (1 t., b. l. 64, 101). Teismas nustatė, kad atsakovas atleisdamas iš darbo ieškovą, neįteikė jam darbo sutarties nutraukimą patvirtinančio dokumento, 2005 m. birželio 14 d. atsakovo pateiktame akte nurodoma, jog ieškovas atsisakė pateikti darbo sutartį ir ją pasirašyti, tačiau duomenų dėl kokių priežasčių jis turėjo ją pasirašyti, akte nėra, todėl pripažino, kad šis įrodymas neįrodo aplinkybės apie ieškovo atsisakymą priimti dokumentą. Atsakovo argumentas, kad ieškovas atsisakė pateikti darbo sutartį ir ją pasirašyti, neįrodo aplinkybės apie ieškovo atsisakymą priimti dokumentą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, o darbo inspekcijos 2005 m. liepos 15 d. raštą Nr. 61-1003, kuriame yra nurodytas ieškovo atleidimo iš darbo faktas ir pagrindas, ieškovas gavo tik 2005 m. liepos 19 d., todėl 2005 m. rugpjūčio 18 d. ieškinys paduotas teismui nepraleidus įstatyme nustatyto vieno mėnesio ieškinio senaties termino. Teismas nustatė, kad ieškovas nesilaikė darbo tvarkos taisyklėse numatytos atostogų suteikimo tvarkos, t. y. iki kovo 15 d. pateikti planuojamų atostogų grafiką darbdaviui, tame tarpe ir apie planuojamas mokymosi atostogas (DK 178 str., 181 str.) ir padarė tęstinį darbo drausmės pažeidimą – nebuvo darbe 2005 m. birželio 1-3 dienomis, šiurkščiai pažeisdamas darbo pareigas (DK 235 str. 2 d. 9 p.), o atsakovas paskyrė drausminę nuobaudą ieškovui raštu nepareikalavęs, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo ir neišsiaiškino priežasčių, dėl kurių ieškovas nebuvo darbe. Ieškovo teismui pateikta Kauno kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. pažyma Nr. 144, patvirtina, jog nuo 2005 m. gegužės 30 d. iki 2006 m. birželio 12 d. ieškovui vyko pavasario egzaminų sesija (1 t., b. l. 105), dėl ko teismas pripažino jo nebuvimą darbe esant svarbiom priežastim bei nurodė, kad ieškovui per visą darbo laiką atsakovo įmonėje nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, dėl jo neatvykimo į darbą darbdavio įmonės veiklai nekilo sunkių pasekmių, todėl vadovaujantis CPK 3 str. 7 d. nurodytais kriterijais, pripažino, kad atleidimas iš darbo yra neadekvati drausminė nuobauda padarytam pažeidimui, dėl ko atsakovo 2005 m. birželio 3 d. įsakymą Nr.14, pripažino neteisėtu, o ieškovą atleistu iš darbo 2007 m. vasario 15 d. teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, nes ieškovas nurodė, jog jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti (DK 297 str. 4 d., DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 9 p.). Teismas laikė, kad pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo, neteisėtu ir negrąžinus jo į ankstesnįjį darbą, iš atsakovo priteistinas 5 242,24 Lt dydžio vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką (priskaičiuota suma) nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos - 2005 m. birželio 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai - 2007 m. vasario 15 d., nuo 2007 m. vasario 16 d. priteistinas po 11,72 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ieškovui iki šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bei išeitinė išmoka - 500 Lt (priskaičiuota suma), taip pat 10,08 Lt delspinigių. Ieškovo reikalavimo - priteisti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas teismas netenkino, nes ši kompensacija ieškovui 2005 m. rugpjūčio 25 d. yra sumokėta, o už 2005 m. birželio mėnesį dirbtas 7 dienas negalima priteisti darbo užmokesčio, nes ieškovas nuo 2005 m. birželio 3 d. buvo atleistas iš darbo (1 t., b. l. 56, 65). Teismas sprendė, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog ne dėl atsakovo kaltės, kuri yra preziumuojama, nebuvo išmokėtas ieškovui darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas bei delspinigiai, jo atleidimo iš darbo dieną (CPK 178 str.), todėl iš atsakovo ieškovui priteisė jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką nuo 2005 m. birželio 3 d. iki 2005 m. rugpjūčio 25 d., t. y. 961,04 Lt (priskaičiuota suma). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2 860, 95 Lt atlyginimo už viršvalandinius darbus. Teismas nustatė, kad ieškovas jį priėmus į darbą buvo paskirtas atsakingu už grynųjų pinigų inkasavimą ir kasos operacijų žurnalo tvarkymą, tai reiškia, kad remiantis Kasos aparatų naudojimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 reikalavimais, kasa galėjo būti atidaryta ir kasos operacijos galėjo būti baigtos, tik dalyvaujant ieškovui. Teismas sprendė, kad pateiktas kasos operacijų žurnalas patvirtina, kad nuo 2005 m. kovo 11 d. iki 2005 m. gegužės 31 d. ieškovas, būdamas atsakingu už kasos operacijas, darė įrašus kasos operacijų žurnale ir juos tvirtino savo parašais. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas dirbdavo ilgiau nei 4 val. per darbo dieną (DK 144 str. 1- 2 d.), todėl už viršvalandinius darbus ieškovui priteisė 805,35 Lt (priskaičiuota suma). Be to, ieškovas, remiantis nurodytais rašytiniais įrodymais – kasos operacijų žurnalo ir kasos atidarymo ir uždarymo duomenimis dirbo ir poilsio bei švenčių dienomis, todėl už darbą poilsio dienomis ieškovui priteisė 525,10 Lt. Ieškovas prašė teismo priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo faktinių darbo santykių trukmę, t. y. nuo 2005 m. sausio 17 d. iki 2005 m. birželio 3 d., į tai, kad ieškovui nebuvo taikytos jokios nuobaudos, į jau minėtas jo darbo teisių pažeidimo aplinkybes ir pasekmes, ieškovo kaltę dėl jo neatvykimo į bendrovę ir nebuvimą darbe per visą darbo dieną nesilaikant įmonės darbo tvarkos taisyklių, ieškovo pažeistų teisių apgynimą teismo sprendimu (priteistos dėl darbo teisių pažeidimo negautos pajamos), ieškovui iš atsakovo priteisė 500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį patenkinus dalinai, ieškovui iš atsakovo priteisė 1000 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti, 256,31 Lt žyminį mokestį bei 35,70 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Apeliaciniu skundu ginčijama suma – 7 047,59 Lt, atsakovas prašo: 1) panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-00957/2007 ir priimti naują sprendimą - priteisti ieškovui iš atsakovo 961,04 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laiką, 10,08 Lt delspinigių, 525,10 Lt už darbą poilsio ir švenčių dienomis, likusioje dalyje ieškinį atmesti; 2) perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; 3) priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Motyvuose nurodo:

1) teismo išvada, kad ieškovas neatvyko į darbą dėl svarbių priežasčių neteisinga: Kauno kolegijos pažyma buvo išduota jau po ieškovo atleidimo iš darbo dienos, tai patvirtina faktą, kad ieškovas nei atsakovui, nei UAB “Heraldija” nepateikė dokumento, patvirtinančio jo nebuvimo darbe priežastis, todėl atsakovas neturėjo galimybės sužinoti apie neatvykimo priežastis. Ieškovas 2 kartus per sesijos laikotarpį buvo atvykęs į darbą, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieškovui skirtą egzaminų sesijos laiką jis gali naudoti išimtinai savo nuožiūra, nes darbdaviui nėra galimybės planuoti darbo pareigų vykdymo, išspręsti apmokėjimo už darbą klausimą, žymėti faktiškai dirbtą darbo laiką apskaitos žiniaraštyje. 2005 m. birželio 14 d. aktas patvirtina, kad ieškovas atsisakė pasirašyti darbo sutartį, o tuo pačiu ir pasirašytinai sužinoti atleidimo priežastį;

2) teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Ieškovas apie atleidimą iš darbo sužinojo 2005 m. birželio 7 d., atleidimo priežastį žodžiu ieškovas sužinojo 2005 m. birželio 14 d., kai atsisakė pasirašyti darbo sutartį, tą patvirtina ir liudytojo R. D. parodymai. 2005 m. birželio 20 d. ieškovui raštu buvo pasiųstas pranešimas, iš kurio ieškovui turėjo būti žinoma, kad jis atleistas iš darbo. Pranešimą ieškovas turėjo gauti 2005 m. liepos 1 d., todėl ieškinį teismui dėl neteisėto atleidimo iš darbo turėjo pateikti iki 2005 m. rugpjūčio 2 d.;

3) ieškovas ieškinyje neprašo jo gražinti į darbą dėl nepalankių sąlygų, kurių nurodo tik vieną – atsakovo UAB “Depas” vadovą G. G. , su kuriuo įvyko ieškovo konfliktas. 2005 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė bendrovės akcininkai ir vadovas, taigi nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. nebebuvo jokių nepalankių aplinkybių ieškovui grįžti į darbą. Teismas nenustatė jokių nepalankių sąlygų, ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių ieškovui dirbti pas atsakovą, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką;

4) skundžiamame sprendime teismas rėmėsi išimtinai kasos operacijų žurnalu ir priteisė 805,35 Lt darbo užmokestį už viršvalandžius, kitus įrodymus – atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus atmetė. Ieškovo faktinės pareigos buvo aprūpinti maisto produktais, kitais būtinais reikmenimis atsakovo barą. Pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį matyti, kad bendrovėje dirba vienas virėjas ir dvi barmenės, t. y. veiklos mastai nėra dideli, todėl poreikio dirbti viršvalandžius nėra. VDI Kauno skyriaus rašte nurodyta, kad faktų apie dirbtus viršvalandžius nenustatyta. Nenurodymas darbo grafike išskaidyto dalimis ieškovo darbo laiko per darbo dieną turėtų būti vertinamas kaip dokumentacijos vedimo trūkumas, o ne neteisingos darbo laiko trukmės nurodymas. Vertinant įrodymą – kasos operacijų žurnalą, teismas turėjo atsižvelgti į atsakovo, trečiojo asmens paaiškinimus apie tai, kad ieškovas turėjo galimybę užpildyti kasos operacijų žurnalą kitu laiku nei jame nurodytais;

5) teismo nustatytam neturtinės žalos dydžiui atsakovas neprieštarauja, tačiau nepagrįstas atleidimo pripažinimas neteisėtu, nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo, nesant atsakovo kaltės, priteisti neturtinę žalą ir išeitinę išmoką – po 500 Lt.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Teismo posėdžio metu apelianto atstovė prašė patenkinti apeliacinį skundą, o ieškovas ir jo atstovė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2005 m. sausio 17 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis, pagal kurią ieškovas priimtas dirbti vadybininku įmonės gamybiniame padalinyje (kavinėje). Darbo dienos trukmė numatyta 4 val. per 5 dienų darbo savaitę pagal numatytą grafiką. Darbo užmokestis numatytas ne mažesnis kaip 0,5 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus darbo užmokestis. 2006 m. birželio 3 d. ieškovas atleistas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., nes neatvyko į darbą 2005 m. birželio 1-3 dienomis (DK 235 str. 2 d. 9 p.). Prieš skiriant drausminę nuobaudą paaiškinimas iš ieškovo nepareikalautas, nurodymas apie atleidimą neįteiktas.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ieškinio senatį dėl ieškovo neteisėto atleidimo iš darbo, laikytini nepagrįstais. Lietuvos Respublikos DK 27 str. 5 d. numatyta, kad ieškinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu šiame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieškinio senaties taikymo nuostatų. DK 297 str. 1 d. numatyta, kad jei darbuotojas nesutinka su <...> atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Taigi, dėl atleidimo iš darbo, Darbo kodekse yra nustatytos aiškios ieškinio senaties nuostatos, kurios ir taikytinos. Nustačius, jog atsakovas nėra įteikęs ieškovui nurodymo apie atleidimą, o apie tai ieškovas sužinojo tik iš Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus rašto Nr. 61-1003 2005 m. liepos 16 d. (1 t. b. l. 14, 2 t. b. l. 69), pagrįstai pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog dėl 2005 m. rugpjūčio 18 d. ieškinio, ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovo nurodomi dokumentai – 2004 m. birželio 14 d. aktas ir 2005 m. birželio 20 d. pranešimas, nepatvirtina ieškovo sužinojimo apie atleidimą iš darbo, nes juose nenurodytas nei atleidimo faktas, nei pagrindas, juolab, kad ieškovas buvo parašęs pareiškimą atleisti iš darbo pagal jo pareiškimą (to neneigia buvęs direktorius G. G. ) ir tikėjosi būti atleistas tuo pagrindu. Be to atsakovo nurodomi dokumentai nėra tie dokumentai, kurie turėjo būti pateikti ieškovui susipažinti, t. y. įsakymas (nurodymas), kuriame nurodoma atleidimo data ir pagrindas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už ieškovo padarytą darbo pareigų pažeidimą (neatvykimą į darbą per visą darbo dieną), paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – yra per griežta. 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimo Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“ 9.9 punkte (toliau – senato nutarimas) nurodyta, kad DK 235 str. 2 d. 9 p. numatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas tik esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta į darbą dėl svarbių priežasčių. Taigi tam, kad galima būtų parinkti adekvačią drausminę nuobaudą padarytam darbo drausmės pažeidimui darbdavys turėjo išsiaiškinti dėl kokių priežasčių darbuotojas neatvyko į darbą, tačiau to nepadarė, tuo pačiu pažeisdamas drausminės nuobaudos skyrimo tvarką, kuri numatyta DK 240 str. 1 d., t. y. prieš skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbuotojo rašytinis pasiaiškinimas dėl darbo drausmės pažeidimo yra svarbi drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo garantija Šios garantijos nepaisymas trukdo tinkamai ištirti darbo drausmės pažeidimą ir drausminės nuobaudos skyrimo sąlygas bei parinkti drausminę nuobaudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-59/2006). Senato nutarimo 16 p. nurodyta, kad DK 238 str. turi būti taikomas parenkant drausminę nuobaudą tiek už nešiurkštų darbo drausmės pažeidimą, tiek už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą bei darbdavys, parinkdamas drausminę nuobaudą, taip pat turi vadovautis DK 35 str. 1 d. nuostatomis. DK 238 str. numatyta, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo ankščiau. Nagrinėjamu atveju darbdavys, skirdamas nuobaudą, neatsižvelgė į šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą teisme, atsižvelgė į tai, kad ieškovas (darbuotojas) neatvyko į darbą dėl jam vykstančios egzaminų sesijos (ieškovo tvirtinimu su darbdaviu buvo suderinta tai), per visą darbo laiką ieškovas neturėjo drausminių nuobaudų, dėl neatvykimo į darbą darbdaviui nekilo sunkių pasekmių, todėl pagrįstai pripažino paskirtą drausminę nuobaudą neadekvačia padarytam pažeidimui. Teisėjų kolegija, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, sprendžia, kad atsakovas (darbdavys) paskyrė drausminę nuobaudą ne tik neatitinkančia padarytam pažeidimui, bet ir nesilaikant nuobaudai skirti nustatytos tvarkos, dėl ko ieškovo atleidimas iš darbo pagrįstai pripažintas neteisėtu.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas nenustatė jokių nepalankių sąlygų, ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių ieškovui dirbti pas atsakovą, todėl teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad dar 2005 m. rudenį kavinė, kurioje dirbo ieškovas, uždaryta, atsakovo akcininkai yra susiję giminystės ryšiais su buvusiu direktoriumi G. G. , be to atsakovo įmonės buhalterinius dokumentus ir toliau tvarko UAB „Heraldija“, su kurios direktoriumi vyko konfliktas, atsakovo atstovė šių aplinkybių nepaneigė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovui nėra galimybės grįžti į pirmesnį darbą bei dirbti palankiomis sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad ieškovo atleidimą pripažinus neteisėtu, net ir grąžinus jį į pirmesnį darbą, būtų priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką (DK 297 str. 3 d.), kaip ir priteistas šiuo atveju (DK 297 str. 4 d.).

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad teismas, priteisdamas darbo užmokestį už viršvalandinius darbus, neatsižvelgė į atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis Nr. 3K-3-432/2005). Priteisimą darbo užmokesčio už viršvalandinius darbus, teismas pakankamai išsamiai motyvavo. Su šiais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti bei pripažįsta, kad įrodymai įvertinti, nepažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų. Pažymėtina, kad atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimuose nėra jokių faktinių duomenų, jog ieškovas užpildė kasos operacijų žurnalą (kurio pagrindu priteista už viršvalandinius darbus), kitu laiku nei jame nurodyta, o tik prielaida, kad ieškovas turėjo galimybę tai padaryti, be to atsakovas ir tretysis asmuo yra materialiai suinteresuoti bylos baigtimi, dėl ko pagrįstai šiomis jų nurodomomis aplinkybėmis nebuvo remtasi.

Apeliantas neginčija priteistos neturtinės žalos ir išeitinės išmokos dydžio (po 500 Lt), tačiau laiko, kad priteista nepagrįstai, kadangi ieškovas yra teisėtai atleistas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog ieškovas yra atleistas neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo neturtinę žalą ir išeitinę išmoką (DK 250 str., 297 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta, jog priimant sprendimą būtų pažeistos procesinės ar materialinės teisės normos, todėl tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Depas“, į. k. 300047056, 1000 Lt (tūkstantį litų), išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ieškovui V. B. , a. k. (duomenys neskelbtini)